Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl valstybė nestabdo narkotikų potvynio?

Lietuvoje daugėja nepilnamečių apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis atvejų, 27 iš 28 tikrintų Klaipėdos mokyklų aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų, dažniausiai kokaino. Kas sustabdys narkotikų potvynį mokyklose?

Didelė atsakomybė tenka tėvams

Valstybė netoleruoja narkotinių medžiagų plitimo, kaip galėdama jį stabdo. Paprašiau, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiųstų man šito Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenis. Jie jau yra ant mano darbo stalo. Viename iš artimiausių Sveikatos reikalų komiteto posėdžių imsimės svarstyti ne tik šio tyrimo rezultatus, bet apskritai aiškintis, kokia yra situacija, kokios tendencijos. Kviesime į posėdį už narkotikų kontrolę atsakingų bei kitų suinteresuotų institucijų atstovus. Sutinku, kad Klaipėdos mokyklose atlikto tyrimo rezultatai išties yra šokiruojantys. Narkotikų vartojimas, jų plitimas tarp nepilnamečių – ne tik Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje aktuali problema, praktiškai visur fiksuojamos panašios tendencijos. Manau, kad daug kas priklauso nuo tėvų santykių su savo vaikais, nuo jų priežiūros, auklėjimo. Taip pat ir nuo mokyklų vadovų pozicijos. Aišku, kad narkotikus platinančių žmonių taikinys – jaunimas, todėl minėto tyrimo duomenys yra tikrai aktualūs, turime juos išnagrinėti.

Nesakyčiau, kad narkotikų plitimas yra labiau teisinė problema. Čia daugiau veikia psichologiniai dalykai – gyvenimo įtampa, užimtumo problemos, atsakomybės stoka, šeimų irimas, migracija, nepilnamečių gyvenimas su seneliais, nes daug žmonių išvyko į užsienį, palikę savo tėvams globoti savo vaikus. Čia daugialypė problema, kurią reikia nagrinėti kasdien, gilintis į jos priežastis, ieškoti sprendimų. Reikėtų paminėti ir savivaldybių, kuriose veikia narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos komisijos, taip pat mokyklų administracijų atsakomybę, bet, kaip sakiau, mano manymu, labai didelė atsakomybė dėl to tenka tėvams. Su vaikais reikia bendrauti, stebėti juos, gilintis į jaunų žmonių problemas, nes akivaizdu, kad to trūksta. Kartais susidaro įspūdis, kad vaikų auginimas tampa vos ne našta šeimai, ir atsakomybę už juos bandoma permesti valstybei. Vaikų auginimas, jų buvimas šeimoje – neįkainojama vertybė, deja, ne visi tą supranta.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Seime turi budėti kaip policininkas

Ši tema man artima kaip vienmandatininkui – tėvai iš Alytaus prašo mane įsitraukti sprendžiant narkotinių medžiagų plitimo tarp vaikų situaciją šiame mieste. Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kad, mano manymu, šios Vyriausybės politika, deja, yra orientuota į narkotikų propagandą, bet ne į pagalbą. Ne veltui mes siekiame pokyčių Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos veikloje, Seime buvo balsuojama, kad būtų pakeista dabartinė šios komisijos vadovė. Deja, vienas iš pagrindinių narkotikų kontrolės politikos tikslų yra narkotikų dekriminalizavimas, to siekia viena iš valdančiosios koalicijos partijų. O narkotikų dekriminalizavimas tiesiogiai susijęs su narkotikų prieinamumo didinimu. Pavyzdžiui, vakar Seime svarstėme Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisas, kurių pirmojoje redakcijoje buvo siūloma panaikinti atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą. Įsivaizduojate? Kitaip tariant, iš esmės buvo bandoma siūlyti Seimui įteisinti narkotikų parsisiuntimą. Aišku, Seimas tam pasipriešino. Dabar toks laikas, kai Seime turi budėti kaip policininkas ir stebėti žmonių, atsakingų už priklausomybių prevenciją, veiksmus, kuriais jie siekia padidinti narkotikų prieinamumą. Nuo to prasideda visos problemos – ir tai, kas buvo nustatyta Klaipėdos mokyklose, ir prieš kelias dienas nutikęs įvykis Alytuje, kai mokinys apsinuodijo, įtariama, narkotinėmis medžiagomis. Todėl reikia šį klausimą apsukti į priešingą pusę, nukreipti į narkotikų užkardymą ir prevenciją, pagalbos žmonėms teikimą. Problema – ne tik narkotikų propaganda, bet ir tai, kad iki šiol nei tėvai, nei vaikai ar įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys žmonės neturi galimybės gauti pagalbą, jeigu nori atsikratyti tos priklausomybės. Deja, gyvename tokiu metu, kai prie priklausomybių politikos vairo stovi žmonės, kurie, mano manymu, populiarina narkotikų vartojimą. Štai kur yra bėda. Ir dar: Alytuje kalbėdamas su tėvais, mokyklų vadovais pastebėjau, kad kažkodėl vietos valdžia nebando susodinti visus, įskaitant atsakingų institucijų atstovus, už vieno stalo ir pasitarti, kaip padidinti saugumą mokyklose.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

Rekomenduojami video