Migracijos departamentas paskelbė, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių. Jie turės palikti Lietuvą – tarp jų ir dalis dirbančių baltarusiškose informacinių technologijų įmonėse, kurias persikelti į Lietuvą vos prieš metus energingai kvietė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Neperlenkime lazdos

Migracijos departamentas konstatavo, kad 910 Baltarusijos piliečių kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Manyčiau, kad dėl šio fakto bandoma kurti tam tikrą isteriją. Paanalizavę matome, kad šiuo atveju kalbame apie 910 iš 58 tūkstančių leidimus gyventi Lietuvoje turinčių Baltarusijos piliečių, be to, 337 iš jų buvo atsisakyta išduoti tokį leidimą. Tai reiškia, kad minėtas Migracijos departamento sprendimas gali paliesti mažiau nei 600 čia gyvenančių baltarusių. Tai vos 1 proc. visų, dabar gyvenančių mūsų šalyje. Tai nėra tragiška situacija. Absoliuti dauguma Baltarusijos piliečių nekelia grėsmės Lietuvai, jie kartu su mumis kuria ekonomiką, moka mokesčius. Kita vertus, yra ir humanitarinis aspektas: žmonės, kurie bėga nuo politinių represijų, mūsų šalyje atranda saugumo salą.

Rudenį Seimas svarstys dar griežtesnes ribojimo priemones Baltarusijos piliečiams. Dėl to situacija galėtų gerokai pasikeisti. Čia jau matyčiau pavojų, jeigu nuspręstume riboti jų patekimą į Lietuvą, jei išplėstume grėsmę keliančių asmenų sąrašus. Tai gali tapti politinių manipuliacijų tema, ypač artėjant rinkimams. Tada jau galime turėti problemų. A.Lukašenka įsteigė specialią komisiją, skirtą baltarusių emigrantams susigrąžinti. Įvairiais duomenimis, iš Baltarusijos po 2020 m. emigravo nuo 200 iki 500 tūkstančių žmonių, daugiausia darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos. Tai kelia problemų Lukašenkos režimui. Siekiant juos susigrąžinti, vykdoma propagandos kampanija, neva Lenkijoje, Lietuvoje baltarusiai liks svetimi. Tad jeigu patys šia prasme perlenksime lazdą, tapsime A.Lukašenkos bendrininkais ir stiprinsime Baltarusijos režimą, uždarydami sieną norintiems pas mus atvykti, o taip pat silpninsime čia esančią Baltarusijos opoziciją. Tai politinis aspektas. Yra ir ekonominis. Jei elgsimės neatsargiai, labai politizuosime šią temą, galime prarasti dalį įplaukų į biudžetą: Baltarusijos piliečiai per metus į jį sumoka iki 90 mln. eurų. Jei bus keliama psichozė, mūsų visuomenė dalies šių lėšų neteks. Tad turėtų būti pasvertos ir ekonominės sprendimų pasekmės, turint galvoje ir darbo jėgos trūkumą.

========== (bent 10 zenklu '=')

Reguliaciniai pakeitimai turėtų būti nuoseklūs

Čia yra du svarbūs dalykai. Pirmasis – visiems mums labai svarbus mūsų šalies nacionalinio saugumo elementas. Jis rūpi visiems: ir verslui, ir politikams, ir piliečiams. Valstybės institucijų sprendimai, kurie yra susiję su tinkamu nacionalinio saugumo užtikrinimu, visada yra sveikintini. Kita vertus, darbuotojai iš trečiųjų šalių yra svarbus dėmuo mūsų ekonomikoje, todėl visą laiką sakome, kad reikia išmintingai derinti abu tuos interesus. Tai yra, atsižvelgti į nacionalinio saugumo poreikius, bet tuo pačiu ir galvoti apie galimybę prisitraukti trečiųjų šalių specialistus. Suprantama, kad šia prasme pirmiausia reikėtų žvalgytis į mums draugiškas arba bent jau grėsmės mums nekeliančias šalis. Kitas labai svarbus dalykas – kad tų trečiųjų šalių piliečiai galėtų palyginti nesunkiai integruotis į mūsų darbo rinką tiek dėl kultūrinių, tiek dėl kitų socialinių aspektų.

Ar būtų galima sakyti, kad masinis aukštos kvalifikacijos specialistų iš Rusijos, Baltarusijos kvietimas persikelti dirbti į Lietuvą nepasiteisino, jei po metų beveik tūkstantis jų turi ją palikti? Kaip suprantu, klausimas dėl specialistų iš Rusijos Migracijos departamente buvo labai greitai išspręstas, galimybė jiems atvykti buvo trumpalaikė. Kai dėl Baltarusijos piliečių, tai turbūt problema yra ta, kad mūsų visuomenė juos aktyviai palaikė 2020 m., kilus masiniams protestams dėl suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų. Mes rėmėme jų kovą prieš šios šalies režimą. Kita vertus, šiandien Baltarusija, galima sakyti, yra Rusijos agresijos Ukrainoje bendrininkė. Tai pasakytina ir vertinant naujausias grėsmes, kurios yra susijusios su „Wagner“ samdiniais. Tikriausiai į visus šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgta. Reikia pasakyti ir tai, kad dėl mūsų geografinio artumo Baltarusijai istoriškai susiklostė, kad, pavyzdžiui, Lietuvos transporto sektoriuje baltarusiai sudaro nuo 30 iki 40 proc. visų darbuotojų. Būtina ir į tai atsižvelgti, kad tie reguliaciniai pakeitimai būtų nuoseklūs ir nesukeltų chaoso, ypač transporto sektoriuje.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas