Vyriausybė Seimui ruošiasi pateikti mokesčių sistemos peržiūros projektų paketą. Tuo tarpu reprezentacinė „Swedbank“ apklausa atskleidė, kad šiandien kone pusė Lietuvos žmonių (47 proc.) gyvena nuo algos iki algos: jų išlaidos lygios pajamoms arba yra už jas didesnės.

Jiems gyvenimas tik sunkės

Norėčiau pradėti nuo pirmą kartą Baltijos šalyse atlikto socialinės ir ekonominės atskirties tyrimo rezultatų. Jie rodo, kad Lietuvoje yra daugiausia vadinamųjų „nematomų“ žmonių – tų, kuriems būdingi socialinės ir ekonominės atskirties bruožai, bet oficiali statistika jų nefiksuoja. Tokių Lietuvoje yra beveik 410 tūkstančių. Manau, kad į šį skaičių patenka ir tie, kurie šiandien gyvena nuo algos iki algos. Kaip šiuos žmones paveiks Vyriausybės ruošiama mokesčių reforma? Į tai norėčiau atsakyti Vilniaus universiteto docento, ekonomisto Algirdo Bartkaus žodžiais. Jis atkreipė dėmesį, kad jau 20 metų Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadų ir rekomendacijų Lietuvai turinys nesikeičia. Aš su Tarptautinio valiutos fondo atstovais susitikdavau beveik kiekvienais metais – ir kai dirbau finansų ministru, ir kai buvau opozicijoje. Naujausiose išvadose sakoma, kad suplanuotos ilgalaikės pastovios valstybės išlaidos nėra padengtos tvariomis ilgalaikėmis pajamomis, kaip ir pats esu ne kartą minėjęs. Antra, ką reikėtų pabrėžti – darbo pajamų apmokestinimas Lietuvoje neproporcingai didelis, lyginant su kapitalo pajamų apmokestinimu. Tuo tarpu Vyriausybės siūloma mokesčių reforma nukreipta į dar didesnį darbo pajamų apmokestinimą, lyginant su kapitalo apmokestinimu. Tačiau Tarptautinio valiutos fondo išvadose kažkodėl labai įdomiai parašyta, kad ekspertai vis dėlto pritaria tokiai reformai, nors viena išvadų nuostata prieštarauja kitai. Taip ir norisi paraginti juos būti principingesniais, pateikiant rekomendacijas. Galiu pasakyti, kad numatytoji mokesčių reforma labiausiai atsilieps vykdantiems individualią veiklą: 2025 m. Gyventojų pajamų mokestis didėtų nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 m. – iki 20 proc. Taip pat dirbantieji pagal individualią veiklą, ūkininkai mokėtų 1,31 proc. nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“. Tad, viena vertus, gyvenantiems nuo algos iki algos gyvenimas gerėtų didėjant minimaliai mėnesinei algai, kita vertus, dėl naikinamos PVM lengvatos viešajam maitinimui, visą tą padidėjimą du vaikus auginantis žmogus atiduos už pabrangusį vaikų maitinimą mokykloje ar darželyje. Todėl gyvenantiems nuo algos iki algos gyvenimas tik sunkės.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Lipa ant to paties grėblio

Vien jau mokesčių reformos temos eskalavimas kelia labai neigiamas ekonomines pasekmes. Kažkas planavo imtis individualios veiklos, pradėti verslą, kitas svarstė, ar dar bandyti toliau jį tęsti, o vien dėl politikų kalbų apie keičiamus mokesčius žmonės ima abejoti, žiūri, kas čia bus toliau. Ta neapibrėžtumo būsena labai bloga. Vienas iš gerų indikatorių, kuris parodo, kaip apskritai mūsų verslas gyvena, yra Buhalterių ir auditorių asociacijos narių nuomonė. Tenka pabendrauti su žmonėmis, kurie veda finansinę verslo apskaitą. Turiu ne vieną pažįstamą, kurie rūpinasi 20–30 įmonių apskaita. Jie tiesiai šviesiai sako: dabar yra vienas pagrindinis klausimas. Pamačius, kad valdžia didins mokesčius, verslo konsultantai pradėjo ruoštis verslų iškėlimui iš Lietuvos. Į Estiją, Latviją, Lenkiją. Taigi, visi tie mokesčių sistemos pakeitimai padarys dar didesnę žalą. Mane stebina ir  paskelbti tyrimo duomenys, kad beveik pusė žmonių Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos. Valdžia, užuot siuntusi jiems signalą, kad ramiai dirbtų, kad jokių didesnių mokestinių permainų nebus, kol nepraeis ekonomikos krizė, o tada jau žiūrėsime, ką daryti su mokesčiais, atkakliai bruka mokesčių reformą. Aišku, kad tai tik mokesčių didinimas. Labai keista, kad konservatoriai lipa ant to paties grėblio, kaip ir per praeitą ekonomikos krizę. Tada buvo ta pati situacija: žmonės likdavo be darbų, prarasdavo pajamas, verslus. Ir, užuot padėjusi jiems atsilaikyti, valdžia iškart visiems padidino mokesčius. O viskas baigėsi tuo, kad mokesčių buvo surinkta daug mažiau. Prisiminkime, kas atsitiko pelno mokestį padidinus nuo 15 iki 20 proc. Jo surinkimas nuo maždaug 700 milijonų nukrito iki 300 milijonų. Dvigubai. Įdomiausia, kad šio mokesčio surinkimas atsistatė tik tada, kai atėjo kita valdžia ir mokesčio tarifą vėl sumažino iki 15 proc.

Jei kažkokį versliuką turintys svarsto apie galimybę jį perkelti į kaimyninę šalį, tai tiems, kurie gauna fiksuotas darbo pajamas, nėra kur bėgti. Liūdniausia, kad ta mokesčių reforma gerins sąlygas stambiajam verslui, o smulkiesiems mokesčių mokėtojams našta didės.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas