Valstybės sienos apsaugos tarnyba paskelbė viešąjį pirkimą: už beveik 700 mln. eurų nori 4 metams išsinuomoti laikinus namelius 40 tūkst. migrantų apgyvendinti. Tai sulaukė audringos visuomenės reakcijos: už tokią sumą kiekvienai migrantų šeimai esą būtų galima nupirkti po atskirą butą. Toks išlaidavimas laikomas pasityčiojimu iš mokesčių mokėtojų, internete pasklido pikti juokeliai apie valdžios už milijardą pasienyje statomą auksinę tvorą ir briliantinius namelius.

Karas yra karas

Aišku, kad čia yra politinė problema, kuri primetama spręsti šaliai, į kurią tie migrantai pakliūva. Tai vienas iš Lukašenkos hibridinio karo modelių, kuriuo siekiama silpninti kaimyninę šalį. Žmogaus teises ginančios tarptautinės organizacijos reikalauja, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos pabėgėliams Lietuvoje apgyvendinti. O ką turėtume daryti, kad jas užtikrintume? Mes tiek laisvų namų neturime, kad galėtume visus, kuriuos jau įsileidome, apgyvendinti. Kitas dalykas – kai negali įprastomis sąlygomis organizuoti viešųjų pirkimų konkursų, tai labai sunku pasakyti, ar ta perkamų paslaugų kaina yra rinkos kaina, ar ne. Suprantama, kad ekstremalia situacija naudosis visi. Kai nėra laiko pasirinkti tiekėjų, tada ir kaina galbūt yra aukštesnė. Jei būtų ilgesnis pasirinkimo laikas, ji galimai nukristų. Bet dabar reikia spręsti ekstremalią situaciją, nes tuos žmones vis tiek reikia kažkur apgyvendinti. Po to buvo žengtas antrasis žingsnis: nuspręsta pabėgėlių neįsileisti per sieną. Tai buvo teisingas sprendimas, jeigu būtume jį priėmę iškart, būtų pasiųsta žinia, kad mes jų tiek priimti nepajėgsime. Jeigu tie migrantų srautai, kurie yra sutelkti Baltarusijoje, būtų buvę permesti į Lietuvą, tai mes iš tikrųjų būtume sunkiai išgyvenę. Reikia tikėtis, kad nemažą dalį sąnaudų pabėgėliams apgyvendinti kompensuos Europos Sąjunga. Tačiau jų maitinimas, įkurdinimas, komunaliniai patarnavimai, kitos išlaidos guls ant mūsų pečių. Bet ką darysi – karas yra karas.

Kaip būtų galima šioje situacijoje protingiausiai suderinti valstybės galimybes su iššūkio diktuojamais poreikiais? Aš manau, kad griežtos priemonės – ir apsauginės tvoros pasienyje statymas, ir aiškūs ženklai, kad čia nelegaliems migrantams rojaus nebus – per socialinius tinklus pasieks šalis, iš kurių į Baltarusiją vyksta migrantai. Žmonės supras, kad per Lietuvos sieną geriau neiti, nes čia jų nelauks idealios sąlygos. Manau, kad jau ir šiandien toks griežtas atsakymas duoda efektą. Didelių migrantų srautų nebus vien dėl griežtos mūsų politikos. Taip, mes sutinkame priimti žmones, bėgančius dėl politinio persekiojimo, tačiau su ekonominiais migrantais, kurie naudojasi Lukašenkos paslaugomis, kalba yra kita.

========== (bent 10 zenklu '=')

Pasityčiojimas iš valstybės

Tai pasityčiojimas iš pačios valstybės, ne iš žmonių. Žmonės pas mus nėra aktyvūs. Kai turi 4 tūkstančius pabėgėlių ir už 750 milijonų perki laikinus namelius su infrastruktūra, skirtus apgyvendinti 40 tūkstančių, tai turbūt neturi proto. Antras dalykas – parodai savo kvailumą, nes visi šitie laikini nameliai statomi iš kiniškos storasienės skardos. Tai išeina, kad bariesi ir kariauji su Kinija, bet dabar kinams atiduodi užsakymą už šimtą ar pusantro šimto milijonų žaliavai pirkti? Ir tai dar ne viskas: ateis žiema, paspaus 3 laipsnių šaltukas, kiekvieno migranto, atsiprašau, užpakalis prie tos skardos prikibs. O tada reikės ją šildyti. Šildyti ne briketais, ne granulėmis, o šilumos siurbliais oras-vanduo. O tokia šildymo sistema naudoja elektrą. Jei reikės elektros nameliams šildyti, ji bus tiekiama iš Astravo atominės elektrinės. Iš Baltarusijos, kurios valdžia migrantus mums siunčia. Va jums ir atsakymas apie protingus sprendimus.

700 milijonų – labai didelė suma, bet, pasirodo, valstybės ižde ją visai nesunkiai galima surasti, skirtingai nuo opiausių socialinių poreikių, apie kuriuos seniai kalbama, patenkinimo? Juk dar prieš kelis metus skaičiuota, kad už 700 milijonų visus Lietuvoje laukiančius socialinio būsto galima aprūpinti naujos statybos butais? Atsakyčiau taip: pinigų yra kaip šieno, Vyriausybė net nesugeba jų išleisti. Jeigu jos rezerve numatyta 990 milijonų, galite įsivaizduoti, kaip buvo planuota taškytis pinigais. Konservatoriai į valdžią ateina kas 10 metų ir turi tiek prisi... pasitvarkyti, kad 10 metų nereikėtų dirbti. Dar vienas dalykas: Vilniuje stovi tuščias Lukiškių kalėjimas, jame 1,5 tūkstančio vietų. Jį galima atiduoti pabėgėliams apgyvendinti, kitus galima vežti į Didžiasalį, kur stovi tušti daugiabučiai. Įstatom paprastas duris, langus, prijungiame centralizuotą šildymą, ir problemos baigiasi. Bet tas pirkimas prastumtas, konkursas paskelbtas, negana to, dar avansui skiria 129 milijonus. Tai čia toks biznis, kad gali nieko nedaryti, o pinigai byrės. Tų namelių gal jau po 4 dienų ar po 2 mėnesių nebereikės, bet avansas jau bus sumokėtas.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas