Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Li­ki­mo iro­ni­ja – aly­tiš­kė pri­vers­ta įro­di­nė­ti, kad nė­ra mi­ru­si

Gy­ve­na­me skait­me­ni­nių tech­no­lo­gi­jų am­žiu­je, jos skver­bia­si vi­sur, kur tik įma­no­ma. Ir kiek daug ga­li­ma nu­veik­ti pa­si­tel­kus šian­dien pla­čiai de­kla­ruo­ja­mą vie­no myg­tu­ko pa­spau­di­mą. De­ja, aly­tiš­kė Vik­to­ri­ja (tik­ro­ji mo­ters pa­var­dė ir var­das re­dak­ci­jai ži­no­mi – A.K.) iki šiol mi­na klam­pius ke­lius, pra­šy­da­ma, jog bū­tų „at­gai­vin­ta“, pri­kel­ta iš mi­ru­sių­jų, mat nuo šie­me­čio ko­vo 8-osios vals­ty­bi­niuo­se re­gist­ruo­se nu­ro­dy­ta, kad ji yra mi­ru­si. „Ne­gy­vu­mas“ man ke­lia ypač daug rū­pes­čių, ry­ja bran­gų lai­ką. To­kia­me pa­žan­gia­me laik­me­ty­je ne­pa­pras­tai sun­ku įro­dy­ti, kad esi gy­vas, iš­si­brauk­ti iš mi­ru­sių­jų są­ra­šo, gy­ven­ti ir dirb­ti nor­ma­liai“, – sa­ko veik­li aly­tiš­kė.

Vy­lė­si, kad vi­sos są­skai­tos bus grei­tai at­blo­kuo­tos

O is­to­ri­ja, ku­rią kreip­da­mie­si į „Aly­taus nau­jie­nas“ pa­pa­sa­ko­jo vie­no gra­žiai pri­žiū­ri­mo mū­sų mies­to dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai, yra to­kia. Ko­vo 8 die­ną Vik­to­ri­ja, jų na­mo ben­dri­jos pir­mi­nin­kė, vie­nos pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos me­di­kės su­ta­ri­mu tu­rė­jo duo­ti krau­jo ty­ri­mui. Jį pri­ėmu­si spe­cia­lis­tė, ku­rį lai­ką su­si­kau­pu­si ste­bė­jo duo­me­nis kom­piu­te­rio mo­ni­to­riu­je ir nu­ste­bu­si pra­ta­rė: „Duo­me­nys ro­do, kad jūs mi­ru­si. Lai­mė, kad grei­tai pa­ma­tė­me klai­dą.“

„Klai­da pa­ste­bė­ta, tad iki ko­vo 13-osios, iki vi­zi­to pas gy­dy­to­ją, ra­miai lei­dau lai­ką na­muo­se. Nu­ro­dy­tą die­ną su ty­ri­mų at­sa­ky­mais at­ėju­si pas gy­dy­to­ją, iš­gir­dau, kad esu ne­draus­ta so­cia­li­niu drau­di­mu. Gy­dy­to­ja pa­ti­ki­no, kad me­di­ka­men­tų iš­ra­šys, nes ji at­si­me­na, ko­kius nau­do­ju. Ir iš­ra­šė“, – pri­kal­bin­ta ne­įti­kė­ti­ną is­to­ri­ją pa­vie­šin­ti, pa­sa­ko­ja Vik­to­ri­ja.

Ji yra pa­ty­ru­si dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų ben­dri­jos pir­mi­nin­kė. Va, čia mo­te­riai ir skau­džiau­sia, ji ne­ga­li pri­si­jung­ti prie „Sod­ros“, Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ir už­pil­dy­ti ati­tin­ka­mų ata­skai­tų, ku­rių šios įstai­gos rei­ka­lau­ja iki kiek­vie­no mė­ne­sio 15 die­nos. Ji pra­ra­do at­sto­va­vi­mo ben­dri­jai tei­sę.

Si­tu­a­ci­ja, ku­rio­je at­si­dū­rė aly­tiš­kė, – tra­gi­ko­miš­ka. Vi­so­se duo­me­nų ba­zė­se, įve­dus jos as­mens ko­dą, pa­tei­kia­mas at­sa­ky­mas, jog mo­te­ris yra mi­ru­si.

„Dar tą pa­čią ko­vo 13-ąją at­lė­kiau į „Swed­bank“ ban­ką – ir čia duo­me­nys ro­do, kad esu mi­ru­si. Ban­ko spe­cia­lis­tai nu­siun­tė į Gy­ven­to­jų re­gist­rų cen­trą, šio spe­cia­lis­tai, pa­kon­sul­tuo­ti vil­niš­kių, – į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rių.

Čia ma­nęs jau at­si­pra­šė, iš­da­vė raš­tą, kad mir­ties įra­šas bus anu­liuo­tas, vy­liau­si, kad ir vi­sos są­skai­tos bus at­blo­kuo­tos“, – kal­ba Vik­to­ri­ja.

Iš tie­sų Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jos Rū­tos Bri­liaus­kie­nės pa­ra­šu pa­tvir­tin­ta­me do­ku­men­te ra­šo­ma, kad nu­sta­ty­ta, jog, re­mian­tis me­di­ci­ni­niu mir­ties liu­di­ji­mu, ko­vo 8 die­ną iš­ra­šy­tu UAB „In Me­di­ca“ ir per­duo­tu elek­tro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je 2023 m. ko­vo 10 d. bu­vo su­da­ry­tas mir­ties įra­šas, ku­rį me­di­ci­nos įstai­ga ko­vo 13 die­ną elek­tro­ni­nė­je erd­vė­je at­šau­kė kaip ne­ga­lio­jan­tį.

Mo­te­ris ne­ri­mau­ja, ne­ži­no, kas dar ir ka­da iš­lįs

Nors aly­tiš­kės mir­ties įra­šas anu­liuo­tas, ban­ko są­skai­tos už­blo­kuo­tos. Ban­kas pri­ima tik iš anks­to už­si­re­gist­ra­vu­sius sa­vo klien­tus, bet, kaip tei­gia Vik­to­ri­ja, ją pri­ėmė kaip pri­va­tų as­me­nį. O kaip ben­dri­jos pir­mi­nin­kei jai vėl te­ko at­ski­rai ke­liau­ti. Ban­ko dar­buo­to­jai do­ku­men­tus grei­tai su­tvar­kė, bet są­skai­tas at­blo­ka­vo tik ko­vo 17 die­ną.

„Jau tre­čią kar­tą at­ei­nu į „Sod­rą“, ra­šau daug įvai­rių pra­šy­mų, kad ne­tai­ky­tų sank­ci­jų už įmo­kų ne­su­mo­kė­ji­mą. Su Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ir­gi pa­na­ši pa­dė­tis – ne­lei­džia pri­si­jung­ti, re­gist­ruo­tis. Ei­nu ir vi­sur at­si­pra­ši­nė­ju, pra­šau at­kur­ti duo­me­nis.

Su­pran­tu tai, kad, kas ne­dir­ba, tas ne­da­ro klai­dų. Jų vi­siems pa­si­tai­ko, bet, pa­ra­šius pra­šy­mą, klai­dos tai­so­mos. Šiuo at­ve­ju – il­gas pa­ieš­kų ma­ra­to­nas, pri­ėmi­mo ter­mi­nai il­gi. Aš su pra­šy­mais kaip di­džio­ji nu­si­kal­tė­lė tik laks­tau, mi­nu įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų ke­lius, o vi­si į ma­no mir­ties fak­tą žiū­ri su min­ti­mi, kaip tai įma­no­ma, kad gy­vas žmo­gus pa­vers­tas mi­ru­siu, bet jų ma­no si­tu­a­ci­ja vi­siš­kai ne­jau­di­na.

Su­pran­tu, kad nau­ja sis­te­ma mir­ties fak­tą iš­ra­šo elek­tro­ni­niu bū­du, bet ko­dėl ne­ga­li anu­liuo­ti ir­gi elek­tro­ni­niu bū­du, per­duo­ti vi­siems re­gist­rams, ku­rie to­kią ži­nu­tę gau­na apie as­me­nį?

At­vi­rai kal­bant, aš ne­ri­mau­ju, juk ne­ži­nau, kas dar ir ka­da iš­lįs“, – tai ne­su­pran­ta­ma ir vi­siš­kai ne­juo­kin­ga iš­si­la­vi­nu­siai, tai­kiai ir ra­miai mo­te­riai, kai nie­kas ne­sku­ba ati­tai­sy­ti klai­dos.

„Mes pa­da­rė­me, o tu kaps­ty­kis, jei svei­ka­tos tu­ri“

Vik­to­ri­jai ne tik dėl dau­gia­bu­čio na­mo ben­dri­jos rei­ka­lų rei­kia tiek lai­ko gaiš­ti, daug ko ne­ga­li at­lik­ti, kol do­ku­men­tais ne­įro­dys, kad yra gy­va. Vis dar ne­pa­vyks­ta jai iš­si­brauk­ti iš nu­mi­rė­lių są­ra­šo ir gy­ven­ti nor­ma­liai.

„Sod­ro­je“ pa­ra­šiau pra­šy­mą, kad iš­mo­kė­tų man pri­klau­san­čias iš­mo­kas, bet kaip bus – ne­aiš­ku. „Sod­rai“ rei­ka­lin­gas ata­skai­tas pil­džiau ran­ka ir klau­siau, kaip bus ki­tą mė­ne­sį, at­sa­kė, kad tu­ri ma­no kon­tak­tus ir pra­neš.

Kad Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos sis­te­ma ga­lė­tų vėl ma­ne pa­žin­ti, kad ga­lė­čiau at­sto­vau­ti ben­dri­jai, ko­vo 20 die­ną krei­pian­tis į Aly­taus mo­kes­čių ins­pek­ci­ją bu­vau in­for­muo­ta, kad ma­ne vi­zi­tui ga­li re­gist­ruo­ti tik ba­lan­džio 2 die­nai. Man jau la­bai vė­lu, tad re­ko­men­da­vo skam­bin­ti trum­puo­ju nu­me­riu 1882, pri­sis­kam­bi­nau ki­tą die­ną, 21-ąją, kon­sul­tan­tai per­da­vė ma­no pra­šy­mą Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­gal­bos tar­ny­bai PT, ku­ri su­si­sie­kė su ma­ni­mi ir pa­ti­ki­no, kad už­si­ims šiuo rei­ka­lu. Pa­ža­dė­jo pra­neš­ti, guo­džian­čių ži­nių dar ne­tu­riu.

Žmo­nės, ku­rie šią is­to­ri­ją se­ka, tei­gia, kad sa­ve ger­bian­ti gy­dy­mo įstai­ga, ku­ri įvė­lė klai­dą, tu­rė­tų pa­do­riai vi­sa tai už­baig­ti – Vik­to­ri­jos ga­lė­tų skir­ti ke­lia­la­pį sa­na­to­ri­niam gy­dy­mui ir po­il­siui. Gal net pa­deng­ti pa­tir­tas va­ži­nė­ji­mo į įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas iš­lai­das.

Duo­me­nų ba­zė­je – mi­ru­si. Įdo­mu, ku­rio­je kom­piu­te­ri­nė­je sis­te­mo­je at­si­ra­do klai­da? Ofi­cia­liai ne­pa­tvir­tin­tais duo­me­ni­mis, ko­vo 8 die­ną apie 8 va­lan­dą su­si­blo­ka­vo įra­šai, kai me­di­kė re­gist­ra­vo Vik­to­ri­jos vi­zi­tą ir ki­to žmo­gaus mir­tį.

Bet kaž­kas, pa­šne­ko­vų pa­ste­bė­ji­mu, sis­te­mą tu­ri pri­žiū­rė­ti. Ir ne bet kaip, o at­sa­kin­gai. „Da­bar vi­siems „dzin“. Mes pa­da­rė­me, o tu kaps­ty­kis, jei svei­ka­tos tu­ri“, – taip apie na­mo pir­mi­nin­kės vis dar ne­si­bai­gian­čius rū­pes­čius kal­ba gy­ven­to­jai.

„Kad vi­sos ins­ti­tu­ci­jos vis­ką bū­tų at­kū­ru­sios tuoj pat, po to, kai ko­vo 13 die­ną Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rius at­šau­kė me­di­ci­ni­nį mir­ties liu­di­ji­mą kaip ne­ga­lio­jan­tį, jaus­čiau­si taip, lyg nie­ko to­kio ir ne­įvy­ko. Bet ko­vo 22 die­ną vėl at­ėjo ži­nu­tė iš ban­ko. Pra­ne­ša­ma, kad ne­ga­vo ma­no įmo­kos už tur­to drau­di­mą, iki šiol ati­tin­ka­ma su­ma nuo są­skai­tos bu­vo au­to­ma­tiš­kai nu­ra­šo­ma. Pra­šo su­si­rū­pin­ti šios įmo­kos su­mo­kė­ji­mu. Man ir vėl ne­ri­mas, kad ne­nu­skai­ty­tas mo­kė­ji­mas. Ieš­kau, skam­bi­nu, aiš­ki­nu pa­dė­tį, pra­šau at­si­žvelg­ti. Bet tik žo­džiu pa­ti­ki­no, kad ki­tą mė­ne­sį nu­ra­šys. Ar pri­si­mins žo­di­nį pa­ža­dą?“ – dar vie­nas gal­vos skaus­mas Vik­to­ri­jai.

Rekomenduojami video