Seimas laikinai sustabdė naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje: bus rengiami susijusių įstatymų pakeitimai. Skelbiama, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus. Tarp įteisinimo šalininkų argumentų yra ir krašto gynyba: esą prie jos galėtų prisidėti ir medžiotojai.

Mūšis – ne medžioklė

Na, pirmiausia turbūt reikia suprasti, kodėl tas naktinių taikiklių įstatymas yra stumiamas ilgiau nei dešimtmetį. Anksčiau Seime buvo šiuo požiūriu aktyvus ponas Bronius Bradauskas, kuris net kelis kartus per kelias kadencijas bandė prastumti naktinius medžiotojų taikiklius. Kodėl? Todėl, kad yra labai aiškus lobistų interesas, be to, verslas iš to gali gerai uždirbti. Jei civilinės paskirties vidutinės klasės naktinio matymo prietaisas apytikriai kainuoja 2 tūkstančius eurų, tai, padauginę iš 30 tūkstančių – tiek medžiotojų yra Lietuvoje – gautume 60 milijonų. Tai visai rimta maksimali suma, kurios galėtų tikėtis verslas. Taigi, ir verslo, ir medžiotojų interesas yra suprantamas. Šia prasme viskas gerai. Blogai tampa tada, kai lobistai pasitelkia krašto gynybos interesų argumentą: neva kuo daugiau turėsime medžiotojams skirtų naktinių taikiklių, tuo labiau būsime pasirengę kovoti su priešu. Pirmiausia, agresijos atveju į kovą stos profesionali kariuomenė, kariuomenės rezervas, šauktiniai ir šauliai. Kariams tikrai reikalingi naktinio matymo prietaisai, bet ne civiliniai, o profesionalūs, kariški. Žinoma, jeigu jų nėra, gali tekti naudoti ir civilinės paskirties. Medžiotojai iš tiesų moka naudoti ginklą, ir jei dar turi naktinio matymo prietaisą, jei sutinka būti apmokyti, kad galėtų pasitikti priešą – labai puiku. Jie gali būti ta jėga, kuri, prireikus, būtų pasitelkta atremiant agresorių. Tačiau yra keli dalykai. Medžiotojai turi būti tinkamai apmokyti. Manau, kad tarp jų yra puikių šaulių, taip pat ir kariškių, rezervo karių, savanorių. Tačiau jiems nereikia civilinės paskirties naktinių taikiklių, nes jiems priskirtuose kariniuose daliniuose yra kariškų. Tad jei medžiotojai nori prisidėti prieš krašto gynybos, jiems pirmiausia reikia ne taikiklių, o mokymų ir pratybų, kaip elgtis mūšio lauke. Tokiu atveju reikės ne tik taikiklių, bet visko: ir automatinių ginklų, ir šarvinių liemenių, ir daugybės kitų dalykų, reikalingų mūšyje. Manyti, kad prasidėjus agresijai medžiotojas išeis į priešo medžioklės taką, yra naivu. Mūšis – ne medžioklė. Pasirengimo gynybai nuo priešo prasme civiliniai naktiniai taikliai jokios reikšmės neturi. Tokią išvadą yra pateikusi ir Krašto apsaugos ministerija.

========== (bent 10 zenklu '=')

Medžiotojai pasiryžę ginti šalį

Mes kaip medžiotojus vienijanti organizacija ne tik manome, kad galime prisidėti prie krašto gynybos, bet ir galime savo nuomonę paremti mūsų draugijos narių pasiryžimu. Lietuvoje yra 30 tūkstančių medžiotojų. Birželio mėnesį atlikta jų apklausa atskleidė, kad 9 iš 10 medžiotojų yra pasiryžę ginklu ginti šalį, kai tuo tarpu šių metų pradžioje „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad tik 14 proc. visų šalies gyventojų gintų ją su ginklu rankose. Dvejojančių yra apie 35 proc. Aš manau, kad 85 proc. medžiotojų išsakytas pasiryžimas ginti šalį yra pakankamai rimtas pareiškimas. Mes suprantame, kad kol kas krašto gynyboje nėra vietos medžiotojams, tačiau manome, kad galimybė jai atsirasti galėtų būti apsvarstyta. Galbūt atskiroje struktūroje prie Šaulių sąjungos, gal kitur. Jeigu vertintume karių, šaulių ir medžiotojų taiklumą – tą parodė praktiniai šaudymai, – tai medžiotojai daugeliu atvejų šaudo daug taikliau. Ypač taiklumu jie išsiskiria tolimojo šaudymo pozicijoj.

Reikia pabrėžti, kad Seime aptarinėjamas įstatymo projektas nėra tik apie medžioklę. Labai gaila, kad bandoma klaidinti visuomenę, nes naktinių taikiklių įteisinimas yra viena geresnių bet kokio priešo atgrasymo priemonių. Medžiotojų gretose yra sutelkti vieni geriausių šalies šaulių, kurie, esant reikalui, yra pasiruošę ginti Lietuvą ginklu. Kitas dalykas – medžiotojai puikiai pažįsta savo vietovę. Šalyje yra 800–900 medžioklės kolektyvų, medžiotojai ne tik pažįsta miškus, laukus, palaukes, bet ir žino reljefo kliūtis, atsitraukimo kelius ir taip toliau. Todėl pasipriešinimas gali būti koordinuotas. Gerai vietovėje besiorientuojantis medžiotojas gali būti svarbesnis už kažkokį ginklą. Suprasdami, kad medžiotojai ne visada galės būti pirmosiose krašto gynybos linijose, turėtume pasakyti, kad naktinio matymo priemonės – o jų įsigyti, mūsų vertinimais, norėtų apie 10 tūkstančių medžiotojų – esant reikalui galėtų būti perduotos naudoti su kariniais ginklais. Manau, kad politikai, labiau susiję su krašto gynybos reikalais, turėtų žinoti mūsų argumentus ir duomenis. Noriu pridurti, kad turime ilgą sieną su Baltarusija ir Rusija, bet, skirtingai nuo Lenkijos, Latvijos ir Estijos, nesame teisiškai sureguliavę naktinių taikiklių naudojimo.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas