Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų tu­rin­tys tė­vai su­rengs mi­tin­gą po ro­tu­šės lan­gais?

Pus­tre­čio šim­to pa­ra­šų – tiek kol kas su­rink­ta in­ter­ne­ti­nia­me pus­la­py­je pe­ti­ci­jos.lt po pe­ti­ci­ja „Dėl mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų trū­ku­mo Aly­taus mies­to ug­dy­mo įstai­go­se“. Gruo­dį vy­ku­sia­me ta­ry­bos po­sė­dy­je spren­di­mas dėl trūks­ta­mo eta­tų skai­čiaus ati­dė­tas, ar klau­si­mas bus įtrauk­tas į sau­sio mė­ne­sio ta­ry­bos dar­bo­tvarkę – kol kas ne­aiš­ku. Tė­vų var­du į po­li­ti­kus pas­ta­ra­ja­me po­sė­dy­je krei­pė­si au­tiz­mo spek­tro su­tri­ki­mų tu­rin­čią duk­rą au­gi­nan­ti ma­ma Gin­ta­rė Ve­tei­kė, bet ne­įti­ki­no. Da­bar tė­vai svars­to, ar ne­teks su­reng­ti mi­tin­go po ro­tu­šės lan­gais ir ap­gin­ti tei­ses ne tik spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­čių vai­kų, bet ir jų mo­ky­to­jų, ir bend­ra­klasių?

Ka­den­ci­ja bai­gia­si, pro­ble­ma ne­spren­džia­ma

Ko­dėl Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ati­dė­jo spren­di­mo „Dėl Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo biu­dže­ti­nių įstai­gų di­džiau­sio leis­ti­no pa­rei­gy­bių skai­čiaus pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo svars­ty­mą ne­apib­rėž­tam lai­kui? Spren­di­mo es­mė – už­tik­rin­ti tin­ka­mą spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­čių vai­kų ug­dy­mą Aly­taus mies­to švie­ti­mo įstai­go­se, įstei­giant trūks­ta­mus mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tus.

Aly­taus mies­to švie­ti­mo įstai­go­se šiais moks­lo me­tais mo­ko­si 628 vai­kai su spe­cia­liai­siais ug­dy­mo­si po­rei­kiais (540 mo­kyk­lo­se ir 88 – iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se). Iš 628 net 309 vai­kai tu­ri di­de­lius, 283 – vi­du­ti­nius, 29 – la­bai di­de­lius ir 7 ne­di­de­lius spe­cia­liuo­sius ug­dy­mo­si po­rei­kius. Pas­ta­rai­siais me­tais vai­kų su spe­cia­liai­siais ug­dy­mo­si po­rei­kiais dau­gė­ja, di­džio­ji jų da­lis tu­ri ju­dė­ji­mo, in­te­lek­to su­tri­ki­mo ne­ga­lią, emo­ci­jų ir el­ge­sio bei įvai­ria­pu­sius rai­dos su­tri­ki­mus, taip pat mo­ky­mo­si sun­ku­mų.

Kaip mo­ky­to­jui to­je pa­čio­je kla­sė­je dirb­ti ir su spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­čiais vai­kais, ir su li­ku­sia kla­se, už­tik­ri­nant, kad ir vie­ni, ir ki­ti pa­siek­tų ge­riau­sio re­zul­ta­to?

„Ken­čia vi­si – vai­kai, tė­vai, mo­ky­to­jai, bet at­sa­ky­mo, ko­dėl ne­ski­ria­ma lė­šų, nė­ra, tie­siog klau­si­mas yra nu­ke­lia­mas. Gal rei­ka­lin­ga la­bai di­de­lė su­ma? 170 tūkst. eu­rų, kaip bu­vo įvar­dyta ta­ry­bos po­sė­dy­je. Nė­ra la­bai daug, ži­nant, kad į šiuos me­tus yra per­kel­ta 6 mi­li­jo­nai biu­dže­to li­ku­čio. Bet už ne­spren­džia­mos pro­ble­mos yra vai­kai, ku­rie ne­gau­na rei­ka­lin­gos pa­gal­bos, yra mo­ky­to­jai, aš net ma­tau juos ver­kian­čius, tai – bai­siau­sias va­rian­tas, nors jie yra pa­kan­ka­mai stip­rūs“, – sa­ko Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos Aly­taus mies­to su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vė Mei­lė Pla­tū­kie­nė.

Ji taip pat pa­ste­bi, kad šios ka­den­ci­jos mies­to ta­ry­bos po­li­ti­kai pro­ble­mos ne­spren­džia, nors tuo tar­pu jai ži­no­mos bent trys Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bės, ku­rių ge­ruo­ju pa­vyz­džiu bū­tų ga­li­ma sek­ti: Tau­ra­gė bei Klai­pė­dos ir Ra­sei­nių ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tams pi­ni­gai ski­ria­mi pri­klau­so­mai nuo nuo po­rei­kio, tai yra įver­ti­nus, kiek vai­kų su nu­sta­ty­tais spe­cia­liai­siais po­rei­kiais nuo moks­lo me­tų pra­džios at­ei­na į mo­kyk­las.

„Pa­si­gai­lė­ki­te ir tų mo­ki­nių, ku­rie ne­tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ir tų, ku­rie juos tu­ri“

Pa­si­ra­šiu­sie­ji pe­ti­ci­ją siū­lo ar­ti­miau­sia­me Aly­taus mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je svars­ty­ti ir Aly­taus švie­ti­mo įstai­go­se įsteig­ti ne­ga­lią ir/ar spe­cia­liuo­sius po­rei­kius tu­rin­tiems vai­kams trūks­ta­mus 15,7 mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jų bei švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų eta­tus. Ką tai reiš­kia re­a­liai?

„Ma­no duk­ra – ant­ro­kė. Da­bar jau tu­ri­me pa­dė­jė­ją, o kal­bė­ti ta­ry­bos po­sė­dy­je ėjau dėl vi­sų vai­kų, nes no­rė­jau pa­pa­sa­ko­ti, kaip rei­ka­lin­gi mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jai. Be to­kio spe­cia­lis­to ma­no vai­kas iki šiol ne­mo­kė­tų nei skai­čiuo­ti, apie skai­ty­mą ir ne­kal­bu. Po­li­ti­kai mū­sų ne­už­jau­čia ir ne­su­pran­ta, nes pa­tys ne­tu­ri to­kių pro­ble­mų ir, ko ge­ro, jų nė­ra ir jų ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Ir ačiū Die­vui. Dau­giau­sia čia kal­ba­me apie au­tiz­mo spek­tro su­tri­ki­mus, o ši­ta ne­ga­lia ne­ma­to­ma. Tai yra ki­to­kie vai­kai ir ki­toks pa­sau­lio su­pra­ti­mas. Jiems ga­li­ma pa­dė­ti, o be pa­gal­bos pro­ble­ma gi­lė­ja ir tai yra vi­sų mū­sų rei­ka­las“, – sa­ko G.Ve­tei­kė, at­vi­rai kal­ban­ti apie tai, kad spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų tė­vams nuo­lat ten­ka ko­vo­ti už sa­vo tei­ses, tar­si šios šei­mos ne­bū­tų mies­to ben­druo­me­nės da­lis, po­li­ti­kai jiems skir­tų sa­vo as­me­ni­nes, o ne biu­dže­to lė­šas.

„Tu­rė­čiau nu­liū­din­ti spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų tė­vus, nes įsta­ty­mas nu­ma­to, kad vie­nas pa­dė­jė­jas ga­li bū­ti ski­ria­mas net 8 vai­kams. Ne­pai­sant to, kad ar­tė­ja 2024 me­tai, at­ei­na įtrau­ku­sis ug­dy­mas, jo­kių pa­si­kei­ti­mų šia lin­kme ne­gir­dė­ti“, – sa­ko M.Pla­tū­kie­nė. Po to, kai ta­ry­ba gruo­džio mė­ne­sį ati­dė­jo klau­si­mą dėl mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jų eta­tų skai­čiaus di­di­ni­mo, ji sa­ko su­lau­ku­si dau­gy­bės ži­nu­čių ne tik mo­ky­to­jų, bet ir mo­kyk­lų va­do­vų, ku­rie pui­kiai ži­no pro­ble­mą, bet ne­ga­li jos iš­spręs­ti be po­li­ti­kų va­lios.

Ta­ry­bos po­sė­dy­je kal­bė­ju­si M.Pla­tū­kie­nė įvar­di­jo, kad, jos ži­nio­mis, vien gruo­dį trys mo­ky­to­jai ir vie­na pa­dė­jė­ja pa­reiš­kė pla­nuo­jan­tys iš­ei­ti iš dar­bo, nes są­ly­gos ta­po ypač su­dė­tin­gos, jie vi­siš­kai su­gniuž­dy­ti psi­cho­lo­giš­kai. Au­tiz­mo spek­tro su­tri­ki­mų tu­rin­tys vai­kai kar­tais ga­li bū­ti ag­re­sy­vūs, dėl to ken­čia ir bend­ra­klasiai, ir mo­ky­to­jai, ypač jei ša­lia ne­tu­ri pa­dė­jė­jo, ku­ris pa­dė­tų ras­ti kon­tak­tą su vai­ku, o jam – pa­dė­tų mo­ky­tis.

„Pa­si­gai­lė­ki­te ir tų mo­ki­nių, ku­rie ne­tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ir tų, ku­rie juos tu­ri“, – api­ben­dri­na M.Pla­tū­kie­nė.

* * *

Po­li­ti­kai da­ro di­de­lę skriau­dą ne­pri­im­da­mi spren­di­mo, nes vai­kams pa­dė­jė­jų rei­kia da­bar. Mū­sų vai­kai tru­pu­tį ki­to­kie, iš­skir­ti­niai, ir taip pa­ti­ria­me la­bai daug stre­so. Tu­ri­me ne tik rū­pin­tis sa­vo vai­kais ir jų ge­ro­ve, bet dar ir mal­dau­ti pa­gal­bos, ku­ri jiems pri­klau­so. Toks jaus­mas, kad nie­kam ne­rū­pi vai­kai su spe­cia­liai­siais po­rei­kiais. Ki­ti gal ir ne­la­bai su­vo­kia, ko­dėl mo­ky­to­jo pa­dė­jė­jai to­kie rei­ka­lin­gi. Pa­dė­jė­jas vai­kui pa­de­da mo­ky­tis su­pras­ti. Ieš­ko bū­dų, kai su­kon­tak­tuo­ti su juo ir pa­dė­ti iš­mok­ti. Ma­no pa­čios duk­rą mo­ky­to­jo pa­dė­jė­ja iš­mo­kė skai­ty­ti, lė­tais žings­ne­liais, bet mes pa­sie­kė­me re­zul­ta­tą ir džiau­gia­mės kiek­vie­nu ma­žu iš­mok­tu da­ly­ku. To­kiems vai­kams su­kur­tos in­di­vi­du­a­lios pro­gra­mos ir ver­ti­ni­mai, nes jiems pri­rei­kia dau­giau lai­ko, vis­kas vyks­ta šiek tiek lė­čiau. Bet svar­biau­sia yra ju­dė­ti į prie­kį, ras­ti kon­tak­tą su pa­dė­jė­ju, ku­ris my­lė­tų vai­kus ir tu­rė­tų kan­try­bės. Iš po­li­ti­kų mums te­rei­kia vi­sai ne­di­de­lės pa­gal­bos – skir­ti lė­šas, kad mū­sų vai­kai gau­tų tai, kas jiems pri­klau­so ir bū­ti­na jau šian­dien.

Gintarė Ve­tei­kė, mama

Rekomenduojami video