Po Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) priimtų sprendimų Anykščių rajone ir Visagine kilęs chaosas, kai dalies rinkėjų balsai buvo pripažinti negaliojančiais ir jiems buvo pasiūlyta balsuoti iš naujo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užsiminė apie VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės, kurią pati ir pasiūlė į šias pareigas, asmeninę atsakomybę.

Liko tik biurokratinė procedūra

Iš tikrųjų šie rinkimai organizuojami kažkaip keistai. Jau nekalbu apie tuos skandalingus VRK sprendimus dėl situacijos Visagine ir Anykščiuose, kur, remiantis logika, apskritai turėjo būti skelbiami nauji rinkimai. Sakyčiau, kad buvo pasiremta buku formalizmu, su kuriuo Lietuvoje dabar taip dažnai susiduriama, užuot įvertinus realias aplinkybes ir pasekmes. Be to, šių rinkimų organizavimo problemų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, Vilniuje – beje, nemanau, kad tik čia, bet ir visur – vyresniojo amžiaus gyventojai, norintys balsuoti namuose, privalėjo skambinti mokamu telefonu į VRK arba rašyti jai elektroniniu paštu, kad užsiregistruotų ir pas juos į namus ateitų rinkimų apylinkių atstovai. Bet jeigu kalbame apie asmenis, kuriems 70–80 metų ar daugiau, tai, pirma, parašyti elektroninį laišką jiems yra sudėtinga, antra, norintys atlikti savo pilietinę pareigą turi susimokėti už telefono skambutį rinkimų organizatoriams. Nesuvokiami dalykai. Šiuose rinkimuose nebuvo galvojama apie tai, kad būtų išvengta panašių pažeidimų, kad visi piliečiai turėtų vienodą galimybę laisvai išreikšti savo valią. Ir tai labai keista.

Jei VRK, galima sakyti, „susimovė“ organizuodama savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, ar kyla grėsmė kitąmet vyksiantiems Respublikos prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimams? Na, tam tikros problemos yra užkoduotos teisinėje rinkimų organizavimo bazėje. Čia jau turėtų būti ne pačios VRK, bet Seimo atsakomybės sritis. Dabar galiojantys įstatymai bando taip sureguliuoti rinkimus, kad praktiškai rinkimų kampanija tampa nebeįmanoma, nes kiekvienu atveju esate galimas pažeidėjas. Ir tada, priklausomai nuo VRK narių politinių preferencijų – o VRK sudaro politinių partijų atstovai – tą galima naudoti rinkimams paveikti. Tai, kad šiandien nebėra rinkimų – įstatymų problema. Šiandien rinkimai tapo biurokratine procedūra, vos ne dalyvavimu viešųjų pirkimų konkurse, kad tave kaip kandidatą nupirktų rinkėjas. Bet tai pamina demokratijos principus. Mes nuėjome taip toli, kad realiai rinkimų Lietuvoje nebėra, liko tik biurokratinė procedūra. Net idėjas paskleisti originalesne forma ir pasiekti rinkėją tampa praktiškai nebeįmanoma.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Tai, kas vyksta, rinkimais pavadinti negalima

Saulius Skvernelis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas

Matome visišką rinkimų diskreditaciją, tai, kas dabar vyksta, rinkimais pavadinti negalima. Kandidatai tai įtraukiami į sąrašus, tai išbraukiami iš jų, tai pasakoma, kad rinkėjų balsai bus anuliuojami. Iš esmės galima konstatuoti, kad nei Anykščių, nei Visagino savivaldybių merų rinkimai nebus nei sąžiningi, nei laisvi, nei demokratiški. Antras dalykas: pono Kęstučio Tubio atveju Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad VRK savo sprendimą pašalinti jį iš rinkimų priėmė nemokšiškai, nesilaikydama elementarių įstatymų reikalavimų. Ir teismas, panaikinęs tą sprendimą, tik iš dalies patenkino skundą, neatstatė galimai pažeistų kandidato teisių dalyvauti rinkimuose. Tad kas dabar ten dalyvauja rinkimuose, visiškai neaišku. Ar nebus taip, kad išrinkus merą žmonės susidurs su situacija, kad jis 4 metus negalės eiti mero pareigų? Tai yra, visą kadenciją išrinktasis meras išbus ne meras? Tai, kas vyksta, yra visos rinkimų sistemos diskreditavimas. Tikrai neprisimenu tokių precedentų ankstesniuose rinkimuose. Pagrindine susiklosčiusios situacijos priežastimi laikyčiau nekompetenciją. Gėda skaityti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendaciją dėl K.Tubio skundo. Ten iš esmės parašyta, kad VRK dirba teisiniai beraščiai. Dėl tos teisinės beraštystės teismas ir panaikino VRK sprendimą. Taigi, problemos esmė – VRK kompetencijos klausimas, ir niekas daugiau.

Rinkimų organizatorių praktika išvis yra keista, nesuprantama. Jeigu balsų skirtumas tarp kandidatų į merus sudaro 50 balsų, tai balsai perskaičiuojami. Bet jeigu toks pats skirtumas yra tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius, tai nebeperskaičiuoja. O kitose rinkimų apygardose – perskaičiuoja. Tad nebelieka teisinio lygiateisiškumo. Čia visiškas nesusipratimas, sunku suprasti, kaip dirba savivaldybių rinkimų komisijos ir ką daro VRK.

Be abejo, prie to chaoso prisidėjo ir Seimas, palaiminęs dabar galiojantį rinkimų kodeksą – skubėdamas, nes po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo kilusi grėsmė, kad teks grįžti prie senosios merų rinkimo savivaldybės taryboje tvarkos. Dėl vėlavimo ir delsimo Seime išties paskubomis buvo tvirtinami rinkimų įstatymai.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas