Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni.

Kritikos biudžetui žeria ir prezidentas, pažangą mažinant nelygybę jis vadina mikroskopine. Kiti visgi siūlo neįsijausti ir aiškina, kad tokių pensijų didėjimų kaip kitąmet, vėliau galime nebesitikėti. Kol valdžia dėlioja ir perdėlioja valstybės iždo indą, kai kam dienos mintys sukasi aplink kur kas žemiškesnį puodą. Panevėžio labdaros valgyklos „Betliejus“ darbuotojai kasdien jame išverda pusšimtį porcijų sriubos. Vietos gyventoja Loreta – pati pirmoji eilėje, maisto laukia dar gerokai prieš atsiveriant valgyklos durims: „Gyvenimas priverčia. Pašalpas gaunam, o kas ta pašalpa? Reikia už butą mokėti ir valgyt nusipirkti, nieko nelieka.“

 Nuolatinės kalbos, kad lietuviai gyvena vis geriau ir geriau, žmones ir juokina, ir piktina: „Gyvenimas gerėja, algos didėja, pensijos didėja, o maistas brangsta. Ir nespėja pensijos prie tų algų.“ „Labai didėja ir labai gerėja kabutėse.“

Socialiniai darbuotojai neigia mitą, kad nemokamos sriubos ateina tik tinginiai ir veltėdžiai.

„Įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių žmonės ateina. Ir vyresnio amžiaus, ir jaunesni, kas netekę darbo, kas pensinio amžiaus“, – sako socialinė darbuotoja Jolanta Lungienė.

Darbuotojai neabejoja – jei maisto gamintų daugiau, tikrai atsirastų ir papildomų alkanų burnų. Kaip visada, eilės prie nemokamų pietų tįsta ir Vilniuje: „Žmonėms pavalgyt tai reikia. Nors kažką, ar kruopas. Praeitą kartą anūkei ananasą davė, sūrelių.“

Patys žmonės pastebi, kad vargdienių vis daugėja: „Aš labai mažą pensiją gaunu. Vyras invalidas. Ateini, dabar baisu, kiek žmonių pasidarė.“ „Jeigu prieš pandemiją per savaitę išdalindavome apie 600 maisto porcijų, šiuo metu skaičius siekia 900. Bent trečdaliu pagausėjo“, – teigia socialinio centro vadovas Miroslavas Seniutis.

Apie tai, kad ties skurdo riba gyvena kas penktas lietuvis, statistika kalba jau daugybę metų. Dabar skurdo riba yra 430 eurų asmeniui. Per pandemiją rodikliai dar nežymiai smuktelėjo. „Buvo pablogėjimas 0,3 procentinio punkto. Bet mes visada sukamės apie 20 proc. ir niekada nepadarėme proveržio, nes tam reikia esminių reformų – tiek mokesčių sistemoje, tiek finansavimo“, – tikina skurdo mažinimų organizacijų vadovė Aistė Adomavičienė.

Pajamos augtų daugiau gyventojų

Biudžeto projektą patvirtinusi Vyriausybė kitąmet planuoja beveik 90 eurų į rankas didinti minimalią algą, daugiau pinigų mažiausiai uždirbantiesiems liks ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio. Pusšimčiu eurų augs pensijos, atsiranda išmokos ir vienišiems senoliams. Visgi, ar tai realiai sumažins skurdo riziką ir nelygybę, ar stiebiantis kainoms tai tik fikcija? Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, ženklaus pokyčio skurstantiesiems biudžetas neatneš.

  „Prezidento vertinimu, biudžeto kryptis yra teisinga, tačiau prezidentas norėtų spartesnės šalies pažangos. (…) Mes matom biudžete, kad pajamų nelygybė ir jos pokytis, kuris numatomas biudžete, yra mikroskopinio dydžio“, – kalba Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Žingsnelis į priekį yra padarytas, bet esminių reformų nėra numatyta. Nėra peržiūrimas „gyvulių ūkis“, – įsitikinusi skurdo mažinimų organizacijų vadovė Aistė Adomavičienė. „Pažangių šalių praktika yra kartais padaryti biudžetą nuo balto lapo, nuo nulio, ir pažiūrėti, ar asignavimai, kurie kartojasi metų metus, istoriškai, vis dar aktualūs. Galėtume sugeneruoti daugiau resursų pajamų nelygybei sumažinti“, – priduria V. Augustinavičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad nelygybė mažės. Esą pokyčius pajus 7 iš dešimties dirbančių tautiečių – tie, kurių pajamos per mėnesį neviršija tūkstančio eurų. „Mes manome, kad tikrai prisidės, ypatingai tose grupėse, kurios turi didesnę riziką, negu vidutinė ir kai kurios priemonės jau buvo pradėtos įgyvendinti šiais metais, tačiau jos plečiamos. Čia paminėčiau vienišo asmens išmoką. (…) Bendras pajamų padidėjimas siekia apie 60 eurų tai tikrai nėra maža suma“, – sako ji. „Ne tik MMA kėlimo įtaka, NPD įtaka, bazinio dydžio augimas 4 eurais – tikrai žmonės pajus, kad pajamos auga. Man atrodo, kad problema, kurią įvardijate, šituo biudžetu ir yra sprendžiama“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Manyčiau, kad tai labai dideli pagerėjimai ir tokių net nereikėtų tikėtis ateityje, nes turime demografinius pokyčius, kurie neleis ilgainiui taip sparčiai kelti pensijų, kaip dabar“, – tikina ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas aiškina, kad Lietuva pagal santykinio skurdo rodiklius nėra išskirtinė. Tačiau absoliutus skurdas, kurio riba asmeniui nesiekia nė 300 eurų, per dešimtmetį esą sumažėjo apie tris kartus. REKLAMA „Dabar tas rodiklis artėja prie 5 proc., turime vieną iš 20. Tai jau tikrai nėra labai didelis procentas, nes net Vakarų Europos šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje – du, trys procentai žmonių yra žemiau absoliutaus skurdo rizikos“, – kalba jis. Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą dar turės palaiminti Seimas.

Eglė Šepetytė