Rubrika

„Žalioji savaitė“: jeigu tavęs čia nėra – tavęs nėra iš viso

Specialiai „Valstiečių laikraščiui“ iš Berlyno

Šiais metais didžiausioje tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“, vykstančioje sausio 19–28 dienomis Vokietijos sostinėje Berlyne, dalyvauja 1614 eksponentų iš 67 šalių. Dėl koncentruotos žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlos ši paroda sulaukia daugybės lankytojų. Visos dalyvės stengiasi atskleisti savo šalies produktų bei patiekalų išskirtinumą, tad čia aiškinama, vaišinama ir ragaujama.

Traukė šakočiai

Bendras „Žaliosios savaitės“ parodos plotas siekia 118 000 kv. m, Lietuvos žemės ūkio ministerijos įrengta dviejų aukštų ekspozicija užima 262 kv. m. Mūsų šalies įmonės ir smulkieji verslininkai pristato tradicinius maisto gaminius, kosmetiką, papuošalus, keramikos gaminius.

Lietuvos stendą šiemet jau aplankė gausus būrys lankytojų. Ypatingo dėmesio sulaukė Laimutės Sadauskienės šakočiai, kurie buvo kepami čia pat, malkomis kūrenamoje krosnyje. Praėjusiais metais šakočių kepimo procesą fiksavo ne viena Berlyno televizija, todėl šiemet smalsuolių susirinko gerokai daugiau. Tradicinio lietuviško kepinio pagrindiniai pirkėjai – vokiečiai, lenkai, rusai, ukrainiečiai, jie dažniausiai perka po 200 gr. šio deserto. Visus susidomėjusius šakočių kepimo amatu L.Sadauskienė pakvietė atvykti į Lietuvą ir dalyvauti edukacinėse pamokėlėse. Verslininkė į parodą atvežė ne tik šakočių, bet ir kitokių gaminių.

L.Sadauskienė sakė, kad lietuviško šakočio pagrindiniai pirkėjai – vokiečiai, lenkai, rusai, ukrainiečiai. J. Žurauskienės nuotr.

Vokiečiai labai mėgsta ir vertina alų, todėl Aldonos Udrienės individuali įmonė gurmanams siūlė paragauti trijų rūšių tradicinio lietuviško kaimiško alaus, kuriam yra suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas ir kulinarinio paveldo statusas.

Juodaja duona, namine gira, sveikuolių sausainiais užsieniečius lepino UAB „Saimeta“, pyragu „Šimtalapis“ ir duona su įvairiais pagardais – UAB Radviliškių kaimo kepykla. MB „Medaus magija“ pirkėjus vilioja lietuviškų uogų priedais pagardintu medumi, o MB „Šušvės midus“ – pagal senąsias tradicijas pagamintu midumi. Susidomėjimo sulaukė UAB „Spila“ funkcinis maistas su vingrūne (spirulina) bei lietuviški gydomieji kremai, kuriuos gamina UAB „Evija ir partneriai“.

Sūris ir skilandžiai

Penktus metus parodoje savo produkciją pristatanti AB „Žemaitijos pienas“ šiemet lankytojus supažindino su itin gausiu pieno produktų asortimentu. Prekių grupių vadovė Giedrė Jankauskienė teigia, kad vokiečiai labai vertina mūsų šalies produkciją. Šįkart parodos lankytojams buvo pasiūlyta naujiena – dešros su sūriu „Džiugas“. Deja, Lietuvoje jomis dar neprekiaujama.

„Skaniausias vokiečiams yra kietasis sūris „Džiugas“. Jį siūlome ragauti su įvairias džemais. Taip pat jiems labai patinka desertiniai sūreliai, na ir kiti mūsų produktai“, – vardijo prekių grupių vadovė. Užsieniečiai jau pamėgo ir lietuvišką kastinį, jis parduodamas moliniuose ir įprastiniuose indeliuose.

Tryliktą kartą parodoje išskirtinius, natūralius mėsos gaminius be jokių konservantų, stabilizatorių ir kitų vartojimo terminą pailginančių priedų pristato ekologinis Žilių šeimos ūkis. Vokiečių, anglų ir rusų kalbomis bendraujančios Eglė ir Jovita Žilytės nestokoja pirkėjų, vertinančių skanius lietuviškus jautienos ir kiaulienos gaminius. „Vokiečiai mėgsta ne tik lietuviškus skilandžius, bet ir įvairius kitus šaltai rūkytus skanėstus, sūdytus lašinius. Jie jau įpratę prie mūsų ūkio gaminių, todėl būna apsisprendę, ką pirks“, – pasakojo merginos.

A.Žilienės ekologiški mėsos produktai Vokietijoje buvo parduodami tokia pat kaina, kaip ir Lietuvoje: kilogramas dešrų kainavo per 10 eurų, skilandžių – šiek tiek brangiau.

Vokiečių, anglų ir rusų kalbomis bendraujančios Eglė ir Jovita Žilytės nestokojo pirkėjų, vertinančių skanius lietuviškus jautienos ir kiaulienos gaminius. J. Žurauskienės nuotr.

Gintaras – populiarus

Ne pirmą kartą parodoje dalyvauja ir Vilniaus krašto verbų pynėja, tautodailininkė, sertifikuota tautinio paveldo amatininkė Agata Granicka. Ji – jau septintos verbų pynėjų kartos atstovė, verbas pina jau tris dešimtmečius. Tautodailininkė atviravo, kad vokiečiai verbų negraibsto. Pagrindiniai dekoratyvinių meno kūrinių pirkėjai – lenkai ir italai. „Verbas taip pat perka lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, nes jaučia nostalgiją savo šalies tradicijoms“, – akcentavo A.Granicka. Verbų kaina priklauso nuo rašto, nuo dydžio ir siekia nuo 5 iki 20 eurų.

Klaipėdietė tautodailininkė, meno kūrėja, sertifikuota tautinio paveldo amatininkė, juvelyrė Danutė Tikužienė į parodą atvežė gaminių iš žalvario ir Baltijos aukso – gintaro: gintarinių karolių, sagių, auskarų, žiedų, apyrankių, kaklo papuošalų. „Gintaras – populiarus ir vertinamas. Lankytojai mėgsta žiedus ir sidabrinius auskarus su gintaru. Vieni pirkėjai dėl kainos derasi, kiti – ne“, – pasakojo pašnekovė.

Mūsų šalies ekspozicijoje Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus bei Lietuvos ūkininkių draugijos tautodailininkai demonstravo nėrinius, molinius ąsočius, lėles su tautiniais drabužiais ir kitus dirbinius.

Agata Granicka – septintosios verbų pynėjų kartos atstovė, verbas pina jau 30 metų. J. Žurauskienės nuotr.

Politiniai užkulisiai  

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvos ekspozicijoje vyko įvairių valstybių delegacijų dvišaliai susitikimai, buvo organizuojamos spaudos konferencijos, dalijami informaciniai leidiniai, žemėlapiai.

Lietuvos žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui ši paroda buvo tikras darbymetis, vienas susitikimas keitė kitą. Ministras pabrėžė, kad dalyvauti „Žaliojoje savaitėje“ yra labai svarbu. „Sakoma, kad jeigu tavęs nėra „Žaliojoje savaitėje“, tai tavęs iš viso nėra“, – sakė žemės ūkio ministras.

Dalyvauti parodoje pirmiausia svarbu politiškai. „Pirmiausia eina politika, o paskui veriasi ir vartai verslui, nes verslininkams vieniems būtų tikrai sudėtinga pralaužti naujų rinkų ledus“, – kalbėjo B.Markauskas.

Ministrą pozityviai nuteikė dvišaliai susitikimai su Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Ukrainos, Omano, Japonijos ir kitų šalių žemės ūkio ministrais. Su kai kuriomis šalimis Lietuva jau bendradarbiauja, su kitomis santykiai tik mezgami. Susitikimo su Omano žemės ūkio ministru metu buvo gautas verslo pasiūlymas – pasinaudoti Omanu kaip tarpine stotimi, kad lietuviai galėtų iš čia organizuoti eksportą į kitas Rytų šalis. Dvišalio susitikimo su Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministru metu buvo diskutuojama apie pieno kainų svyravimus, intervencinius pirkimus, pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ aukcionus bei kooperaciją. Ranką ilgalaikiam bendradarbiavimui Lietuvai ištiesė Japonija. Į Tekančios Saulės šalį lietuviai siekia eksportuoti didelės pridėtinės vertės produktus. Mūsų valstybes sieja net tik ekonominis bendradarbiavimas. Štai Alytuje planuojama atidaryti japonišką sodą, japonai žada padovanoti jam sakurų. Lietuvos žemės ūkio ministras Japonijos Hiracukos miestui padovanos Stelmužės ąžuolo klonų.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas Vokietijos federaliniam žemės ūkio ministrui Hansui Christianui Schmidtui, apsilankiusiam Lietuvos stende, įteikė 15 kg šakotį. J. Žurauskienės nuotr.

Rekordinis „Skruzdėlynas“

Parodos metu susitikę trijų Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrai planavo pasirašyti bendrą deklaraciją dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. Norima, kad BŽŪP išliktų stipri dviejų ramsčių politika su pakankamu kaimo plėtros finansavimu ir rizikos valdymo priemonėmis. Daug dėmesio bus skiriama tiesioginėms išmokoms suvienodinti. Ketinama prie šios deklaracijos pakviesti prisidėti ir kitas ES valstybes nares, kurioms artima mūsų šalies pozicija.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas oficialiai pakvietė kolegas atvykti į reikšmingiausią ir didžiausią Baltijos regione tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą, kuri vyks gegužės 24–26 dienomis Vilniuje.

Lietuvos ekspozicijoje vyko ne vien rimti susitikimai. Čia netrūko ir įvairių staigmenų, kurios džiugino lankytojus. Penktadienį parodos lankytojai sulaukė siurprizo – visi galėjo nemokamai paskanauti rekordinio dydžio pyrago „Skruzdėlyno“, iškepto Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga. Vėliau vyko kulinarinis šou – šaltibarščių gaminimas. Ekspozicijoje apsilankiusių dalyvių žinios apie mūsų šalį buvo patikrintos žaidime „100 klausimų apie Lietuvą“.

Kaip gaminti šaltibarščius demonstravo „Bernelių užeigos“ technologė Vida Aleinikovienė (pirma iš kaires). J. Žurauskienės nuotr.

Kitų šalių viliotiniai

Nuo 2018 metų ES pirmininkaujanti Bulgarija tapo „Žaliosios savaitės“ partnere. Parodoje ši šalis pristatė tradicinius bulgarų produktus: jogurtą, sūrius, vyną, mėsos ir pieno produktus, taip pat vaisius, daržoves. Bulgarijoje labai vertinamas ekologinis ūkininkavimas, didžioji dalis parodoje demonstruojamų produktų turi ekologinius sertifikatus. Ekologiškas yra ir garsus pasaulyje bulgariškas rožių aliejus. Šioje šalyje plėtojamos aronijų plantacijos, ūkininkai iš jų gamina sultis, vyną, actą ir net aronijų miltus.

Gėlių mylėtojai žavėjosi pasakiškais Nyderlandų gėlynais. J. Žurauskienės nuotr.

Prancūzai lankytojus viliojo išskirtine gausa įvairiausių dešrų, pagamintų ne tik iš kiaulienos ir jautienos, bet ir iš asilų, kengūrų ir alpakų mėsos. Jų stende – gausu vyno ir sūrių. Gurmanams sūrius siūlė ir olandai, gaminantys juos iš ekologiško karvių, ožkų ir avių pieno, maišyto su įvairiausiais prieskoniais ir žolelėmis, ir net triufeliais.

Kai kurių šalių stendai mirgėjo nuo alkoholio gausos, ypač prancūzų, italų, gruzinų, rusų bei armėnų. Stiprieji gėrimai pastaraisiais metais nėra pilstomi dykai – įsivyrauja nauja tendencija, kad už kai kurių produktų degustavimą būtina susimokėti eurą, pusantro ar net kelis.

Gėlių mylėtojus traukė Nyderlandų gėlynai. Šios šalies atstovai pardavinėjo įvairių gėlių svogūnėlius bei sėklas.

Prancūzai lankytojus viliojo išskirtine gausa dešrų, pagamintų ne tik iš kiaulienos ar jautienos, bet ir iš asilų, kengūrų, alpakų mėsos. J. Žurauskienės nuotr.