Nors pastarieji metai sausi, tačiau, prisimenant 2017-uosius, specialistų akys vis dar krypsta į šalies melioracijos sistemas. Nors jos tvarkomos kasmet, tam išleidžiant milijonus eurų, tačiau drenažo sistemų rekonstrukcijai galo nematyti – rūpesčių užteks gal dar ne vienam dešimtmečiui.

Darbų apstu

Vilkaviškio rajone yra nusausinta daugiau kaip 76 tūkst. ha žemės, rajono teritorijoje yra 37 tiltai, 983 pralaidos, 5 užtvankos ir 1 126 km griovių, priklausančių valstybei. Juos prižiūrėti yra įpareigota savivaldybės administracija.

„Šiemet Vilkaviškio rajono savivaldybei melioracijos darbams iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų skirta 270 tūkst. eurų – dviem tūkstančiais daugiau nei praėjusiais metais.

Už šias lėšas planuojama atlikti Bartninkų, Klausučių, Gižų, Pajevonio ir kitų kadastrinių vietovių griovių ir juose esančių statinių remonto darbus, pagal iš gyventojų gaunamus prašymus tvarkyti valstybinio drenažo avarinius gedimus, prižiūrėti valstybei priklausančius hidrotechninius statinius – užtvankas, tiltus, pralaidas“, – pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Pasak jos, pastaraisiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas melioracijos griovių tvarkymui. Todėl iš gyventojų jie priima prašymus tik dėl griovių tvarkymo bei avarinių drenažų gedimo atvejais. Šiuo metu yra užregistruoti 132 dar neįgyvendinti gyventojų prašymai. Būna atvejų, kuomet prašymų išpildymas užtrunka ir penkerius metus, nes gaunamas labai ribotas lėšų kiekis. Mat nesutvarkytų griovių rajone yra daugiau kaip 300 km. „Kai toks ribotas finansavimas, šiandien esantys blogos būklės grioviai būtų sutvarkyti per 22–25 metus. Bet tvarkytinų griovių kasmet atsiranda vis naujų“, – tvirtino L.Grygelaitienė.

Netičkampyje (Marijampolės sav.) specialistai apžiūrėjo užbaigtą vieną didžiausių melioracijos įrenginių rekonstrukcijų, skirtą žemės sklypų apsaugai nuo užliejimo ir žemės būklės gerinimui.

Iniciatyvą rodo patys

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistė Lina Inkratienė teigė, kad nelaukdami valstybės pagalbos ūkininkai ir patys gali tvarkyti savo plotuose esančius melioracijos įrenginius. Mat yra galimybė burtis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas ir teikti paraiškas Europos Sąjungos (ES) Lietuvos kaimo plėtros programai. Kol kas tokia galimybe pasinaudojo viena rajono ūkininkų asociacija, esanti Užbalių kaime. Ankstesniu ES finansiniu laikotarpiu tokia galimybe pasinaudojo 7 asociacijos.

Savivaldybės administracija taip pat yra pateikusi dvi paraiškas papildomam ES finansavimui gauti. Jeigu parama bus skirta, už šiuos pinigus tikimasi rekonstruoti drenažų sistemas Maldėnų ir Klausučių kaimuose, taip pat planuojama sutvarkyti apie 33 km apleistų griovių Alvito, Dailučių, Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinėse vietovėse. „Problema išties opi. Pavyzdžiui, Maldėnų gyvenvietę jau kone dešimtmetį nuolat semia bei tvindo iš laukų atitekantis vanduo. Klausučių gyvenvietėje vamzdynai taip pat užsikimšę, gyventojams nuolat iškyla įvairių problemų“, – tvirtino L.Inkratienė.

Anot jos, griovių priežiūra vis dažniau rūpinasi ir patys ūkininkai. Dalis stambiųjų rajono ūkininkų jau turi įsigiję ir specialios technikos. Taip pat žemdirbiai gali pasinaudoti ES remiama kraštovaizdžio programa ir deklaruodami pasėlius į savo plotus įtraukti ir melioracijos griovius. Už nušienautą griovio hektarą galima gauti 150 eurų kompensaciją. Tiesa, žmonės nenori prisiimti įsipareigojimų, todėl šia programa naudojasi vos keletas Vilkaviškio rajono ūkininkų.

Lašas poreikių jūroje

Marijampolės savivaldybės teritorijoje nusausinta žemė sudaro per 51 tūkst. Drenažo tinklo bendras ilgis – daugiau nei 31 tūkst. km, tačiau visų melioracijos įrenginių nusidėvėjimas siekia 76,39 proc., nes beveik visos sausinimo sistemos įrengtos 1959–1982 metais.

„Šiems metams melioracijos statiniams eksploatuoti ir remontuoti, Amalvo polderiui eksploatuoti skirta 180 tūkst. Eur valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų. Tačiau skiriamų lėšų melioracijai nepakanka, melioracijos statinių būklė blogėja. Iš savivaldybės lėšų melioracijai numatoma skirti 120 tūkst. Eur, bet galutiniai skaičiai paaiškės patvirtinus biudžetą“, – tvirtino Marijampolės savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius.

Anot jo, per metus, jei tik būtų skiriamas reikiamas finansavimas, jie galėtų atlikti darbų už 3 mln. Eur ir tuomet per dešimtmetį būtų atkurtos ir sutvarkytos visos savivaldybės teritorijoje esančios melioracijos sistemos.

Alytaus rajono savivaldybėje jau patvirtintas šių metų melioracijos darbų, finansuojamų valstybės lėšomis, sąrašas. Šiemet numatyta remontuoti Vankiškių kadastrinės vietovės melioracijos griovius Žembrės upelyje ir jų statinius. Darbams planuojama 77 tūkst. Eur. Taip pat lėšų numatyta ir Verebiejų kadastrinės vietovės melioracijos griovių ir jų statinių remontui. Tam suplanuota 41 tūkst. Eur.

Iš viso Alytaus rajone 2020 metų melioracijos darbams numatyta 184 tūkst. Eur. Be melioracijos griovių ir statinių remonto, dviejose kadastrinėse vietovėse Vankiškėse ir Verebiejuose, bus šalinami melioracijos statinių avariniai gedimai – darbams numatyta 12 tūkst. Eur, 26,5 km besitęsiančių melioracijos statinių priežiūros darbams suplanuota 22 tūkst. Eur.

Projektavimo, ekspertizės ir techninės priežiūros paslaugoms planuojama 8 tūkst. Eur, melioracijos statinių kompiuterinei apskaitai – 2 tūkst. Po 22 tūkst. Eur numatyta polderių (nusausintų pakrantės dalių ir dirbamos žemės, nuo vandens telkinio atitvertų dambomis teritorijų) eksploatacijos paslaugoms ir melioracijos statinių priežiūros darbams – griovių šlaitų, kurie tęsiasi 26,5 km, šienavimui.

Iš viso Alytaus rajono savivaldybei melioracijos darbams valstybė skyrė 184 tūkst. Eur. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, jog pagal gaunamas finansavimo apimtis sutvarkyti visų melioracijos įrenginių nėra galimybės. Todėl tvarkoma ten, kur yra būtina tai daryti neatidėliojant bei pagal iš anksto sudaromas programas.

Laikas galvoti apie ateitį

Sigutis Jundulas, Lietuvos žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Marijampolės savivaldybėje.

Šiemet Suvalkijoje vandens kiekis nėra labai didelis, todėl laukuose drėgmės nėra per daug, bet Žemaitijoje atvirkščiai – jie ten jau „plaukia“ ir lietaus vis dar sulaukia. Marijampolės krašte kanalai dar tuštoki. Mes net bijomės ankstyvos sausros, kad pavasarį nebūtų per sausa. Tad jau kuris laikas Suvalkijos krašto ūkininkai mąsto apie kiek kitokį, universalų laukų drenažą – reguliuojamą. Tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti esamas melioracijos sistemas, o tik po to įrenginėti reguliuojamą drenažą.

Pirminę grandį – sausintuvus, patys ūkininkai galėtų pasitvarkyti, nes dirbantys 150–200 ha, gali sau tai leisti. Tačiau tik tuomet, kai jie yra ir tos žemės savininkai. Bet jei žemės savininkas gyvena kur nors Kaune ar Vilniuje, o žemę tik nuomoja, tai joks ūkininkas nesiryš investuoti į ne savo turtą. Be to, dar yra rinktuvai, magistraliniai grioviai arba uždari magistraliniai kanalai, kurie priklauso valstybei. Dažnai dar yra ir taip, kad viena drenažo sistema apima keleto savininkų žemės sklypus. Tad būna ir taip, kad vienų sklypų savininkai nori tvarkyti drenažo sistemas, o kitų – nenori. Jei ir toliau paliksime viską spręsti vien tik savininkams, tai jau tikrai bus palaida bala.

Poreikį tenkina trečdaliu

Violeta Važnevičienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja

Valstybė per pastaruosius 25 metus melioracijos reikmėms skyrė daugiau nei 550 mln. Eur, arba vidutiniškai 20 mln. Eur kasmet. Šios lėšos naudojamos valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninei būklei palaikyti. Deja, valstybės biudžetas lėšų poreikį melioracijai tenkina tik trečdaliu. Nuo 2014 m. valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 11,5 mln. Eur. 2020 metams skirta apie 11,6 mln. Eur.

Iš valstybės biudžeto lėšų melioracijai skiriama šioms išlaidoms: avarinių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių gedimų remontui, tvenkinių hidrotechnikos statinių priežiūrai, melioracijos statinių remontui gyvenvietėse, melioracijos griovių ir jų statinių priežiūrai.

Pagal maksimalius asignavimų limitus, 2020 m. Valstybės investicijų programos lėšos (2,88 mln. Eur) skirtos valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimui, paskirstytos strateginę reikšmę nacionaliniams saugumui turinčių polderių rekonstravimui Klaipėdos raj., Pagėgių ir Šilutės raj. savivaldybėse. Be to, valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti papildomai skirta 8,204 mln. Eur. Lėšos buvo paskirstytos atsižvelgiant į melioruotos žemės plotą upių, upelių, melioracijos griovių baseinuose.

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui ir jų rekonstrukcijai finansuoti savivaldybėms 2020 m. reikėtų apie 65 mln. Eur. Tačiau valstybė tegali skirti kiek daugiau nei 11 mln. Eur remontui bei priežiūrai ir apie 11 mln. Eur rekonstrukcijai.