Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantys Seimo nariai – Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis – paskelbė steigią Respublikonų bendriją. Taip jie esą maištauja prieš šunuodegiavimą partneriams liberalams. Ką tai reiškia partijai ir politinei sistemai?

Kol kas tik zonduoja

Tai rodo nepasitenkinimą vadinamosios „Krikščionių demokratų“ frakcijos gretose. Tiek partijos pavadinime, tiek įstatuose ši frakcija yra įtvirtinta su savo teisėmis į pavaduotojo postą ir kitomis. Natūralu, kad ši frakcija norėtų, jog partija atstovautų, ko ji nedaro, socialiai konservatyvesnes vertybes išpažįstantiems žmonėms. Tą mes matėme balsavimuose dėl partnerystės įstatymų ir kituose.

Natūralu, kad tie TS-LKD nariai, kurie nori konservatyvesnės politikos, sudaro mažumą, bet jie mato, kad visuomenėje vyrauja socialiai konservatyvios vertybės ir ruošiasi vidiniams partijos rinkimams. Antai, jeigu po metų bus prastai pasirodyta rinkimuose, lyderiams teks prisiimti atsakomybę. Tiesa, tai retai yra buvę konservatorių partijoje, kaip ir kitose. Prisiminkime kad ir Valdemarą Tomaševskį – jis savo partijos lyderis yra nuo 1999 metų, kad ir kaip pasibaigtų rinkimai. Visgi, jei rezultatai bus prasti, gali būti sakoma: štai, mes jums sakėme, kad nukrypome nuo tradicinių krikščioniškų vertybių, štai ir rezultatas. Aš manau, tai yra pasiruošimas.

Kalbant apie tai, ar bus mėginama kurti atskirą partinį darinį ir koks bus likimas, galima prisiminti, kad buvo jau tokių bandymų. Galima prisiminti Rimanto Dagio mėginimą, o ir dar praeito amžiaus pabaigoje Laimutės Andrikienės, Vidmanto Žiemelio likimą, kaip ir kitų atskilėlių atvejus. Ar tai būtų nuo Darbo partijos atskilusi Pilietinės demokratijos partija, ar nuo Lietuvos socialdemokratų partijos atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija – jie visi nelabai susilaukė kažkokios sėkmės. Šiame kontekste galbūt kažkiek sėkmingiau gali klostytis Demokratų partijai „Vardan Lietuvos“ (vadovas Saulius Skvernelis, – red. past.). Ši grupė, kaip atsimename, atskilo nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Kalbant apie konservatorius, atskilimas, naujos organizacijos kūrimas, dotacijos gavimas, pakankamas žiniasklaidos dėmesys – labai sunki ir didelių kaštų reikalaujanti užduotis.

Todėl, manau, respublikonai kol kas renkasi daugmaž garantuotą išlikimą partijoje ir žiūri, kas bus toliau. Greičiausiai, tai bus lakmuso popierėlis. Kokias pozicijas krikščionys, respublikonai ar kaip jie besivadintų, gaus artimiausiuose rinkimuose. Kalbu apie A.Ažubalį, Lauryną Kasčiūną, Žygimantą Pavilionį, Viliją Aleknaitę-Abramikienę ir kitus. Jei jie bus nustumti į pačią apačią ir jiems bus parodyta, kad jie neturi jokios įtakos, o viską lemia socialiai liberalus partijos sparnas – situacija klostytis gali dar kitaip. Kol kas, manau, tai yra zondavimas.

Kalbėjosi Tomas Čyvas

========== (bent 10 zenklu '=')

Gelbėjasi iš skęstančio laivo

Yra konservatorių partijoje normalių padorių žmonių, kurie kurį laiką galbūt nekreipė dėmesio į procesus, vykusius anksčiau. Ir jiems, manau, ne visai pakeliui su tais, kurie Vyriausybėje. Ir tą mes matome. Kitas dalykas, kad tie bandymai yra desperatiški.

Deja, taip turbūt reikėjo daryti anksčiau arba atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta. Bet požiūris buvo atsainus. Ai, mes rūpinamės istorija, mes rūpinamės paveldu. Mes rūpinamės ekologija ar dar kuo nors. Mes labiau tokie beveik apolitiški. Nors ir partijoje, nors ir Seime ... va, važinėjame po apygardas. Tą patį aiškino man tas pats ponas V.Rakutis. Dabar – prabudimas?

Ten juk ne tik respublikonai. Ten yra ir krikdemai. Kiek suprantu, čia bemaž ta pati pakraipa. Respublikonai – jie yra labiau pasauliečiai. Pasaulietiška tokia doktrina. Respublikonizmas, jis yra opozicijoje liberalizmui. Dažniausiai jų laisvės samprata yra kitokia nei liberalų. Tie, kas dabar skelbiasi respublikonais, orientuoti į tautinę pasaulėžiūrą, tautines vertybes. Ir yra tie, kurie yra katalikai. Daugiau katalikiškai orientuoti. Jiems labiau pakeliui su vienais ar kitais, nei su Laisvės partijos bendražygiais partijoje.

TS-LKD visada buvo tokia „skėtinė“ organizacija. Ji bandė suvirškinti labai įvairius žmones iš labai skirtingų grupių. Kai kas nesusivirškino. Nesuverda viename katile tautinės ir katalikiškos bei Laisvės partijos idėjos.

Juolab kad matydami reitingus, tendencijas, skęstantį partijos „Titaniką“ ir kapitonų paniką, kai kurie mėgina ieškoti gelbėjimosi valčių arba šokti vandenynan ir gelbėtis pavieniui arba grupėmis. Sakysite, galima paskęsti šaltame politiniame vandenyne? Taip – šansai šiaip sau. Bet liekant tame laive, galimybių nėra visai. Tiesiog – paskęsi, ir viskas.

Reikia suvokti, kad viešos politinės grupuotės yra dar priklausomos ir nuo tų, kas leidžia joms išplaukti. Kol kas TS-LKD vadovybė mano, kad procesas gali būti valdomas, bet aš labai tuo abejoju. Pati organizacija politine prasme gangrenuoja. Ir atitinkamai prasideda kūno organų atrofija tokia, galiausiai resursai senka. 

Partijos – tokie proxy (tarpiniai) dariniai, kurių tikslas būtent dalyvauti įvairiuose politiniuose procesuose. Na, rinkimuose gauti vietų, politinio pasitikėjimo pareigybių. Bet realiai jie nevaldo. Dabar ministras net atsistatydinti savo noru negali. Arba jam leidžia, arba neleidžia, arba verčia vaidinti. Manau, Mantas Adomėnas ir Jurgita Šiugždinienė tik džiaugiasi, kad pavyko laimingai pasprukti, nes iš tikrų viršininkų pusės pagalbos laivui nebebus.

Kalbėjosi Tomas Čyvas