Daugiau nei 54 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria siūlymui nuo 2025 metų įvesti naują visuotinį gynybos mokestį, atskleidė „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Ką reiškia tokie rezultatai? Gal piliečiai nemano, kad valdžia tinkamai panaudos surinktus pinigus? O gal apskritai netiki, kad ji sugebės juos apginti?

Rezultatai įpareigoja geriau pagalvoti

Matyt, dalis žmonių nepasitiki tomis institucijomis, kurios renka ir leidžia iš jų surinktus pinigus. Galbūt iš tikrųjų baiminasi, kad jie nueis ne ten, kur reikia. Būtų labai gerai, kad iš karto būtų apgalvota ir paskelbta, kaip tie iš naujo mokesčio surinkti pinigai bus paskirstomi. Vien pranešti, kad gynybai – pernelyg abstraktu, gynyba yra labai plati sąvoka. Ji, tarkime, apima ir tankų pirkimą, ir slėptuvių, priedangų statymą gyventojams.

Šiuo atveju dėl naujo mokesčio turėtų būti tariamasi su visuomene, kaip būtų geriau tuos pinigus panaudoti krašto gynybai. Aš manau, kad prieš naują mokestį gynybos reikmėms pasisakytų kur kas mažiau žmonių, jeigu jie tiksliai žinotų, kam tie pinigai bus skirti. Galbūt žmonės iniciatyvą įsigyti 50 tankų lygina su tuo, kas vyksta Ukrainoje. Jie mato, kokia „sėkmė“ ten lydi tankus, kuriuos taip sėkmingai medžioja dronai. Kita vertus, yra labai daug visokių spekuliacijų. Matyt, žmonės prisiklauso įvairių gandų. Apie krašto gynybą daug kas kalba, ir profesionalai kariškiai, ir žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie gynybos reikalus. Galbūt per mažai apie kariuomenės poreikius kalba tie, kurie iš tikrųjų supranta gynybos problemas. Jeigu jie visuomenei tinkamai paaiškintų, kaip veiksmingiausiai būtų naudojamos gynybai skiriamos lėšos, manau, tada iš esmės prieš Lietuvos gynybos stiprinimą mažai kas pasisakytų.

Žinoma, labai didelio aiškumo nėra ir dėl to, kad kariuomenės ginklavimas susijęs su valstybės paslaptimis. Atvirai diskutuoti apie vienus ar kitus konkrečius krašto gynybos dalykus, kurie laikomi paslaptyje, negalėtume. Tačiau turbūt būtų naudinga pagalvoti apie bendrą prezidento, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto komunikaciją. Kad būtų bendras kalbėjimas gynybos poreikių klausimais. Kad vieni kitiems neprikaišiotų, neva vieni nori daugiau lėšų skirti gynybai, kiti mažiau. Tas faktas, kad žmonės skeptiškai vertina siūlomą visuotinį gynybos mokestį, įpareigoja valstybės institucijas geriau pagalvoti, kaip skleisti informaciją visuomenei apie lėšų gynybai reikalingumą ir jų skirstymą.

========== (bent 10 zenklu '=')

Turbūt pajuto, kad čia kažkas ne taip

Manau, kad žmonės paprasčiausiai pajuto, kad kažkas čia ne taip su tuo nauju mokesčiu. Kad kažką reikia daryti kitaip. Ieškoti kitų atsakymų. Galbūt mano, kad jokios naudos iš to nebus. Matome, kad visa Europa teikia labai daug ginklų Ukrainai, netgi ir naujausius, o ji vis tiek neatsilaiko. Panašu, kad ten jau byra frontas. Ukrainos teritorija labai didelė, o koks atstumas nuo vieno Lietuvos krašto iki kito? Ir niekur nuo to nepabėgsi.

Aš nežinau atsakymo, bet bandau suprasti, ką reiškia tokia žmonių nuomonė. Galbūt jie mano, kad geriau apsieiti išvis be karo. Galbūt galvoja, o kokių perkūnų mes Rytams reikalingi. Rusijos teritorija didžiulė, ten daug neapgyvendintų vietų. Gausių žemės turtų – naftos, dujų, metalų – Lietuva neturi. Didelis mūsų turtas – vanduo, bet ir šiuo požiūriu Rusija stipriai lenkia kitas valstybes. Pats didžiausias mūsų turtas yra darbštūs žmonės. Ko Rytai nenori ir ko bijo? Kad Lietuva gali prisidėti prie Karaliaučiaus anklavo atkirtimo nuo Rusijos. Čia vienintelė problema, dėl kurios Rytai galėtų kištis į mūsų reikalus.

Manau, kad kol kas jie nelabai linkę atkūrinėti buvusios Sovietų Sąjungos, nes pradėjo suprasti, jog ji subyrėjo ir dėl per didelės etninės įvairovės. Jokios tautų draugystės tada nebuvo. Tais laikais negalėjai iš to atvirai juoktis, nors kartais, beje, ir garsiai pasakydavau. Pats girdėjau, kaip mano kaimynai, Kauno darbininkai, per šventes susirinkę dainuodavo: „Palinko liepa šalia kelio, pravirko motina sena: sūneli, Tėvynė tave šaukia, ir vėl bus laisva Lietuva.“ O tai buvo 1963 ar 1964 metai. Darbininkai! Proletariatas, kuris, kaip tada sakė, buvo anos santvarkos ramstis. Taip pat mąstė gruzinai, kazachai, latviai ir visi kiti. Valstybė yra tvirta, kai 70 ar 80 proc. jos gyventojų yra pagrindinės tautos atstovai. Ir tai su sąlyga, jeigu ji gali tautines „priemaišas“ asimiliuoti ir darniai su jomis sugyventi. Jeigu ne, valstybė žlunga. Kol kas Lietuva išlaiko tokią proporciją, nors jau labai daug priėmė atvykusių. Apie Vakarų Europą, kurioje bandoma kurti Paryžiaus ar Berlyno kalifatus, to nepasakyčiau.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas