Nusipirkęs 12 ha žemės Užupių kaime (Nemunaičio sen., Alytaus r.) alytiškis Edvinas Kazlauskas kuria pramoninį vynuogyną. Be to, dar tikisi pasistatyti sulčių spaudyklą, o ateityje svajoja ir apie savo vyninę, jei tik šalyje bus pritarta vyndarystei lietuviškuose namų ūkiuose. Vynuoges jis augina daugiau kaip 15 metų.

Dideli planai

50 metų verslus vyras dabar rūpinasi dviem vynuogynais. 17 arų vynuogyną, kuriame penkerius metus derlių duoda 500 vynmedžių, E.Kazlauskas puoselėja greta savo namų Alytuje. Kur kas didesnį, apie 1 ha vynuogyną, kuriame pasodinti 7 tūkst. vynmedžių, pernai pavasarį jis įveisė Užupių kaime. Antrų metų jaunas vynuogynas derliaus dar neduoda.

„Geras derlius būna šeštaisiais ar septintaisiais metais. Kur auga dvimečiai vynmedžiai, neleidau augti nė vienai kekei, o kitais metais ant stiprių ūglių jau po 2–3 kekes leisiu, eksperimentuosiu. Maždaug trečiaisiais metais būtina normuoti derlių. Ne tik šaknynas, bet ir pats vynmedis, jo kamienas turi būti stiprus, negali per anksti atidavinėti jėgų uogų nokinimui. Jis turi pats pirmiausia užaugti“, – aiškino vynuogininkas.

Tik užpernai kaime žemės įsigijęs vynuogių augintojas VL pasakojo, kad visus 12 ha po truputį stengsis kažkaip įveikti. Jis norėtų, kad šioje žemėje augtų vynmedžių sodas. „Žiūrėsiu, kiek man užteks jėgų ir finansų. Jeigu sodini, augini, turi ir toliau galvoti, ką padarysi iš vynuogių, kur realizuosi žaliavą ar sultis“, – sakė jis.

Dzūkijos krašto vynuogininkas skaičiuoja: jeigu pramoniniu būdu plėtos verslą, tai kiekviename hektare žemės galėtų auginti po 7–8 tūkst. vynmedžių, o vienas vynmedis duotų mažiausiai 3 litrus sulčių. Tuomet iš 1 ha vynuogyno jis galėtų tikėtis prispausti apie 20–21 toną sulčių. E.Kazlausko teigimu, Europoje leidžiama daugiau – kitų šalių vynuogių augintojai palieka augti daugiau kekių ir spaudžia net po 5–6 litrus sulčių nuo vynmedžio.

Investuoja į ateitį

Vynuogių ūkiui plečiantis, alytiškiui tenka investuoti ir į techniką. Ūkio reikmėms savo lėšomis įsigijo traktorių, kuris jau yra būtinas pagalbininkas. Pagal specialų užsakymą šią vasarą Čekijos gamykla šiam vynuogynui prižiūrėti pagamino ravėtuvą. Vynuogyne būtina išpurenti dirvą, kad neliktų žolių.

Ūkio šeimininko skaičiavimu, 1 ha vynuogyno įrengimas, jeigu pats neturi galimybės išsidaiginti-užsiauginti sodinukų, kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Pernai Vokietijoje, perkant ne mažiau nei 1 tūkst. vnt. sodinukų, kaina siekė 2 Eur/vnt. Dar reikėjo ir ramsčių, kuriuos perka Čekijoje, specialios vielos, įtempiklių, tvorų ir kitų pagalbinių priemonių.

Dzūkijos krašto vynuogininkas skaičiuoja: jeigu pramoniniu būdu plėtos verslą, tai kiekviename hektare žemės galėtų auginti po 7–8 tūkst. vynmedžių, o vienas vynmedis duotų mažiausiai 3 litrus sulčių. Tuomet iš 1 ha vynuogyno jis galėtų tikėtis prispausti 20–21 toną sulčių.

Motininius vynmedžius yra pirkęs Vokietijoje, bet dabar jis ir pats iš šakelių išsidaigina jaunus vynmedžius, nes pasiskaičiavo, kad pirkti yra labai didelė investicija, o vynuogynų plėtrai iki šiol Lietuvoje pinigų niekas neskiria.

„Būtų labai šaunu, jeigu vynuogių augintojams atsirastų finansinė parama nors šitiems ūkiniams dalykams. Kad ir sulčių spaudimo gamyklėlės statybai ir įsirengimui. Man reikia pasistatyti sienas, įrenginius, sutvarkyti infrastruktūrą. Reikia dirbti, aš gi nusipirkau tuščią lauką, nieko nėra, tik dirbama žemė“, – VL teigė E.Kazlauskas, prieš keletą metų nusprendęs atsisakyti lietuviškų vynuogių veislių auginimo ir Lietuvoje bandantis auginti iš Vokietijos atsivežtus vynmedžius jų auginimo stiliumi – naujame lauke sodinukus susodins kas 70 cm, kaip Europoje, formuos aukštus kamienus.

Jo teigimu, vynuogyne nebus per tanku, nes vynuogė su vynuoge turi kovoti dėl žemės, maistinių medžiagų. Tai ir mokslo įrodyta. Kuo sunkiau vynuogė užauga, tuo geresnės kokybės būna uogos. Dėl to draudžiama vynmedžius laistyti. Vynuogė labai giliai leidžia šaknį, pati susiranda vandens.

Nenori stovėti vietoje

Dzūkas sakė, kad vynuogės į jo gyvenimą atėjo kaip hobis. Iš pradžių augino lietuviškų veislių vynmedžius. Kasmet juos stebėjo ir nutarė, kad atsisveikina, teigdamas, kad tokiu poelgiu lietuviškų vynmedžių puoselėtojų tikrai nenori užgauti, bet jam jie nepasiteisino. „Kur nedursi, ten negerai“, – tikino augintojas, minėdamas „Juodupę“, „Juodkrantę“, „Varduvą“, „Liepsną“, „Palangą“, kurios „perėjo“ per jo rankas.

Augino 8 metus ir neneigia, kad „Varduvos“ uogos labai skanios, bet turėdavo nuskinti, kol jos dar pilnai nebūdavo sunokusios. Jei norėdavo pasigaminti sulčių ar naminio vyno saviems poreikiams, reikėdavo pridėti cukraus, nes uogos dar nebūdavo sukaupusios savyje cukraus. O jeigu laukdavo, kol sukaups, tai širšės jas „suvalgydavo“ per naktį. „Skani muskatinė uoga, bet mes tikro jos skonio neparagaujame. O jeigu paragaujame, tai 1–2 uogas“, – pasakojo Edvinas.

Jis lygino vokišką veislę „Soliaris“, kurios uogos prieš dvejus metus E.Kazlauskui buvo net 27 briksus (cukraus koncentracijos matavimo vienetai) prikaupusios. Jo teigimu, net per daug, jau buvo kaip medus. Dzūkijos krašto vynuogininko nuomone, širšės gali sunaikinti tik kokio vieno vynmedžio derlių, kol šeimininkas jas pastebi, bet ne daugiau. Tada iškart suplanuoja skinti uogas. Todėl ir padaręs išvadas, kad neverta žaisti su „Varduva“.

Tiesa, iš Europos atsivežtos veislės nėra derlingesnės. E.Kazlausko teigimu, „Varduva“ tikrai derlinga. Jis palygino ją su muskatine vokiška veisle „Muskaris“, sakė dar kelerius metus pakentėsiąs ir, jeigu toliau bus tokia nederlinga, ją naikinsiąs, nors, alytiškio pastebėjimu, lenkai ir vokiečiai vynuogininkai ją labai giria. „Gal jai neatitinka klonas, gal mūsų dirva jai netinka, gal per retai pasodinta“, – svarstė jis.

„Muskaris“ veislės vynmedžių auga E.Kazlausko penkerių metų vynuogyne. Jie prasčiausiai čia dera, ant vynmedžio 2–3 kekės uogų. Nors kiti ją giria, E.Kazlauskui ji tik vietą užima.

Derlių išgelbėjo

Nusipirkęs žemės kaime, E.Kazlauskas laboratorijoje pirmiausia išsityrė dirvožemį. Ruošiant įveisti vynuogyną, anot jo, svarbiausia – dirvožemio rūgštingumas. Jo teigimu, blogai ir kai jis per rūgštus, ir kai trūksta rūgštingumo dirvoje. Jo teigimu, turėtų būti nuo 5,5 iki 7,5 pH.

Vynuogių augintojas E.Kazlauskas prisipažino vis dar padarantis klaidų, nors yra sukaupęs didelę patirtį. Jų pasitaikė ir šiemet. Šis sezonas E.Kazlausko derančiame vynuogyne Alytuje nebuvo pats geriausias. Kaip jis pats sakė, derlių šiemet turi tik sąlyginį, nes buvo išvykęs verslo reikalais ir vynuogyne palikti žmonės nesusitvarkė. Nepavyko laiku susidoroti su miltlige, buvo ir baltojo pelėsio, bet rankų nenuleido – gelbėjo derlių.

„Vynuogynai gražiai atrodo tik per televiziją. Iš tikrųjų ten juodas darbas. Ne be reikalo sakoma, kad prie vynmedžio reikia prieiti 150–180 dienų per metus. Kai manęs porą mėnesių nebuvo Lietuvoje, nesugebėjau visko sukontroliuoti. Grįžau apie rugsėjo 10 d., – sakė jis. – Pamačiau ligos požymius ir negalėjau laukti. Suvokiau, kad yra du pasirinkimai. Bet purkšti negalėjau, nes turi praeiti bent 14–21 diena, kol būtų galima vartoti. Be to, jau artinosi šalnos. Visus ėjimus apsiskaičiavau. Rizikuoti nenorėjau, nes kekėse pamačiau puvinių, o kaip sunku juos nuskinti – turime juos išrankioti, negalime mesti kekių su puviniu, juk sau produktą daraisi. Viską išsirinkome, išsikarpėme mažomis žirklėmis ir į traiškytuvą. Sultys jau išspaustos“, – šiemečiais rūpesčiais pasidalino Edvinas.

Vynuogynai – pinigams imlus verslas. E.Kazlauskas neneigia, kad jis dabar tik kiša pinigus į juos, bet gerai, kad tai nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, nes jau 23 metus užsiima sezoniniu verslu – grybų ir uogų supirkimu Rusijoje. Susivežęs grybus, rudenį pradeda juos apdoroti ir pardavinėti. Likusį laiką skiria vynuogėms. „Net nežinau, kuri čia mano „liga“ yra didesnė – grybai ar vynuogės?“ – retoriškai svarstė alytiškis.

Jis paminėjo, kad sunku fiziškai, bet vynuogyne jam įdomu, jame mato perspektyvą ateičiai. Lietuvoje jis sutinka ir daugiau entuziastų, kurie savo lėšomis kuria vynuogininkystę.

Jokių priedangų

Lietuviškomis veislėmis nusivylęs E.Kazlauskas dabar augina europietiškus vynmedžius. Eksperimentuoja su vynmedžiais, atsivežtais iš Volgogrado, bet alytiškio vynuogynų pagrindą sudaro vokiškos veislės, kurios auginamos ir šiaurinėje Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje. Tokios kilmės vynmedžiais jis tiki.

Vyras stebi, kaip šie vynmedžiai Dzūkijoje aklimatizuojasi, sukaupia cukrų. Pasak Edvino, kadangi lietuviškos vasaros tapo labai panašios į europietiškas, mūsų klimatas jau beveik niekuo nesiskiria nuo Čekijos pavasario, tokios pačios ir šalnos, ir vasaros, tai reikėtų ir visą technologiją naudoti tokią, kokią naudoja visa Europa.

„Tai reiškia, kad niekaip neišvengsime purškimų. Ekologiškas vynuoges pas mus augina tie, kurių vynuogynuose iki 20 vynmedžių. Tai patikėsiu, kad jie gali auginti ekologiškai, vaikščioti kiekvieną dieną aplink vynmedį ir jį dažyti su soda. Gal tada kažkas ir pavyksta“, – savo nuomonę turi E.Kazlauskas.

Tą jis sako ne be pagrindo, nes vynmedžių ligos, jo teigimu, yra labai baisios. Edvino tikinimu, jeigu pastebėjęs miltligės požymius, vynmedžių augintojas laiku savo vynuogyne pagal visas instrukcijas nepadaro „namų darbų“, savo darbą padaro liga. Taip jis kalba iš savo praktikos. „Sustabdai miltligę, pastebėjęs ją, bet kas iš to? Uogos praktiškai nebesivysto, jos nekaupia cukraus. Fungicidas, kuris kirto per tą uogą, sudegino sultis. Uogos susiraukšlėjo. Geriausiu atveju ji išdžiūvo. Tada aplinkinėse uogose nesusidaro puvinio. Bet vis tiek ji jau yra pažeista“, – aiškino E.Kazlauskas.

Vynuogių augintojas sakė, kad Europoje vynuogininkai viską atlieka nuosekliai. Apdorojama dar vynmedžio pumpurui net nesprogus. Rudenį, nurinkus vynuoges, vynmedžius, kol dar yra jų lapai, irgi purškia. Alytiškis nuo kito sezono pats elgsis pagal europietiškas instrukcijas.

E.Kazlauskas savame vynuogyne formuos aukštus kamienus. Vynmedžių nesiruošia žiemai dengti. Kaip pats sako, joms netarnausiąs. Be to, suformavus aukštus kamienus geriau praeina vėjas, juos pradžiovina, taip apsaugo vynmedžius nuo ligų. „Pridengti 20 vynmedžių galime – ir plytomis apramstyti, ir kuolų prismaigstyti, visokių būdų prigalvoti, bet ne 7 500 vynmedžių“, – kalbėjo alytiškis.