Politinės miglos po dviejų savaičių tik padaugėjo: dabar atrodo, kad Lietuvos valdžia retoriškai kovoja ne tik su atvirai mums grasinančia Rusija, bet jau ir su Europos Komisija, siekiančia švelninti ar visai atšaukti Lietuvos taikomus tranzito į Kaliningradą apribojimus.

Taip liekame vieni

Viena vertus, ES, remdama Ukrainą, tikrai stengiasi suvaržyti Rusijos prekybos ir ekonomikos naudojimą karui tęsti. Kita vertus, reikėtų turėti galvoje, kad dešiniųjų Vyriausybė dažnai pirma padaro, o tik paskui pasiklausia. Taip jau buvo nutikę kelis kartus. Aš dar nemačiau paskutiniųjų Europos Komisijos išaiškinimų dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Mano supratimu, tame sankcijų pakete nebuvo aiškaus nurodymo dėl rusiškų krovinių tranzito per Lietuvą. Būtų buvę gerai, kad kolegos valdantieji pirma būtų išsiaiškinę tuos dalykus ir tik tada priėmę sprendimus. Dabar jie kelia iššūkius santykiuose su kaimynu, nors ir agresyviu. Pirma reikia gerai pamatuoti, o tik tada apsispręsti. Kitaip atsiranda ir įvairūs grasinimai, ir įtampos šalies viduje, ko visiškai nereikėtų. Mes turėtume ramiai, tvirtai dirbti savo darbus ir nedaryti tokių klaidų, kurios leidžia oponentams skleisti visokius nepagrįstus grasinimus

Valdantieji inicijavo partijų susitarimą dėl Lietuvos užsienio politikos, kuriame sakoma, kad turėtume siekti demokratinio pasaulio vienybės. Iš tiesų, tos vienybės reikia, reikia daugiau tartis, išsakyti savo nuomonę ir ES institucijoms, ir kitoms ES šalims, ieškoti sutarimo ir tik tada priiminėti bendrus sprendimus. O ne pirma padaryti kažkokį vienašališką veiksmą, arba savaip interpretuoti neaiškumus, savaip veikti, o kilus konfliktui pulti ieškoti užtarimo. Mes jau matėme, kaip Lietuva ne kartą tokio užtarimo taip ir nesulaukė, o jeigu ir sulaukė, tai tik žodžiais, bet ne veiksmais. Taip liekame vieni. Tad šiuo atveju vėl pasikartojo dešiniųjų vyriausybėms įprasta situacija, kai priiminėjami sprendimai, dėl kurių po to tenka patiems kentėti.

Kaip Kaliningrado tranzito krizę reikėtų vertinti nacionalinio saugumo požiūriu? Tai yra papildomas pretekstas agresyviam mūsų kaimynui reikšti pretenzijas ir bandyti sukelti komunikacinę krizę už mūsų valstybės ribų, parodant, kad štai Lietuva nesusitvarko, elgiasi ne pagal priimtus tarptautinius susitarimus. Manau, kad tie pretekstai gynybine, krašto saugumo prasme nėra labai rimti, bet propagandiniu, komunikaciniu, galų gale vidinės atmosferos valstybėje požiūriu kelia bereikalingas bangas. O tokie sprendimai dėl tranzito labai pasitarnauja tokiems pretekstams kurti.

========== (bent 10 zenklu '=')

Tai parodo, kokio lygio politika Lietuvoje

Tradicijos tęsiasi: taip buvo ir su baltarusiškų trąšų, kurioms taikytos JAV sankcijos, gabenimu per Lietuvos sieną. Vyriausybė tikėjosi, kad viską nuslėps, bet verslas, politikai ir Europos Sąjungos institucijose dirbantys pareigūnai nutarė reaguoti į tokį Lietuvos valdžios negebėjimą komunikuoti. Tai, kas dabar pasirodė viešumoje, atskleidė, kad daug kas nuo visuomenės buvo nuslėpta. Praėjusią savaitę buvo išsireikalauta paskelbti kovo mėnesį priimto ES sprendimo dėl sankcijų Rusijai paketo pilną anglišką tekstą. Tada ir paaiškėjo, kad paskutinis šio dokumento sakinys leido Lietuvai taikyti išimtis tranzitu į Kaliningradą gabenamoms prekėms. Tai sudarė galimybę išvengti dabartinio konflikto su Rusija. Kitas įdomus dalykas, kad nei prezidentas, nei Seimo pirmininkė, nei Ministrė pirmininkė, nei užsienio reikalų  ministras per pastaruosius 4 mėnesius taip ir nebuvo susitikę aptarti, o kaipgi Kaliningrado tranzitui bus taikomas 4, 5 ir 6 ES sankcijų Rusijai paketai. O juk tai ne tik ekonominiai, bet ir valstybės nacionalinio saugumo reikalai! Vadinasi, Valstybės gynimo taryba nesirenka tartis tais klausimais. Matome, kad valstybėje galiojant nepaprastajai padėčiai mūsų šalies vadovai visiškai nekomunikuoja vieni su kitais. Tai parodo, kokio lygio politika Lietuvoje ir kokiame lygmenyje atsiranda visuomenė. Pasirodo, visuomenė neturi teisės žinoti apie valstybėje vykstančius procesus, kurie daro įtaką užsienio šalims. Aš manau, kad tai labiausiai šokiruojantis dalykas šioje istorijoje. Ko iš tikrųjų tada siekia Vyriausybė – didinti ar mažinti eskalaciją su Rusija dėl Kaliningrado tranzito? Aš manau, kad šia prasme galioja principas: „Bukas ir bukesnis“. Taip pagal filmo pavadinimą būtų galima įvardyti šios Vyriausybės valdymo metodą. Aš nežinau, kas šiuose vaidmenyse yra bukesnis, premjerė ar ministras, panašu, kad jiedu tais vaidmenimis keičiasi. Vėl prisiminkime tą baltarusiškų trąšų istoriją. Lyg ir viskas buvo aišku, bet vėliau išgirdome, kad ir pati premjerė žinojo, ir abu ministrai žinojo, bet tik gruodžio mėnesį susisiekimo ministras pripažino – esame kalti, tik jau nieko nebepadarysi... Manau, kad Kaliningrado tranzito krizę strategavo senoji konservatorių gvardija, nes kilus krizei stipriai kyla ir jų partijos reitingai.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas