Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar reikėtų sudaryti galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos?

Seimas pavasario sesijoje svarstys įstatymo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą ir sudaryti daliai jų galimybę savo noru iš jo pasitraukti.

Tai yra neteisinga

Mano siūlymo esmė yra elementari: visi mes turime teisę disponuoti savo turtu, ši teisė įtvirtinta Konstitucijoje. Dabartinė pensijų kaupimo sistema, kuri numato prievartinį gyventojų įtraukimą į pensijų kaupimą ir atima iš jų teisę pasitraukti iš privačių pensijų fondų, mano manymu morališkai yra absoliučiai neteisinga. Toks privatus taupymo būdas neturi nieko bendra su pensija, nes privatūs pensijų fondai negarantuoja jokios pensijos išmokos senatvėje: akcijų vertė nukris – smuks ir išmokos. O jei nėra garantijos, tada tai tik viena iš privataus taupymo formų. O jų – taupymo ar investavimo būdų – yra labai daug: tai ir investicijos į nekilnojamąjį turtą, ir akcijų įsigijimas per kitus investicinius fondus, ir tarpusavio skolinimosi platformos, siūlančios palūkanas už paskolintas lėšas, ir daugelis kitų. Todėl pensijų kaupimo sistemos apribojimas, kai nėra duodama jokia garantija dėl įmokų vertės bei išmokų, ir tuo pačiu yra taikoma prievarta, kuri argumentuojama kažkokiu viešojo intereso gynimu, mano įsitikinimu yra absoliučiai neteisingas. Todėl ir teikiame tokį siūlymą: pirma, atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą, nes tikrai ne visiems apsimoka jame dalyvauti ir ne visi to nori; antra, suteikti žmonėms galimybę išeiti iš pensijų fondų. Tos politinės mados, kurios dominavo Europoje prieš 20 metų, dabar keičiasi. Mūsų kaimynai estai priėmė sprendimą leisti žmonėms pasitraukti iš privačių pensijų fondų ir patiems prisiimti atsakomybę už tai, kaip jie panaudos tuos savo pinigus. Nereikia šaipytis iš žmonių ir aiškinti, kad visi yra kvaili ir niekas nieko nesupranta. Pinigų poreikis yra labai didelis, ir jų panaudojimo prasmė labai įvairi. Pavyzdžiui, dabar drastiškai auga būsto paskolų palūkanos. Gal kažkam būtų geriau iš savo sukauptos sumos sumažinti skolą bankui ir mažiau mokėti palūkanų ateinančius 20 ar 30 metų? Juk tai gali būti labai racionalus pasirinkimas. Ar, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogus, nors ir darbingas, norėtų susitvarkyti sveikatos reikalus, nes kitaip iškris iš darbo rinkos, praras pajamas ir panašiai. Yra daugybė dalykų, kurių valstybė dėl tokios savo prievartos tiesiog nevertina. Aš manau, kad tai yra neteisinga.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

Nereikėtų blaškytis

Pirmiausia reikia pasakyti, kad kalbame apie pensijų kaupimo sistemą, o ne šiaip lėšų kaupimo būdą, kai žmonės gali sukaupti tam tikrą turtą ir jį naudoti kaip nori. Pensijų kaupimas skatinamas valstybės lėšomis, valstybė kasmet į pensijų fondus perveda daugiau kaip 200 mln. eurų. Iš jokių pensijų fondų nėra galimybės pasitraukti, tu negali pasakyti, jog dabar „Sodrai“ nebemokėsi pinigų, nes ateityje tau nereikės pensijos. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie pensijų kaupimo sistemą. Skirtingai nuo „Sodros“, žmogus gali rinktis, dalyvauti joje ar ne. Bet jeigu jau apsisprendei dalyvauti, jei valstybė tave įtraukė į kaupimo sistemą ir tu neatsisakei, galimybės vėliau atsisakyti neturėtų būti, nes tada išvis nebeturėtume kalbėti apie pensijų kaupimą. Juk pensijos yra kaupiamos iki pensinio amžiaus – ir įmokos „Sodrai“, ir privataus kaupimo įmokos. Lygiai tas pat visame pasaulyje yra ir su profesiniais fondais: jų lėšos irgi investuojamos į privačius kaupimo fondus. Todėl čia nereikėtų blaškytis. Jei žiūrėtume į šį laikotarpį, tai jis tikrai finansų rinkoms buvo nesėkmingas, taip pat ir pensijų fondams. Mano manymu, tai pats prasčiausias laikas išeiti iš pensijų kaupimo sistemos, nes išeitum su mažiausiomis lėšomis, kurias galėtum sukaupti. Jei yra finansinis dugnas, tikėtina, kad nuo jo ateityje bus atsispirta, ir bus grįžta į pirmines pakankamai dideles aukštumas. 2020–2021 m. pensijų fondai augo po 20–30 proc. Tuo metu niekas nekalbėjo apie pasitraukimo iš jų galimybę, nes kai turtas fonduose auga, niekas nenori išeiti. Šiuo metu, kai to turto vertė nukritusi, šia tema, mano supratimu, bandoma politikuoti. Arba vėl diskutuoti ima tie žmonės, tarp jų ir ekonomistai, kurie nuo pat pradžių nepalaikė pensijų kaupimo sistemos. Aš, beje, irgi nesu ypatingas jos entuziastas ta prasme, kad nepalaikau pačių fondų piešiamos nerealios perspektyvos sukaupti vos ne pusę tiek, kiek tau sumokės „Sodra“. Visą laiką buvau nerealių lūkesčių kritikas, bet, kita vertus, pensijų kaupimas yra svarbi mūsų pensijų sistemos dalis. 2019 m. pensijų kaupimą sutvarkėme taip, kad jis būtų tvaresnis, nebesiurbtų pinigų iš „Sodros“, kaip anksčiau. Tad vėl iš naujo viską draskyti, leidžiant norintiems išeiti, būtų neadekvatu.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

Rekomenduojami video