Nuo kitų metų naują nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje bus galima įsigyti tik visiškai užbaigtame pastate: tokiomis Statybų įstatymų pataisomis siekiama apsaugoti pirkėjus nuo apgavysčių ir nuostolių, kai pastatą statanti įmonė bankrutuoja. Kritikų teigimu, dėl to nauji butai gali dar pabrangti.

Tai papildoma vartotojo apsauga

Priėmus gyventojus apsaugantį įstatymą, kad nuo 2024 m. butus bus galima parduoti tik įregistravus 100 proc. pastato baigtumą, pasigirdo labai daug spekuliacijų, kad butų savininkai negalės patys apsispręsti, kaip įsirengti būstą, neliks galimybės sutaupyti pačiam atliekant vidaus apdailos darbus, galų gale NT vystytojai ėmė gąsdinti, kad ir taip didelės būstų kainos dar labiau augs. Taigi norisi suteikti aiškumo. Ką reiškia 100 proc. pastato baigtumas? Kad būtų kuo mažiau interpretacijų, dalinuosi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 169 punktu: „Jeigu atliekant kadastro darbus nustatoma, kad pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą, pastato baigtumas yra 100 proc.“ Tai reiškia, kad pastatas turi būti pilnai pabaigtas taip, kaip numatyta projekte. Norint gauti statybos leidimą, vystytojas neprivalo numatyti ir suprojektuoti, kaip bus įrengtas butas. Tai sprendžia ir tuo rūpinasi butą įsigijęs asmuo. Tai, jog įstatymu yra įtvirtinama, kad pirkėjas turi gauti, kas numatyta projekte, yra papildoma vartotojo apsauga. Tie, kas projektuoja, stato ir pardavinėja butus, puikiai žino Statybos techninius reglamentus, kitus poįstatyminius aktus, kur nėra prievolės butus įrengti, norint fiksuoti 100 proc. baigtumą. Būtina atvesti visas komunikacijas į visus butus, o kaip viduj susitvarkys pirkėjas – jo reikalas. Ką 100 proc. baigtumas reiškia būstų pirkėjams ir vystytojams? Dabar galiojantis reguliavimas sako, kad pirkimo–pardavimo sutartys gali būti sudarytos, jei statinio baigtumas siekia 85 proc. Daugelis supranta, kad tai reiškia, jog vystytojas viską sutvarko, įrengia, lieka tik patiems pirkėjams butus iki galo įsirengti, ir viskas. Kitaip tariant, galvojama, kad tie 15 proc. ir yra neįrengti butai. Tai ne visai teisinga. Dažniausiai tie 15 proc. yra susiję su bendro naudojimo patalpomis ir aplinka. Naujieji būsto savininkai atsikrausto į statybvietę. Viskas gerai, jei vystytojas, gavęs apyvartines lėšas, tęsia darbus, investuoja ir siekia pastato 100 proc. baigtumo. O jeigu ne? Jeigu vystytojas bankrutuoja? Tuomet naujieji būstus įsigiję gyventojai tampa atsakingi už projekto pabaigimą, kad jį galėtų registruoti kaip 100 proc. pabaigtą.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

========== (bent 10 zenklu '=')

100 proc. ne į tą pusę

2022 m. pabaigoje Statybos įstatymo pakeitimu sugriežtinę statybos reguliavimo tvarką, kuri numato draudimą parduoti gyvenamąsias patalpas ne 100 proc. baigtumo daugiabučiuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įtikėjo, kad šis draudimas leis ateityje išvengti tokių istorijų, kokios nutiko su „Gelvonų terasomis“. Svarstant permainas įsivaizduota, kad priimto Statybos įstatymo pakeitimai bus gėris, kuris sutramdys nesąžiningus plėtotojus ir apgins būsto pirkėjus bei visą nekilnojamojo turto rinką. Siekis išvengti galimų rizikų – pagirtinas, bet ar tikslui pasiekti pasirinktos teisingos priemonės? Reikėtų suprasti, kad šis radikalus draudimas labiausiai paveiks ne nekilnojamojo turto plėtotojus, o tuos, kurie pirks NT. Statybos įstatymo pokyčių pasekmės jau dabar yra akivaizdžios: naujos statybos butų kainos kils, preliminariais skaičiavimais – iki kelių šimtų eurų už kv. metrą; terminai iki įsikėlimo į naujus namus ilgės (dėl statybininkų trūkumo statybų procesas ir taip yra išsitęsęs, o dabar prisidės ir įrengimo specialistų paieška); NT pasirinkimo galimybės dar labiau susiaurės, nes nauji reikalavimai mažins konkurenciją (įdomu, kokia būtų Konkurencijos tarnybos pozicija šiuo klausimu. Be to, Lietuvos bankas jau ne kartą akcentavo, kad esame patekę į Europos Komisijos akiratį dėl prastėjančių būsto įperkamumo rodiklių); NT pirkėjas praranda galimybę pats spręsti, kaip įsirengti savo namus; iš patirties žinoma, kad dalis pirkėjų įsigytą būstą su 100 proc. baigtumu perdaro pagal savo individualius poreikius – taigi išmontuoja patalpos pridavimui skirtą įrangą. Apie kokį tvarumą tokiu atveju galime kalbėti? Įbauginti pavienių rezonansinių atvejų („Gelvonų terasos“), Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nusprendė eiti radikaliu ir visai rinkai bei būsto pirkėjams žalingu pasirinkimo ribojimo keliu. Norisi paklausti: ar uždrausime ir eismą vien dėl to, kad kažkas padarė avariją? Vis dažnėjantys nepagrįsti sprendimai verčia skaudžiai stebėtis Seimo komiteto nenoru atlikti gilesnes poveikio rinkai analizes, teikti racionalius pasiūlymus situacijoms spręsti ir priimamus pakeitimus aptarti su tais, kuriems tai turės tiesioginę įtaką. Siekdami prevencijos galimoms naujoms „Gelvonų terasoms“, turėtume stiprinti proceso kontrolės mechanizmą, o ne buldozeriu eiti per rinką draudimais.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas