Latvija nuo birželio 15 d. taikys lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiai mėsai, žuviai, kiaušiniams ir pagrindiniams pieno produktams. Lietuvos valdžiai nekreipiant dėmesio į kainų augimą, veriasi jau ir šiaurinė „maisto turizmo“ kryptis: pigesnių maisto produktų lietuviai ieškos ne tik Lenkijos, bet ir Latvijos parduotuvėse.

Kol kas konkurencijos nematau

Dabar toks metas, kai visame pasaulyje, ypač Europoje, įsisuko kainų pasiutpolkė. Priežastys suprantamos – tai ir karas, ir galimas maisto brangimas dėl grūdų trūkumo. Bet ar tas PVM maistui sumažinimas nenueis į perdirbėjų ir pardavėjų kišenes? Užtikrinti, kad tai nenutiks, be galo sunku. Maisto produktų kainos kyla, galima sakyti, kas savaitę. Jeigu Lietuvoje, kaip kitose valstybėse, tinkamai veiktų konkurenciją prižiūrinti tarnyba, jei būtų rimtai nagrinėjama, ar pardavimo kaštai nėra dirbtinai užkelti, tada, manau, būtų galima galvoti apie PVM lengvatas. Tačiau kol kas aš nematau konkurencijos. Dabartinė Konkurencijos taryba su šia užduotimi tikrai nesusitvarkytų. Esant tokiems kainų šuoliams būtų labai sunku nustatyti, ar vartotojas gauna naudą iš PVM sumažinimo. Aš labai tuo abejočiau. Jeigu Konkurencijos taryba galėtų tai užtikrinti, tada pritarčiau tokiam sprendimui. Štai Energetikos reguliavimo tarnyba seka visas reguliuojamo sektoriaus įmonių sąnaudas, ekonominius pokyčius, užtikrina, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Deja, dabartinė Konkurencijos taryba tokių darbų nemoka dirbti – kiek buvo daryta tyrimų, niekad nebuvo didesnių rezultatų, aiškinantis neleistinus įmonių susitarimus, išskyrus gal vieną kitą atvejį.

Pasižiūrėkime, kas atsitiko su PVM sumažinimu iki 9 proc. restoranams, barams, kavinėms, kitoms maitinimo vietoms. Iš esmės kainos jose pakilo 15 proc. Tai kur ta vartotojams padedančio Vyriausybės žingsnio nauda? Įmonių atstovai aiškina, kad jų veiklos sąnaudos išaugo. Atsakymas į klausimą, ar kavinės lankytojas dėl PVM lengvatos viešojo maitinimo sektoriui gavo mažesnę kainą, yra aiškus. Tačiau yra ekonomikos sektorių, kuriuose PVM tarifo sumažinimas tikrai atsiliepia kainoms. Kai 2013 m. buvo įvestas 9 proc. PVM tarifas keleivinio transporto paslaugoms, pamatėme, kad jų kainos nepadidėjo. Yra ir kitų sąžiningų sektorių.

Aš nemanau, kad Latvijos sprendimas dėl PVM maistui sumažinimo labai paskatins pirkėjų iš Lietuvos srautus. Pasižiūrėkime: nėra pirkėjų antplūdžio ir į Lenkiją, infliacija ir ten šuoliuoja. Taip, daugelyje šalių yra lengvatinis PVM tarifas maistui, bet taikyti jį, manau, būtų galima tik nustačius aiškų maisto produktų krepšelį ir Konkurencijos tarnybai užtikrinus griežtą jo kainos priežiūrą.

========== (bent 10 zenklu '=')

PVM tarifais monopolio nesureguliuosi

Taip, PVM maisto produktams reikia mažinti, bet tą reikia daryti laiku, o ne paskutiniams. Jeigu jau visi keičia – svarbiausia apskaičiuoti laiką, bet to nepadarėme. Turėtų dirbti ekonomistai, analizuoti,  koks bus kaimyninių šalių sprendimų dėl PVM poveikis mums. Rezultatas skaičiuojamas remiantis ekonominėmis matricomis: vertinami pesimistiniai, optimistiniai ir realūs variantai, atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Lenkai, laikinai panaikinę PVM maistui, jau pamatė, kur toks sprendimas padarė norimą poveikį, o kur ne: mokestį panaikino, bet kainos parduotuvėse nepasikeitė. Tad šiuo atveju reikia kalbėti apie visą priemonių kompleksą, įskaitant ir PVM degalams, ir PVM šildymui. Juk čia ne vien maisto kainų problema – mokesčių tarifai veikia visą ekonomiką. Svarbiausias dalykas – kad mūsų Vyriausybė suvaldytų energijos, trąšų, kitų prekių, įsukančių spekuliacinės karuselės mechanizmą, kainų kilimą, kaip daroma kitose ES šalyse. Aš nesuvokiu, kas vyksta: per „Panoramą“ sako, kad degalai pabrango dėl to, kad žmonės jų daugiau perka. Girdi, ateina vasara, daugiau keliaujama. Ekonominės logikos prasme turėtų būti priešingai – jei daugiau perka, tai turėtų atpigti. Maisto prekių atveju lygiai tas pat. Rinka pradeda reguliuoti: jei prekės brangsta, jų perkama mažiau. Pašoko medienos, metalų kainos – sustojo statybos, medienos įmonių darbuotojai sako neturintys darbo, nes už tokią kainą medienos jau neperka. Nevalgyti negali, bet jei maisto kainos labai stipriai kyla, imiesi peržiūrinėti savo krepšelį: perki mažiau, kažko atsisakai. Aš ir pats pradėjau mažiau pirkti kai kurių produktų, ėmiau ieškoti, kas tiesiogiai parduoda sūrį, sviestą. Iš ūkininko gauni natūralų produktą, stiprėja trumpoji maisto produktų tiekimo grandinė.

Grįžtant prie PVM: iš tikrųjų tarifas turėtų būti mažinamas kai kuriems produktams, kurie užtikrina mūsų gamybą. Kitas dalykas – ar į PVM sumažinimą sureaguos visa monopolinė marketingo sistema? Sugriovėme turėtą prekybos sistemą, kurioje veikė daug mažų ir vidutinių prekybos įmonių, o dabar matome, kad konkurencija prekybos sektoriuje darosi neįmanoma, nes monopolį valdo megakoncernai. Lenkijoje konkurencija didesnė, o Lietuvoje susidarė monopolis, kurio PVM tarifais jau nebesureguliuosi.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas