Stiprėjant raginimams boikotuoti Olimpines žaidynes, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pareiškė atjaučiantis Ukrainos sportininkų „sielvartą ir žmogiškas kančias“, bet pabrėžė, kad ne atskirų šalių vyriausybėms spręsti, kas gali dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Ir sportas, ir kultūra ten yra politika

Situacija nediskutuotina: kol vyksta karas, kol žudomi žmonės, kalbėti apie teroristinės valstybės Rusijos ir su ja kolaboruojančios Baltarusijos dalyvavimą bet kokia forma civilizuoto pasaulio bendrijoje yra tiesiog neįmanoma. Sakyti, neva sportas – tai ne politika, kaip, pavyzdžiui, ir menas, neteisinga. Tose šalyse viskas yra politika, ypač kultūra ir sportas. Ir jų galios demonstravimas dabar, karo metu, yra absoliučiai šovinistinė politika, rodanti pasauliui, kad jie pamokų tikrai neišmoko ir neišmoks. Jie eina agresijos keliu, platindami ir skleisdami savo profašistinę politiką. Mūsų Olimpinio komiteto vadovybė, kiek girdžiu, gana švelniai apie tai kalba, bet čia turbūt tokia yra žmonių pilietiškumo samprata. Aš suprantu, kad yra įdirbis, kad kai tiek metų visi ruošiasi žaidynėms, skaudu būtų nedalyvauti arba atsisakyti. Bet vėlgi: mes turime pasirinkti. Mūsų vertybinė samprata yra aukščiau visų galimybių, taip pat ir neišnaudotų. Bet aš manau, kad civilizuoto pasaulio dauguma taip pat atsižvelgs į visas šitas aplinkybes – bent jau labai norėčiau to tikėtis. Jeigu pats būčiau sportininkas, ir prieš mane būtų šitos teroristinės valstybės atstovai, kurie kur nors Lužnikų stadione ką tik garbino savo fiurerį, kurie išsipaišę Z raides rėkė „Žudykime Ukrainą!“ ar panašiai, pritarė, kad ukrainiečiai neturi teisės būti šioje žemėje, neįsivaizduoju, kaip jie staiga galėtų imtis vykdyti sporto ir taikos misiją. Tad vienareikšmiškai: kol vyksta karas ir kol nebus šitos valstybės atgailos, nežinau, kaip būtų įmanoma su jais bendrauti ne tik sporto, bet ir bet kokioje kitoje sferoje. Aš žinau, kad Lietuvoje yra verslo, kuris vis dar nenutraukia ryšių su Rusija ir Baltarusija, bet vėlgi čia yra sąžinės reikalas. Bet kai kalbame apie verslą, kuris yra ir politikoje – aš turiu mintyje vieno miesto merą – tai pirmiausia turime suprasti, jog tai vertybiniai dalykai.

Ir sportas, ir politika Rusijoje visais laikais buvo vienas iš jos minkštosios galios ginklų, ir jie dabar tą ginklą, turbūt jau vienintelį belikusį, kuriuo galėtų nekliudomi Europoje mostaguoti, bando panaudoti Olimpinėse žaidynėse. Manau, kad civilizuotas pasaulis, sveiką protą ir žmogiškumą išpažįstanti žmonijos dalis neturėtų jų į jas įleisti.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Turėtume paremti Ukrainą ir sporte

Akivaizdu, kad ta šalis, apie kurios sportininkus čia kalbama, kariauja agresorišką karą, žudo Ukrainos žmones. Tos šalies karinėse pajėgose tarnauja didelis būrys sportininkų, galbūt tų pačių, kurie dalyvautų ir Olimpinėse žaidynėse. Ir Centriniame armijos sporto klube, ir „Dinamo“ sporto klube yra labai daug sportininkų, dalis iš jų treniruojasi ir, ko gero, atstovautų Rusijai Olimpinėse žaidynėse. Mano nuomone, tokie dalykai tikrai neturi būti toleruojami. Sportininkai iš tokių šalių, kaip Rusija ir Baltarusija, tikrai neturi jose dalyvauti.

Ar Lietuvos sportininkų bendruomenėje turėtų būti diskutuojama dėl vienokių ar kitokių veiksmų, turint mintyje Tarptautinio olimpinio komiteto poziciją? Manau, kad nelabai yra prasmės dėl to diskutuoti. Aišku, dar anksti apie tai kalbėti, bet Ukrainos olimpinis komitetas jau yra pasakęs, kad jeigu bent vienas Rusijos sportininkas dalyvaus Olimpinėse žaidynėse, tai Ukrainos olimpinės komandos jose nebus. Manau, kad šiuo požiūriu turime visi solidarizuotis ir palaikyti Ukrainą – taip, kaip ją palaikome kare prieš agresorių. Lygiai taip pat turėtume palaikyti ją ir sporte. Žinoma, visi suprantame, kad Olimpinių žaidynių boikotas yra kraštutinė priemonė. Tikrai turime padaryti viską, kad tų šalių sportininkų žaidynėse nebūtų ir kad tos kraštutinės priemonės nereikėtų taikyti. Būtų galima įsivaizduoti situaciją, kad Olimpinėse žaidynėse dalyvautų tik tie Rusijos sportininkai, kurie yra aiškiai išreiškę savo poziciją dėl karo Ukrainoje. Nes jeigu dėl to išreikštum aiškią poziciją, tu jau neturėtum būti Rusijoje, nes atsidursi kalėjime ar dar kažkur. Yra sportininkų iš Baltarusijos, kurie po praėjusių Olimpinių žaidynių nebegalėjo grįžti į Baltarusiją ir liko kitose šalyse. Yra ir sportininkų iš Rusijos, kurie dėl atvirai išreikštos savo pozicijos negali pasilikti savo šalyje ir yra priversti gyventi kitur. Tokiems atvejams yra skirta olimpinė pabėgėlių komanda: kiekvienose Olimpinėse žaidynėse bent po kelis sportininkus atstovauja pabėgėlių komandai. Manau, kad tie Rusijos sportininkai, kurie yra aiškiai išreiškę savo poziciją ir šiuo metu nėra Rusijos teritorijoje, galėtų pasinaudoti galimybe dalyvauti Olimpinėse žaidynėse su olimpinės pabėgėlių komandos vėliava.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas