Prireikė trijų parų, kad Izraelio kariuomenė susitvarkytų su maždaug 2 tūkst. į šalį įsiveržusių „Hamas“ teroristų. Mes taip pat kaimynystėje turime autoritarinį režimą, taip pat esame atsitvėrę nuo jo siena, taip pat pasikliaujame savo ir partnerių žvalgybos galimybėmis.

Taip gali nutikti ir mums

Turbūt viena pagrindinių pamokų, kurią privalome įsiminti, yra ta, kad turime stiprinti savo žvalgybą, o antra pamoka – nepamiršti, kad žvalgyba nėra visagalė. Aišku, galima kalbėti ir apie tam tikrą politinių lyderių atsakomybės dalį. Žvalgybos darbas – teikti informaciją ir tą daryti kaip galima profesionaliau. Vis dėlto turiu pasakyti – aš ir pats esu tarnavęs žvalgyboje – kad teikiamos informacijos patikimumo lygiai yra skirtingi. Nemanau, kad ir šiuo atveju Izraelio slaptoji tarnyba „Shin Bet“, kurios viena atsakomybės sričių – stebėti arabų teroristų keliamas grėsmes ir jas atremti, visiškai nieko nematė ir apie galimą išpuolį nieko nežinojo.

Reikėtų kelti klausimą, kaip ta informacija pasinaudojo politiniai lyderiai. Būtent jie sprendžia, ką su ja daryti. Kokių priemonių imtis, kokiems veiksmams ruoštis, kad būtų galima atremti grėsmę, apie kurią perspėja žvalgybos informacija. Reikia suprasti, kad taip gali nutikti ir mums. Dažnai kartojame, kad esame NATO valstybė, kad mums niekas negresia. Naudojamės NATO ankstyvojo perspėjimo sistema, patys turime žvalgybos tarnybas, tačiau gali atsitikti taip, kad atsidursime kitų teroristų, nebe arabų, taikinyje. Rusija irgi gali imtis provokacijų, teroristinių veiksmų. Nesakau, kad jie bus tokio masto, kaip Izraelyje. Jeigu Rusija padarytų kur kas mažiau, tai vis tiek būtų laikoma NATO valstybės užpuolimu. Ji sulauktų viso aljanso atsako, o Rusijai to nereikia. Tačiau mažesnio masto provokacijos visiškai tikėtinos.

Reikia mokyti mūsų visuomenę, kelti jos sąmoningumą. Propaganda, informacinės operacijos tikrai gali būti tokių provokacijų dalimi. Reikia stiprinti pilietinį atsparumą. Raketos raketomis, bet panaudoti dronus, diversines grupes Rusija gali. Tam, kad sukeltų paniką, o tai vienas iš veiksnių, kuris mums smarkiai atsilieptų ekonomiškai. Gali būti, kad tokių atakų, kurias vykdys neva Rusijos nekontroliuojamos diversinės grupės, daugės. Mums reikia stiprinti oro gynybos sistemą. Už milijardus reikia pirkti ne tankus, kurie yra tik dėžutės, o galvoti, kaip numušime dronus, kaip apsaugosime mūsų miestus nuo raketų.

========== (bent 10 zenklu '=')

Kalbėti apie pamokas dar anksti

Turbūt tai, kas atsitiko, reikėtų vertinti keliais aspektais. Pirmiausia kyla klausimas, kur buvo Izraelio žvalgyba ir kodėl buvo leista susiklostyti tokiai situacijai. Paprastai, kaip žinome, Izraelis garsėjo savo karine žvalgyba ir kontržvalgyba. Tereikia prisiminti garsiąją specialiųjų užduočių tarnybą „Mossad“. Manau, kad Izraelis įvertins tai, kas įvyko, ir atsakys į šį garsiai keliamą klausimą. Kaip bebūtų, vis dėlto žvalgyba turėjo būti gavusi tam tikros informacijos apie ruošiamą išpuolį.

Antras dalykas – man atrodo, kad Izraelis jautėsi pernelyg užtikrintas dėl savo oro gynybos skydo. Turbūt jie pasitikėjo šiuolaikinėmis oro gynybos sistemų technologijomis, moderniais lokatoriais, „sensoriais“, stebėjimo kameromis ir taip toliau. Tačiau, iš visko sprendžiant, priešiškos pajėgos aptiko silpną oro gynybos vietą ar atrado tam tikrą nišą, padėjusią prasiskverbti pro apsaugą ir vykdyti artilerinį bei raketinį apšaudymą. Tai dar vienas svarbus klausimas, į kurį turbūt ieškos atsakymo izraeliečiai, norėdami sužinoti, kur galimai buvo padarytos klaidos. Tokia situacija primena, kad niekada negali būti užtikrintas, jog esi absoliučiai saugus. Negalima atsipalaiduoti ir manyti, kad jei pasistatei namą, užsitvėrei tvorą, pasistatei stebėjimo kameras ir dar šunį paleidai aplinkui lakstyti, tai jau tikrai esi saugus. Priešas irgi visą laiką galvoja, nereikia jo nuvertinti. Jis visą laiką ieškos spragų tavo gynyboje. Kartais būna klaidingai galvojama, kad mus jau saugo geros sistemos, ir investuoti į saugumą ir gynybą daugiau nebereikia.

Kaip atsitiko, kad Izraelis patyrė tokio masto išpuolį? Matyt, „Hamas“ gerai jam pasiruošė, žinojo, koks bus atsakas. Tai nebuvo improvizuota ataka. Vertinant iš profesinės pusės, reikia pripažinti, kad tai buvo sėkmingai suplanuota operacija. Aišku, Izraelio pajėgos sureagavo ir davė atkirtį, nukauta daug „Hamas“ kovotojų, bet ir pačios patyrė gana nemažų nuostolių. Manau, kad kalbėti apie šio išpuolio pamokas dar anksti. Kol kas vyksta situacijos identifikavimas. Reikia galutinai išsiaiškinti, kas įvyko ir kodėl. Tik atlikus analizę jos išvadas galima priimti kaip išmoktas pamokas.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas