Europos Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos. Skelbiama, kad jis galėjo kazino pralošti mažiausiai 16 mln. eurų, kurie priklausė fondui ir įmonėms. Nukentėjo Lietuvos ir Estijos pensijų fondai.

Čia labai rimti klausimai

Man keistai skamba mūsų bankų atstovų pasisakymai, neva 16 mln. eurų – labai jau nedidelis nuostolis pensijų fondams. Aš nesuprantu: tai kam čia nuostolis? „BaltCap“ fondui ar pensijų fondams? Nes tai vis dėlto 16 mln. eurų ir, kaip suprantu, jų jau nebėra. Bet iš tiesų čia žymiai rimtesnis klausimas. Kaip atsitiko, kad iš trijų įmonių, kurias tiesiogiai valdė Š.Stepukonis, turėjęs parašo teisę, elektroninės bankininkystės slaptažodžius, galimai buvo pervestos lėšos į kazino? Ir ar tikrai šių įmonių pinigai buvo pralošti? Kol kas iš viešai skelbiamos informacijos neaišku, iš kokių konkrečiai šaltinių buvo pervesti tie 16 mln. eurų. Ir dar kitas klausimas: kaip čia su bankų priežiūra, jei tokios didelės sumos pervedamos į kazino, o priežiūros institucija į tai nereaguoja? Čia labai rimti klausimai. Juk turi būti kažkoks užkardymo mechanizmas, bent jau dėl lošimų verslo. Yra fizinės užkardymo priemonės, atėjus prie lošimo automato ar į kazino fiksuojamas tavo veidas. Bet kai tokios sumos eina per banką, kai žmogus gali kazino depozitą ar sąskaitą papildyti milijonu ar daugiau... Man tai protu nesuvokiama. Vadinasi, priežiūros institucijos dirba aplaidžiai.

Kitas dalykas – koks pasitikėjimo lygis yra bendrovėje, kuri, surinkusi pinigus iš žmonių, nepasirūpina užkardymo mechanizmu? Kad jos viduje neatsirastų koks nors avantiūristas ar ligonis, kaip bepavadintum. Juk technologijos sparčiai vystosi, dabar nebėra kaip anksčiau, kad prireikus pervesti pinigus vyriausioji finansininkė ateina pas direktorių, o jis pasirašo ant banko pavedimo. Dabar tokios vertikalios kontrolės nebėra, užtat ir kalbame apie atsakomybės ribas. Kiek už lėšų kontrolę atsakinga pati organizacija, šiuo atveju – „BaltCap“ fondas? Žmonės skatinami nešti pinigus į antros ir trečios pakopos pensijų fondus, aiškinama, kokie jie bus dėl to laimingi. Bet kur tie pinigai nueina? Kaip jie nuėjo į „BaltCap“? Mano nuomonė vienareikšmė: turi atsakyti ne tik Š.Stepukonis, bet ir „BaltCap“ savininkai, kurie, veikdami neatsakingai ar aplaidžiai, sukūrė sistemą, kurioje azartiškas vaikinas be socialinės atsakomybės galimai pralošė milijonus svetimų pinigų. Mes gyvename tokiais laikais, kai pinigai persikėlė į virtualų pasaulį, o valstybė kaip visada vėluoja su finansinių instrumentų priežiūros priemonėmis.

========== (bent 10 zenklu '=')

Ar nebuvo nešvarių susitarimų?

Mane tokia žinia pašiurpino. Esu labai nustebęs, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas iškart neorganizavo komiteto posėdžio. Šioje istorijoje yra keli dalykai. Joje veikia „BaltCap“ kaip generalinė fondo valdytoja, ir įmonė „BaltCap Infrastructure Fund“, kurios partneriu buvo Š.Stepukonis. Iš visuomenės informavimo priemonių suprantu, kad būtent per ją ėjo pinigai į kazino sąskaitą. Man kelia klausimų finansų priežiūros institucijų darbas. Dabar 5 ar 10 tūkst. eurų pavedimai, kuriuos daro verslininkai, bankuose yra užlaikomi iki 20 dienų, tikrinant jų teisėtumą, o čia milijonai buvo pervesti, ir komerciniams bankams nekilo įtarimų, kur tokios pinigų sumos keliauja. Be to, yra ir Lietuvos banko priežiūros institucija, kuri atsakinga už visų finansų priežiūrą. Nesvarbu, ar tai bankai, ar fondai, ar kredito unijos. Dabar, kiek mačiau, tarsi Lietuvos bankas bando prisidengti, kad „BaltCap“ – tai Estijoje registruota kompanija, ir jos priežiūrą turėjo vykdyti Estijos institucijos. Bet man kilo klausimas, ar „BaltCap Infrastructure Fund“ kartais neturėjo sąskaitos Lietuvos komerciniuose bankuose? O gal pinigai į kazino buvo pervedami iš sąskaitos Estijoje?

Nežinau atsakymo, bet darau prielaidą, kad tie lošimo namai galėjo turėti sąskaitą ir Lietuvos bankuose. Tokiu atveju bankas turėjo matyti milijonines įplaukas. Jeigu, tarkime, atsiėmus įmokėtas lėšas iš gyvybės draudimo fondo į kieno nors sąskaitą patenka didelė pinigų suma, sakykime, keliolika tūkstančių, reikia pristatyti atitinkamą pažymą. Todėl man kyla klausimų, ar kartais nebuvo ir nešvarių susitarimų, kad tokios didelės pinigų sumos buvo praleistos per įvairias bankų sąskaitas. Juo labiau kad bankai turi teisę laikinai sulaikyti pervedamas lėšas, kad nebūtų tokių atvejų, kaip tas, kai per vieną Lietuvos finansų įmonę buvo išplauta 100 mln. eurų, skirtų sąskaitą Dubajuje turėjusiai Rusijos karinei bendrovei „Wagner“. Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis kalbėdamas apie nuostolius sakė, jog jie siekia vos 0,02 proc. nuo turimo turto. Bet ne čia esmė. Taip, tai nebus dideli nuostoliai, be to, jie jau įtraukti į praėjusių metų finansinės atskaitomybės balansus. Tačiau kyla klausimas – jeigu priežiūra tokia, ar kas nors neišplaus ir kelių šimtų milijonų?

Kalbėjosi Arvydas Praninskas