Dėl šalyje paskelbtos pandemijos ir karantino suvaržymų daugelis moksleivių beveik visus praėjusius mokslo metus mokėsi namuose, o pernykščiai pirmokai iš viso neturėjo galimybės įtvirtinti įgūdžių, kaip saugiai nukeliauti į mokyklą. Šiemet, panašu, dauguma mokinių vėl grįš į klases, todėl pradinių klasių tėvams neramu – juk vaikai pamiršę, kaip elgtis gatvėje ar kelyje, ir būtina jiems apie tai priminti.

Į mokyklą – kartu

Štai pernai rugsėjo 1 dieną, nepaisant visų saugumo priemonių, Lietuvoje įvyko 60 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo 17 žmonių, tarp jų – 5 vaikai.

Tiesa, dauguma vaikų nukentėjo ne dėl savo, o dėl vairuotojų kaltės: Utenoje mikroautobuso „Citroen Jumper“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, partrenkė šaligatviu ėjusį 12 metų vaiką, o Šiauliuose automobilio „Audi A6“ vairuotojas, sukdamas į dešinę, susidūrė su dviračių taku važiuojančiu 12 metų dviratininku. Tik Vilniuje automobilio „Hyundai“ vairuotoja partrenkė į važiuojamąją kelio dalį staiga išbėgusią 6 metų mergaitę. Ji buvo paguldyta į ligoninę.

Kad kelias į mokyklą būtų saugus, vaikui neužtenka vien teorinių patarimų. Kelią iki mokyklos prieš mokslo metų pradžią reikia apgalvoti iš anksto, o prasidėjus mokslo metams būtinai bent kelis kartus šį kelią nueikite kartu su vaiku. Galima net nupiešti būsimo maršruto schemą, kurioje vaikui būtų aiškiai ir suprantamai pažymėti pagrindiniai objektai – namas, parduotuvė ir mokykla, bei paryškintos vietos, kuriose reikia būti ypač atidiems.

Eidami per kelią, vaiką laikykite už rankos. Per važiuojamąją kelio dalį eikite pėsčiųjų perėja, paisykite šviesoforo signalų, su jais supažindinkite vaiką, įsiklausykite ir stebėkite eismo aplinką, eidami neužsiimkite pašaliniais darbais, nekalbėkite ir nežaiskite telefonu, tai pabrėžkite ir vaikui.

„Tuo pačiu apžiūrėkite saugias aikšteles, saugumo saleles ir dviračių takus. Jeigu jau nusprendėte išleisti vaiką savarankiškai eiti į mokyklą, pradžioje teks apsišarvuoti kantrybe, nes nedažnas vaikas viską prisimena ir atlieka iš pirmo karto. Vaikai turi apdoroti daug informacijos, pažinti aplinkinį pasaulį. Be to, tėvai turėtų kelis kartus suprantamai paaiškinti savo vaikams, kad kelias skirtas automobiliams, tad eiti juo sutemus ar esant blogam matomumui be atšvaitų ir prožektoriaus yra mirtinai pavojinga“, – kalba Valdas Juozas Vilūnas, žurnalistas ir vairavimo instruktorius.

Jo įsitikinimu, pagrindinis ir esminis saugaus eismo mokymo principas vaikui – deramas tėvų pavyzdys. Sunku tikėtis, kad vaikas bus drausmingas, jeigu bent vieno iš tėvų pamokymai nesutampa su realiu jo elgesiu gatvėje ar prie vairo. Be to, nereikėtų tikėtis, kad rezultatą matysime jau kitą dieną – vaikas visada sustos reikiamoje vietoje, apsižvalgys, nedūks, bus budrus. Tėvai turėtų suprasti, kad kuo daugiau kartos, tuo geriau vaikas įsimins informaciją.

Stebėti aplinką

„Kitas svarbus dalykas – mokyti savisaugos ir atsargumo, paaiškinti, kad net ir laikantis taisyklių reikia nuolat stebėti, kas vyksta aplinkui“, – komentuoja pašnekovas. Anot V.J.Vilūno, vaikui ne vieną kartą reikėtų paaiškinti, kur galima saugiai žaisti, važinėti dviračiu.

Be to, prieš vaiką išleidžiant vieną vertėtų priminti, kad per gatvę galima eiti tik pėsčiųjų perėja ir tik įsitikinus, jog automobiliai sustojo praleisti, bei atidžiai stebint kairę, o paskui – dešinę pusę. Einant per gatvę jokiu būdu nesinaudoti mobiliuoju telefonu ar ausinėmis, nebėgti.

„Vaikus reikia supažindinti su šviesoforo signalais, pagrindiniais kelio ženklais ir bandyti paprastai paaiškinti eismo procesus bei taip formuoti suvokimą, kodėl ir kaip elgtis yra saugu. Jei vaikui teks naudotis viešuoju transportu, būtina atžalai priminti, kad jokiais būdais negalima kirsti gatvės prieš autobuso priekį ar galą. Prie autobuso priartėti galima tik visiškai jam sustojus, o įlipti ramiai, nesistumdant“, – sako Rimvydas Pocius, draudimo bendrovės ERGO verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas.

Atšvaitai būtini einant tamsiuoju paros metu, lyjant, esant rūkui ar apniukusią dieną. Teisingai atšvaitus nešiojančius žmones vairuotojai pastebi iš toliau ir turi laiko pristabdyti mašiną ar sustoti.

Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad visus vaikus iki 1,35 metro ūgio būtina vežti automobilinėje kėdutėje. Aukštesni vaikai gali važiuoti automobilyje prisegti saugos diržais. Ne mažiau svarbu mokyti vaiką, kaip taisyklingai išlipti iš automobilio. Jeigu tik yra galimybė, vaiką išlaipinti reikėtų ne prie gatvės, o stovėjimo aikštelėje šalia mokyklos. Jei tokios galimybės nėra, vaiką išlaipinti reikėtų prie šaligatvio – toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir mokykla.

Anksčiau temstant, parodykite vaikui, kaip tinkamai naudoti atšvaitus. Pavyzdžiui, pakabinamas atšvaitas, pervertas virvele ar grandinėle, turi būti prisegtas prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis laisvai švytuotų suaugusio žmogaus kelių aukštyje (t. y. automobilių žibintų aukštyje). Atšvaitai būtini einant tamsiuoju paros metu, lyjant, esant rūkui ar apniukusią dieną. Teisingai atšvaitus nešiojančius žmones vairuotojai pastebi iš toliau ir turi laiko pristabdyti mašiną ar sustoti.

Būtina prisiminti

Prasidėjus naujiems mokslo metams, vėl svarbu priminti vaikams keletą pagrindinių saugaus eismo taisyklių ir rekomendacijų. Pėsčiųjų eismui skirtos šios kelio dalys: šaligatvis, pėsčiųjų takas, kelkraštis, važiuojamosios dalies kraštas. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o kur jų nėra – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, pėstiesiems leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairiąja kelio puse. Taip pėstieji gerai mato artėjančias transporto priemones ir prireikus gali pasitraukti į šalį. Šaligatviu ar kelkraščiu reikia eiti kiek įmanoma toliau nuo važiuojamosios dalies.

Kaip elgtis perėjoje

Priėjus pėsčiųjų perėją reikia sustoti prie jos, toliau nuo važiuojamosios dalies krašto. Iš pradžių pažiūrėti į kairę, po to į dešinę pusę ir įsiklausyti, ar neatvažiuoja automobilis. Jeigu automobilių nėra, įžengti į važiuojamąją dalį galima tik tuomet, kai įsitikinama, kad eiti tikrai saugu.

Sankryžoje draudžiama eiti per kelią, kai įjungtas raudonas ar geltonas šviesoforo signalas. Net ir sulaukus žalio šviesoforo signalo, nereikia strimgalviais lėkti per gatvę, būtina apsižiūrėti aplinkui ir į važiuojamąją dalį žengti tik įsitikinus, kad tai saugu – yra sustojusios ir nevažiuoja nė viena transporto priemonė.

Jei dar nepriėjus sankryžos vidurio užsidegė geltonas šviesoforo signalas ar atvažiuoja transporto priemonė, reikia nesiblaškyti, ramiai sustoti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, ir palaukti, kol transporto priemonė sustos arba pravažiuos. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad dega žalias šviesoforo signalas ir eiti saugu.

Kaip eiti ne gyvenvietėje?

Labai svarbu įsidėmėti, jog ne gyvenvietėse transporto priemonės važiuoja didesniu greičiu negu gyvenvietėse, todėl pasirenkant vietą, kur galima eiti per kelią, labai svarbu, kad iš jos būtų gerai matomas kelias į abi puses. Neleidžiama eiti ten, kur blogas matomumas, arti stovi transporto priemonės, yra kelio vingiai, įkalnės, nuokalnės, krūmai ir panašiai.

Pažiūrėjus į kairę ir dešinę, į kelią galima žengti tik po to, kai įvertinamas atstumas iki artėjančių transporto priemonių bei jų greitis ir įsitikinama, kad eiti saugu. Per kelią eiti tiesiai, ne įstrižai. Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Visą laiką reikia stebėti kelią ir stengtis pereiti iš karto, nesustojant viduryje.

Kai nėra perėjos

Tokiu atveju, kai nėra perėjos, pėsčiasis susiranda vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses – nėra stovinčių transporto priemonių, kelią užstojančių medžių, krūmų ar reklaminių stendų.

Pėsčiasis į važiuojamąją kelio dalį gali įžengti tik įsitikinęs, kad nebus trukdoma transporto priemonėms.

Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba prie drabužių būtų prisisegę atšvaitą kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje.