Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos agresija prieš Ukrainą pripažįstama ukrainiečių tautos genocidu, o pati Rusija – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Kokios bus praktinės tokio sprendimo pasekmės?

Pasisakome už specialaus tribunolo įsteigimą

Seimas savo rezoliucija padarė du esminius pareiškimus. Pirmiausia – dėl Rusijos vykdomo genocido Ukrainoje, ir po to pripažinęs Rusiją teroristine valstybe. Norėčiau labiau atkreipti dėmesį į pareiškimą dėl genocido. Rusija yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimui už jį. Ir kuo daugiau valstybių pripažins Rusiją vykdant genocidą, tuo didesnis spaudimas bus tarptautinėms teisėsaugos institucijoms atlikti teisinį vertinimą ir priimti tokį pat sprendimą. Tuo didesnis spaudimas bus daromas ir pačiai Rusijai imtis veiksmų, kad tie, kurie vykdė genocidą, būtų patraukti atsakomybėn. Mūsų rezoliucijoje, kurią priėmėme vienbalsiai, pasisakome už specialaus tribunolo įsteigimą. Rusija nėra ratifikavusi Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ir nepaklūsta šio teismo sprendimams, todėl Lietuva ir daugelis kitų pasaulio valstybių pasisako už tai, kad būtina steigti naują tribunolą būtent Rusijos karo veiksmams Ukrainoje įvertinti. Tokio įvertinimo pagrindu būtų nagrinėjami ir mūsų bei kitų šalių kaltinimai Rusijai genocidu. Galbūt tai būtų pagrindinė žinia mūsų partneriams: Lietuva pasisako už specialaus tribunolo sukūrimą, kad būtų galima tinkamai įvertinti karo nusikaltimus Ukrainoje ir nubausti tiek Rusijos karius, tiek ir jų vadovus, kurie davė tokius įsakymus. Kai dėl Rusijos pripažinimo teroristine valstybe, tai kol kas yra simbolinis gestas. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokių viešų pasisakymų jau esame girdėję, tiek iš prezidentės D.Grybauskaitės, tiek iš kitų lyderių lūpų. Dabar jau girdėti signalų, kad ir daugiau pasaulio valstybių tokius pareiškimus padarys. Kur tai nuves praktiškai, kol kas galime tik spėlioti. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, kurių Kongrese ruošiamas panašus projektas, turi patvirtinusios terorizmą remiančių valstybių sąrašą ir joms taiko atitinkamas priemones. Taigi, Rusijai dėl to gali būti ir praktinių pasekmių, tačiau sunku įsivaizduoti, ką dar būtų galima padaryti, kad ji būtų dar labiau nubausta, negu baudžiama dabar už savo agresiją prieš Ukrainą.

========== (bent 10 zenklu '=')

Netylim ir netylėsim

Manau, kad kažkokių konkretesnių teisinių pasekmių šis Seimo sprendimas neturėtų sukelti. Su Rusija ir taip santykiai yra prasti, dar prasčiau turbūt galėtų būti nebent agresija. Tikėkimės, kad tie baisūs dalykai ir tos aukos, kurias ant civilizacijos laužo krauna Ukraina, gelbsti visus, įskaitant ir Lietuvą. Tai, sakyčiau, yra daugiau moralinė parama Ukrainai, nes Seime kaip tik tuo metu buvo ir Ukrainos Rados vicepirmininkė. Ji dalyvavo posėdyje svarstant rezoliuciją. Tai ko gero yra ir dar vienas signalas Vakarams, kurie nuo pat 2014 m. klausosi mūsų tarsi su pusiau šypsniu lūpose, po truputėlį mus suprasdami, bet labai lėtai. Tad ši rezoliucija – parama Ukrainai bei signalas Vakarams – klausykite, na kiek gi galima taip ramiai, šiltai gyventi, juk vieną kartą ateis ir pas jus! Be to, labai svarbus ir politinis vertinimas, kad Rusija Ukrainoje vykdo genocidą. Šioje rezoliucijoje yra daug jau patvirtintų kriterijų, kurie pagal iki šiol buvusius teisminius procesus, pradedant Niurnbergo, baigiant Ruandos ir visais kitais, iš tiesų liudija, kad Rusija bando ne tik kažkokias teritorijas atplėšti, bet tiesiog sistemiškai ir metodiškai naikina Ukrainą – jos kultūrą, jos kalbą – kaip tautą. Neigdama, kad apskritai yra ukrainiečių tauta. Tai irgi genocido požymiai, tas irgi labai svarbu. Na o toks neišprovokuotas karinis konfliktas – šitoks baisus, su šitokiomis pasekmėmis, su tokiu požiūriu į kitos tautos žmones – turbūt ir leidžia tokią valstybę traktuoti kaip teroristinę. Tai nebe pirmas toks pasakymas. Šį kartą tai pareiškė Seimas, o prieš 8 metus tą yra pasakiusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tad Lietuvos vertinimai man atrodo labai aštrūs, bet, kadangi jau esame tokį antausį gavę iš buvusio Prancūzijos prezidento J. Chiraco dėl to, kad, pasak jo, praleidome progą patylėti, tai ir dabar mes netylim. Ir netylėsim, nes jei tylėsime, nieko nedarysime ir neraginsime kitų daryti, tai vieną dieną raketos pradės skraidyti virš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas