Rusijos agresija prieš Ukrainą sulaukė tvirto politinių ir ekonominių sankcijų atsako. Vis labiau įsitraukia ir Lietuva: ketinama uždrausti Rusijos laivams naudotis Klaipėdos uostu, plečiasi iniciatyvos boikotuoti rusiškas prekes, neleisti, kad Rusijos kapitalo įmonės netiesiogiai prisidėtų prie karo su Ukraina finansavimo.

Reikia elgtis protingai

Šiuo požiūriu reikia elgtis protingai. Kiekviena valstybė gali taikyti nacionalines sankcijas, ir šia prasme reikėtų atskirai vertinti kiekvieną konkrečią įmonę, kuri yra susijusi su Rusija ir su jos režimu, ir tik tada priiminėti kokius nors sprendimus. Jeigu norime maksimalaus rezultato, reikėtų kalbėti ne tik apie rusiškas įmones Lietuvoje, bet ir apie Rusijoje veikiančias lietuviškas įmones, kurios moka mokesčius į šios valstybės biudžetą. Mes kalbame ne tik apie tuos sprendimus dėl ekonominių sankcijų, kuriuos Rusijos atžvilgiu visų šalių sutarimu priėmė Europos Sąjunga. Kiekviena ES valstybė šiuo požiūriu turi savo ypatumus. Žmonių noras boikotuoti prekes, nepirkti, taip išreiškiant savo poziciją, yra labai svarbus. Ukrainai reikia visokeriopos paramos, taip pat ir moralinės. Ekonominis spaudimas Rusijai padeda ją išreikšti, nors, žinoma, šiandien reikėtų kalbėti apie kitokią paramą Ukrainai. Deja, kol kas turime tik tai, kas susiję su ekonominiu poveikiu.

Ar įmonių iš Rusijos veikla Lietuvoje šia prasme kelia su mūsų nacionaliniu saugumu susijusių problemų? Noriu dar kartą pabrėžti: reikia žiūrėti, kiek tokių įmonių Lietuvoje yra, kuo jos užsiima, ar tikrai tai rusiško kapitalo įmonės, ir tik tada prireikus priiminėti sprendimus šiame kontekste, įvedinėti vienus ar kitus ribojimus. Jeigu tik matome, kad tai yra grėsmė, jeigu matome, kad sankcijos turėtų realų poveikį Ukrainoje vykstančiam karui, kad jos padėtų silpninti Rusijos ekonomiką, tada jas būtų galima įvesti. Net ir tuo atveju, jeigu jos neišsitektų ES jau priimtų sankcijų rėmuose. Manau, kad tai, kas jau buvo pasakyta, taikytina ir baltarusiško kapitalo įmonėms Lietuvoje. Daryti didelį skirtumą tarp tų dviejų valstybių turbūt nėra prasmės. Matome, kad Baltarusija yra visiškai įtraukta į karą prieš Ukrainą, ir tos valstybės nelabai kuo skiriasi viena nuo kitos.

========== (bent 10 zenklu '=')

Metas sankcionuoti ir kai kuriuos mūsų verslus

Klausimas geras, bet jis turėtų skambėti kitaip. Sankcijos Rusijai automatiškai vykdomos pagal visus ES reglamentus. Klausti reikėtų ko kito: ar ne metas sankcionuoti tuos mūsų verslus, kurie bendradarbiauja, palaiko ryšius su verslais Rusijoje, kuriems jau taikomos sankcijos?

Aš manau, kad metas. Mes šį reikalą jau svarstome Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: ar tam reikia atskiro įstatymo, ar tokios sankcijos turėtų būti taikomos automatiškai. O esmė yra labai paprasta: yra verslų, kurių akcininkai, bent jau mano požiūriu, turi bendradarbiavimo santykių su jau sankcionuotais Rusijos verslininkais. Ir sankcijos tokiems verslams Lietuvoje turėtų įsigalioti automatiškai. Prie Vyriausybės veikia Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė, ji ir turėti tvarkyti šį reikalą.

Jeigu rusiški verslai pačioje Rusijoje jau sankcionuojami, tai sankcijos automatiškai taikomos ir jų kapitalo įmonėms Lietuvoje. Dėl to nėra problemų. Problemų atsiranda tada, kai tam tikri mūsų verslai turi ryšių su Rusijos verslais. Ten yra įvairių kombinacijų, kaip, kas, kur, ką, bet jeigu yra ryšys, tai, remiantis Europos, Amerikos, Kanados, kitų Vakarų šalių įvestomis sankcijomis, jis, grubiai tariant, gali nepatekti į konkrečių sankcijų eilutę. O mes turime nustatyti, kad čia ne konkrečios eilutės, o santykių klausimas. Elektra, aviacija, dar kažkas, yra tų verslų. Man atrodo, kad šiuo požiūriu mechanizmas dar nėra suderintas. Tos sankcijos, kurios įvestos lietuviškų verslų partneriams Rusijoje, dėl įvairių netiesioginių ryšių jų gali nepaliesti. Bet mes turime tą iš karto nustatyti ir sankcionuoti. Rusijos verslo tarpininkų Lietuvoje yra daug ir įvairių.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas