Sliekas – pačios gamtos sukurtas unikalus biologinis fabrikas. Sliekai milijonus metų nuolat nepastebimai valydavo Žemės organines atliekas. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta fiziologiškai aktyviomis medžiagomis – vermikompostu, kurio nauda įsitikinama vis labiau.

Skatina sėklų dygimą

Vermikomposte, kuris dažnai vadinamas biohumusu, daug mikro- ir makroelementų, augimą skatinančių medžiagų, vitaminų, antibiotikų, aminorūgščių ir naudingos mikrofloros. Visos šios medžiagos turi įtakos augalų atsparumui žemoms temperatūroms ir ligoms, pagerina augalų prigijimą, prekinę išvaizdą ir skonį. Gana svarbūs vermikomposte esantys makro- ir mikroelementai.

Mokslininkai nustatė, kad biohumusas skatina sėklų dygimą, augalų augimą ir vystymąsi, daigų prigijimą. Kiti mokslininkai teigiamą sliekų poveikį sėklų sudygimui ir šaknų augimui nustatė mirkydami sėklas biohumuso ištraukose. Teigiamai veikė, jų nuomone, ištraukose esančios humuso rūgštys. Rusijos mokslininkų bandymų rezultatai rodo, kad sliekų kaprolitai gana stipriai veikia sėklų dygimą, o tai priklauso nuo naudojamų trąšų kiekio.

Daug veiksnių

Ilgainiui išsiaiškinta, kad vermikomposto cheminė sudėtis, maisto medžiagų prieinamumas augalams, humuso kiekis ir organinių medžiagų kokybė nevienoda. Teigiama, kad cheminę vermikomposto sudėtį ir savybes lemia ne tik sliekų veikla, bet ir atliekų sudėtis. Žinant kompostuojamų organinių atliekų sudėtį, galima pagaminti trąšas, kuriose maisto medžiagų kiekiai yra skirtingi. Vermikomposto cheminė sudėtis gali keistis priklausomai nuo substratų paruošimo kompostuoti technologijos. Maisto medžiagų kiekį vermikomposte lemia ir paros temperatūrų pokyčiai, drėgmė.

Turi baktericidinių ypatybių

Per sliekų žarnyną „perėjusiose“ atliekose pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų ir fermentų. Mineralinės druskos tampa tokios formos, kad jas augalai lengvai pasisavina. Toks biohumusas turi baktericidinių ypatybių, jame yra biostimuliatorių ir fermentų. Tyrimais nustatyta vermikomposto savybė sujungti dirvožemyje ir organinėse atliekose esančius radionuklidus ir sumažinti nitratų bei sunkiųjų metalų patekimą į augalus. Sliekų pagamintame biohumuse sunkiųjų metalų rasta chelatinio tipo junginiuose, kurių augalai beveik nepasisavina. Nustatyta, kad komposte, gamintame sliekų, du kartus sumažėjo švino ir kadmio, 1,1–1,8 karto – radionuklidų.

Mažesnės normos

Vermikompostas homogeniškas ir gerai sulaiko drėgmę. Jis gali sulaikyti iki 70 proc. vandens, yra mechaniškai atsparus, jame nėra piktžolių sėklų. Biohumusas didina žemės ūkio augalų imunitetą, gerina jų augimą ir vystymąsi, mažina užsikrėtimą ligomis ir kenkėjais.

Ištirta, kad patręšti vermikompostu žemės ūkio augalai geriau auga ne tik dėl padidėjusio maisto medžiagų kiekio, bet ir dėl didelio humusingų medžiagų, mikroorganizmų skaičiaus. Vermikompostas tinka visiems įvairiuose dirvožemiuose augantiems augalams. Tačiau geriausia juo tręšti lauko ir šiltnamio daržoves, gėles, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus.

Tręšiama įvairiais kiekiais vermikomposto, atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį trąšose, auginamus žemės ūkio augalus, organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Biohumuso normos yra 5–10 kartų mažesnės, palyginti su kitų organinių trąšų normomis.

Didina derlių

Dauguma vermikomposte (biohumuse) esančių naudingų mikroorganizmų nuo tiesioginių saulės spindulių žūva. Kad vermikomposto veiksmingumas nesumažėtų, jį reikia kuo skubiau įterpti, sumaišyti su žeme. Biohumusą reikėtų laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, stebėti, kad jis neišdžiūtų.

Bandymai rodo, kad biohumusas daržovių derlių padidina 25–30 proc., bulvių – 45–50 proc. Efektyviausia biohumusą naudoti daržininkystėje. Kopūstams reiktų 400 g, agurkams ir pomidorams – 150 g biohumuso.

Gerina kokybę

Įvairių šalių mokslininkai pateikia tyrimų rezultatus, įrodančius teigiamą biohumuso įtaką ne tik daržovių derliui, bet ir jo kokybei. Pastebėta, kad dėl biohumuso labai sumažėja nitratų, susikaupia mažiau sunkiųjų metalų, padaugėja proteinų ir baltymų. Teigiama, kad organinės trąšos – viena iš priemonių, sumažinančių nitratinių azoto junginių kaupimąsi dirvoje ir žemės ūkio produktuose.