Finansų ministerijos pateiktas mokesčių reformos projektas sukėlė audringas diskusijas. Juo, be kita ko, siūloma didinti mokesčius dirbantiems individualiai, naikinti įvairias mokestines lengvatas, labiau apmokestinti dividendus ir mažinti mokesčius uždirbantiems daugiausiai.

Kalbėkime faktais, ne emocijomis

Apie mokesčių pertvarką geriausia kalbėti faktais, o ne emocijomis ir spekuliacijomis, kurių netrūksta ypač dėl siūlymų koreguoti individualios veiklos (IV) pagal pažymą apmokestinimą. Kaip buvo skelbta, nuoseklus GPM tarifo nuo 15 iki 20 proc. didinimas paliestų 25 proc. vykdančių IV. O kas konkrečiai slypi už tų procentų, kuriuos paliestų ir kurių nepaliestų GPM tarifo didinimas? Ar tikrai tie, kurie garsiai nerimauja, turi pagrindo tokiam nerimui ir, svarbiausia, ar tas garsus nerimas yra teisingas?

Taigi maksimalus GPM tarifas (20 proc. būtų taikomas uždirbantiems daugiau kaip 35 000 eurų per metus apmokestinamųjų pajamų. Kitiems dėl taikomo mokestinio kredito tarifų didėjimas būtų mažesnis, o uždirbančių iki 10 tūkst. per metus GPM didinimas nepaliestų. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čirbienė LRT „Savaitėje“ prašo: „Jūs man parodykite individualią veiklą vykdantį asmenį, kuris uždirba pagal pažymą mažiau kaip 10 tūkst. eurų per metus.“ Kai prašo, tai kodėl neparodyti.

Prašome: pagal VMI 2021 m. deklaracijų duomenis iš beveik 206 tūkst. IV registravusių asmenų 182 tūkst. deklaravo, kad apmokestinamos pajamos nesiekia 10 tūkst. Bet yra ir tokių, kurie gauna dideles pajamas ir moka santykinai mažus mokesčius. Per 2021 m. IV vykdantys iš viso deklaravo 4,7 milijardų eurų apyvartos, iš kurių 1,9 milijardų gavo asmenys, kurių mėnesio pajamos yra didesnės nei 15 tūkst. eurų. Taip, ši grupė labai nenorėtų tarifų didinimo, bet ar tai teisinga – spręskite patys.

O dabar dėmesio – sunku patikėti, kad net 6 proc. Lietuvos teisininkų (1 122), plušančių pagal IV, 83 proc. Lietuvos draudimo brokerių (3 958), 80 proc. reklamos agentūrų srityje dirbančių (3 132), 75 proc. viešųjų ryšių specialistų (693) gauna 5 000 eurų nesiekiančias pajamas per metus. Per metus! O dar atskaičius mokesčius – kaip jie pragyvena?

2021 m. būtinojo stažo neturintis pensininkas gavo didesnę pensiją nei teisininkas, draudikas, viešųjų ryšių ar reklamos specialistas pajamų? Tiesa, visos šios prielaidos teisingos, jei IV – vienintelis pajamų šaltinis. Gerbiamieji, galime ir toliau ignoruoti faktus, pasigarsinti populizmą, dar dešimtmečius nusispjauti į tarptautines organizacijas, tačiau tokia elgsena ir toliau didins pajamų nelygybę ir skurdą. Šiandien galime rinktis: arba ir toliau užsiiminėti politine matematika (nepopuliaru, rinkimai artėja, netinkamas laikas), arba žengti žingsnį teisingesnės sistemos link.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Tokia reforma nebus priimta

Galiu atsakingai pasakyti, kad šį mokesčių reformos projektą išnagrinėjau labai išsamiai. Galėčiau kalbėti pateikdamas skaičius, kaip tokia reforma atsilieptų žmonėms, besiverčiantiems individualia veikla, dirbantiems su verslo liudijimais, o taip ir stambioms įmonėms. Mano manymu, tokia mokesčių reforma, kokia yra siūloma, tikrai nebus priimta, nes, pirmiausia, ji neigiamai atsilieps regionams. Ji apsunkins verslą asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais. Jiems nuo 45 000 eurų iki 24 000 eurų mažinama metinės apyvartos riba, kurią peržengus pajamos nebegalės būti apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu. Individualiai veiklai didinami mokesčiai: nuo 2025 m. pajamų mokesčio tarifas didinamas nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 m. individuali veikla pajamų apmokestinimo prasme bus prilyginta pajamoms iš darbo santykių – įsigalios 20 proc. GPM tarifas. Be to, užsiimantiems individualia veikla bus įvestas 1,31 proc. nedarbo socialinio draudimo mokestis. Jei kalbėtume apie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, tai reikia pasakyti, kad jis prasilenkia su teisingumu ir sveiku protu, nes siekiama, kad šį mokestį mokėtų visi nekilnojamojo turto savininkai, taip pat ir turintys tik vieną būstą. Neatsižvelgiama į tame būste gyvenančių šeimos narių skaičių. Visos pasaulio šalys stengiasi apmokestinti tą nekilnojamąjį turtą, kuris jo savininkui generuoja pajamas. Be to, žmogaus būsto apmokestinimas – ne tik ekonominis dalykas.

Teigiamai vertinu tai, kad iki 2028 m. gruodžio 31 d. pratęsiama mokesčių lengvata investicijoms į naujas technologijas, skaitmenizaciją, robotizaciją. Numatyta lengvata individualioms įmonėms, kad padarytas investicijas būtų galima amortizuoti per vienerius metus, o ne išdėstant penkeriems ar dešimčiai metų.

Mokesčių sistemos tikslą pirmiausia reikėtų suprasti kaip pajamų nacionaliniame ir savivaldybių biudžetuose didinimą, lyginant su bendruoju vidaus produktu, ir patrauklių sąlygų investicijoms bei darbo vietų kūrimui sudarymą. Kodėl manau, kad tokia mokesčių sistemos reforma nebus priimta? Čia yra du dalykai. Pirma, atrodė juokingai, kai ekonomikos ir inovacijų ministrė dėl šio projekto išsakė kitokią nuomonę, nei finansų ministrė, tokio atvejo valdančiųjų koalicijų ir Vyriausybių darbo praktikoje neprisimenu. Antra, esu kalbėjęs ir su Laisvės partijos, ir su Liberalų sąjūdžio atstovais Seime, ir jų pozicija kol kas yra labai tvirta: tokiam mokesčių reformos projektui jie nepritars.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas