Spalio pabaigoje pareigūnai paminėjo Lietuvos kriminalinės policijos šimtmetį ir paskelbė 2018-ųjų „Metų seklio“ konkurso nugalėtojus. Geriausius detektyvus išrinko ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Kriminalistai geriausią šalies metų seklį renka nuo 1993-iųjų, o pasieniečiai – nuo 2007 metų.

Sutriuškino Kamuolinius

Tradiciškai kriminalistai „Metų sekliui“ įteikia simbolinę Šerloko Holmso pypkę. Šiemet Policijos departamento komisija pirmąją vietą skyrė net dviems didžiuliams tyrimams, kuriuos atliko ir dar tęsia Klaipėdos kriminalistai bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai. Simbolines pypkes gavo LKPB skyriaus viršininkas Artūras Gurla ir Klaipėdos kriminalinės policijos pareigūnas Tomas Žukas.

LKPB šiemet sutriuškino Europoje nusikaltimus dariusią nuožmią kauniečių grupuotę –Kamuolinius. Po to, kai Kaune buvo sutriuškinti Agurkiniai, buvo tik laiko klausimas, kada policija imsis Kamuolinių. Kurį laiką jie mieste buvo likę vieni, tad akivaizdu, kad pateko į pareigūnų akiratį. Ir nors didžiąją dalį veiklos Kamuoliniai buvo perkėlę į užsienį, tačiau pinigai ir turtai plaukė į Kauną.

Kamuoliniai išsiskyrė organizuotumu, išsiskyrė gera veiksmų koordinacija, turėjo savo grupuotės schemą. Kauniečių akyse Kamuoliniai buvo kur kas pavojingesni už Agurkinius, nes nesutarimus spręsdavo smurtu, buvo daug žiauresni.

Surinkus pakankamai duomenų, vieną ankstų balandžio dienos rytą apie 300 policijos pareigūnų pradėjo nusikaltėlių sulaikymo operaciją. Joje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Tiesa, kai kurie iš miego pakirdę vyrai nespėdavo laiku atidaryti durų, tad pareigūnams teko panaudoti specialią įrangą durims laužti. Grupuotės vadeiva laikomas Giedrius Janonis duris atidarė pats ir buvo apstulbęs, kad sulaukė tokio ankstyvo pareigūnų vizito.

Sulaikydama Kamuolinius, policija atliko per 100 kratų sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose, kituose objektuose. Jų metu rasta daug ginklų, apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu. Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis.

Padėjo ir Europolas

Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus. LKPB pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais. Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, jame darbavosi LKPB ir Europolo analitikai-ekspertai. Taip pat buvo pasitelktas Europolo mobilus duomenų keitimosi ir analizės centras, kuris užtikrina greitą apsikeitimą informacija su užsienio partneriais, atlikti duomenų analizę ir patikrinimus Europolo duomenų bazėse.

„Nusikalstamo susivienijimo narių turto, pajamų ir išlaidų analizė parodė, jog gaunama nusikalstama turtinė nauda ir disponuojamo turto kilmė yra neaiški. Įtariama, jog iš sunkių nusikaltimų gauta ženkli turtinė nauda, nusikalstamos veikos rezultatas buvo legalizuotas pasitelkiant įvairius maskavimo būdus, schemas ir su turtu atliktos įvairios pinigų plovimo operacijos, tam pasitelkiant ne tik artimųjų ratą, bet ir tam tikrus juridinius vienetus. Nusikalstamo susivienijimo nariams apribota nuosavybės teisė į kelių milijonų eurų vertės turtą. Įtariamieji privalės pasiaiškinti dėl piniginių lėšų, už kurias buvo įgyta dalis turto, kilmės“, – po operacijos paskelbė policija.

Sulaikytieji įtariami narkotinių medžiagų ir ginklų kontrabanda, sunkiais asmenų sužalojimais. Po operacijos surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pažymėjo, jog šia operacija pasiųsta žinutė nusikaltėliams, kad policija dirba intensyviai ir niekas neliks nenubaustas.

Kamuoliniai anksčiau dar buvo vadinami Aguoniniais, nes dauguma buvo kilę iš rajono aplink buvusią „Aguonos“ parduotuvę. Bet grupuotės vadeiva G. Janonis yra didelis futbolo sirgalius ir turi Kamuolio pravardę, tad ir grupuotę imta vadinti Kamuoliniais.

Vogtų daiktų supirktuvės

Klaipėdiečiai atskleidė lombardų tinklą, kur buvo supirkinėjamos vogtos arba apiplėšimų metu pagrobtos vertybės. Realizuojant ilgai rinktą informaciją dalyvavo pusantro šimto pareigūnų, paimta pusė milijonų eurų grynais, dešimtys kilogramų aukso bei sidabro, sulaikyta daugybė žmonių.

Ilgą laiką tikrindami lombardų Klaipėdos apskrityje ir visoje Lietuvoje veiklą bei turėdami duomenų, kad lombardų darbuotojai, žinodami apie atnešamus vogtus daiktus, juos superka, pareigūnai surinko duomenis pakankamus įtarti, jog susibūrę į organizuotą grupę įtariamieji įkūrė šešias įmones, supirkinėjo vogtas vertybes bei jas perpardavinėjo.

Tyrimo metu išaiškinta, kad vogtų daiktų supirkimu ir realizavimu galimai užsiėmė lombardai Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje, Kretingoje, Šilutėje, Telšiuose, Plungėje, Kaune, Marijampolėje, Alytuje ir kituose miestuose. Taip pat gauta duomenų, kad minėtose įmonėse buvo apgaulingai tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai neįtraukiant visų supirktų daiktų į apskaitą.

Kratų lombardų patalpose, įtariamųjų namuose ir automobiliuose metu aptikta apie 400 000 eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų. Vieno įtariamojo namuose Klaipėdoje rasta net 214 000 galimai neteisėtu būdu įgytų eurų. Pareigūnai aptiko ir apie 50 kilogramų neapskaityto aukso bei apie 70 kilogramų sidabro gaminių. Dalis aukso gaminių buvo išardyti, paruošti perlydymui, rasta ir jau išlydyto aukso. Kratų metu pareigūnai aptiko ir senovinių, galimai vogtų vertingų monetų. Taip pat rasta galimai vogtų mobiliojo ryšio priemonių ir statybinių įrankių.

Išsiaiškino schemą

Geriausiais 2018 metų VSAT detektyvais pripažinti keturi Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos ir Ikiteisminio tyrimo skyrių tyrėjai, išaiškinę nelegalių cigarečių gabenimo schemą ir likvidavę šį kontrabandos kanalą.

Maždaug prieš metus VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinėje imta analizuoti informacija apie galimai neteisėtą didelio kiekio kontrabandinių rūkalų gabenimą Jonavos rajone. Netrukus pajūrio pasieniečiai, į pagalbą pasitelkę kolegas iš Pagėgių rinktinės, ties Jonavos rajono Žeimių gyvenviete surengė sulaikymo operaciją.

Iš Baltarusijos įvažiavusiame ir per Lietuvą judėjusiame krovininiame sąstate, kuriuo į Klaipėdą gabentos trąšos, kaip ir manyta, buvo didelis rūkalų krovinys. Iš važiuojančio sąstato kontrabandininkai tąkart išmetė net 123 dėžes baltarusiškų cigarečių.

Ties Nartautų mišku VSAT pareigūnai sulaikė du rūkalų krovikus bei keturias transporto priemones, kuriomis, neabejota, kontrabanda būtų greitai išgabenta ir išslapstyta iš anksto paruoštose laikinuose sandėliuose.

Tyrimą vykdę pasieniečiai 2017-ųjų gruodį ir 2018-ųjų vasarą taip pat surengė kelias sėkmingas kontrabandininkų sulaikymo operacijas Kelmės ir Mažeikių rajonuose. Iš viso į VSAT pareigūnų rankas pateko daugiau kaip 350 000 pakelių kontrabandinių cigarečių. Jų vertė – daugiau kaip milijonas eurų.

Vėliau visi šie epizodai buvo sujungti į vieną ikiteisminio tyrimo bylą, kurią tyrė VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas Renatas Milinkauskas, to paties skyriaus vyriausieji tyrėjai Vainius Žalpys ir Ramūnas Jagminas bei Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ernestas Čovbanas.

Jų indėlį narpliojant nusikalstamos grupuotės veiką konkurso „Geriausias VSAT detektyvas“ vertinimo komisija pripažino svariausiu ir skyrė pirmąją vietą.

Tik faktai

Pirmieji kriminalinės policijos (tuo metu vadintos milicija) darbai Lietuvoje buvo pradėti organizuoti 1918 metų spalio 27 dieną. Tarp pirmųjų kriminalinės policijos darbuotojų buvo trys žydų, du lenkų, trys rusų, vienas baltarusių ir du lietuvių tautybės atstovai, iš kurių nė vienas nemokėjo kalbėti lietuviškai.

1920 metų vasario 7 dieną Piliečių apsaugos departamento milicijos skyrių reorganizavus į savarankišką Milicijos departamentą visoje Lietuvoje dirbo 60 slaptų kriminalinės milicijos agentų.

1927 m. sausio 1 d.kriminalinė policija sujungta su politine (saugumo) policija ir gavo bendrą pavadinimą Kriminalinė policija.

1940 metų birželio 15 dieną, Lietuvą okupuojant Sovietinei armijai, Lietuvos kriminalinėje policijoje iš viso buvo 227 etatai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kriminalinė policija buvo suformuota iš sovietmečiu Lietuvoje veikusių to meto svarbiausių ir pagrindinių milicijos tarnybų – kriminalinės paieškos, kovos su socialistinės nuosavybės grobstymu ir spekuliacija (KSNG), 6-ojo skyriaus, skirto kovai su organizuotu nusikalstamumu, padalinių.

Šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos sistemą sudaro Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras ir dešimties apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos padaliniai, kuriuose dirba apie 2000 kriminalistų.

Petras KURMELIS