Seimo opozija ragina pradėti parlamentinį tyrimą dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus viešų pareiškimų apie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės veiksmus. Svarstoma ir apie galimą interpeliaciją ministrei.

Situacija tik patvirtino: jie nesikeičia

Aš nežinau, ar šiuo atveju turėtų būti rengiamas parlamentinis tyrimas, ar tyrimo turėtų imtis atitinkamos valstybės institucijos. Jeigu matome, kad yra pažeisti įstatymai, valdant pernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes, tai tą nustatyti gali tyrimą pradėjusios teisėsaugos institucijos, prokuratūra. O ponios Bilotaitės politinės atsakomybės klausimą, aišku, reikia spręsti Seime, bet žinant šitos partijėlės monolitinį bloką, nuostatą saugoti visus susikompromitavusius ministrus, panašu, kad tai padaryti bus sudėtinga. Tai, kas šiomis dienomis iškilo į viešumą, rodo įprastą praktiką konservatorių valdymo metu. Jie valo visus žmones, išmetinėja iš pareigų, susistato sau lojalius, ištikimus pakalikus. O ši situacija tik patvirtino, kad jie nesikeičia, kad į valstybei nusipelniusius pareigūnus, gerai dirbančias tarnybas jiems nusispjauti. Tai rodo visišką jų nekompetenciją. Jeigu tai, ką savo pareiškimuose teigia ponas Pocius, yra tiesa, tai rodo visišką ministerijos nekompetenciją ir neįgalumą. Ir tai jau nebe pirmas toks faktas per praėjusius dvejus metus. Tai čia, deja, yra tragedija.

Ar galėtų būti koks nors politinis sprendimas dėl padėties vidaus reikalų ministerijoje? Na, politinis sprendimas turėtų būti toks: kad pasitrauktų visa ministerijos vadovybė su ministre priešakyje, bet matome, kad to nebus. Partijos pirmininkas beatodairiškai puola ginti savo neveiksnią ir nekompetentingą ministrę, bandydamas menkinti kitus žmones, kelti kažkokias sąmokslo teorijas apie R.Pociaus „pažeidžiamumą“. Reikėtų arba pateikti įrodymus, arba prisiimti politinę atsakomybę už savo žodžius.

Ar pastaruoju metu kilęs triukšmas dėl krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrų – tik sutapimas? Pasakysiu taip: kas gali paneigti tikimybę, kad šita partija su savo pirmininku netarnauja būtent tam režimui, kurį bando visais būdais kritikuoti? Jų ankstesnė veikla silpninant kariuomenę ir dabartinė veikla silpninant tarnybas, kurios svarbios nacionalinio saugumo požiūriu, sudaro prielaidas manyti: kas galėtų paneigti tikimybę, kad jie tikrai dirba prieš valstybę?

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Nesunku patikrinti, ar išlaikytos procedūros

Viešojoje erdvėje mačiau, kad kyla klausimų dėl procedūrų, kai pernai prie Seimo buvo kilusios riaušės. Buvo ar nebuvo išlaikytos visos procedūros? Manau, tą visai nesudėtinga patikrinti, ir jeigu opozicija dėl to kreipsis į prokuratūrą ar kur kitur, atsakymai bus pateikti. Viešojo saugumo tarnyba turi veiksmų aktyvavimo mechanizmą, ir nemanau, kad ji be nurodymo, be atitinkamo pavedimo būtų ėmusis taikyti prievartą. Tai tik mano prielaida, bet jei iškilo klausimas, jį būtų galima užduoti ir gauti atsakymą. O dėl vidaus reikalų ministrės iniciatyva Vyriausybės atleisto Viešojo saugumo tarnybos vadovo galėčiau pasakyti tiek: jeigu jis mano, kad buvo atleistas neteisėtai, tam yra teismas. Mane stebina viešas buvusio vadovo aiškinimasis. Po jo sekė atsakomasis ministerijos komentaras, bet jei kyla neaiškumų, teismas galėtų viską patikrinti. Juk vis tiek niekas viešumoje nieko neišspręs: teisėtai buvo atleistas ar ne, buvo už ką atleisti ar ne. Juo labiau kad, atrodo, vadovas buvo atleistas šalių susitarimu. Tai reikštų, kad abi šalys susitarė dėl atleidimo, paprastai tokiais atvejais skiriama ir kompensacija. Atrodo keistokai, kai po atleidimo pradedama mojuoti kumščiais. Sakyčiau, kad gal būtų galima įžvelgti ir negražaus politikavimo – turiu galvoje Viešojo saugumo tarnybą ir jos buvusį vadovą. Bandymai susieti su politika, su politikais, įtraukti opoziciją... Tai yra nesolidu.

Ar būtų galima sakyti, kad statutinių organizacijų vadovų ir jiems vadovaujančių politikų konfliktas tarsi yra užprogramuotas? Neturėtų taip būti. Gal čia, kaip sakoma, bioenergetiniai laukai nesutapo, nežinau. Įsivaizduoju šitaip: yra statutinės tarnybos vadovas, yra vidinis tarnybos teisinis reguliavimas – jeigu viskas atliekama pagal teisės aktų reikalavimus, tuo politiko įtaka turėtų ir pasibaigti. Politikas neturėtų trukdyti dirbti tarnybai, o įsikišti galėtų tik tada, jei matytų, kad tarnyba ar jos vadovas nepajėgia vykdyti savo funkcijų, neužtikrina iškeltų užduočių vykdymo. Jeigu viskas vyksta pagal taisykles, manau, politikams čia nėra ką veikti.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas