Po ketvirtadienį vykusios diskusijos „Ar Vilnija taps turtingiausia?“ galima daryti išvadą, kad Vilniaus kraštas turi potencialą tapti vienu turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių Lietuvos regionų, o pagal kai kuriuos rodiklius jau toks yra, tik tam reikia darbo, drąsos ir geranoriško vietos savivaldos bendradarbiavimo su verslininkais.

Lenkų diskusijų klubo surengtos diskusijos svečiais buvo Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. Bogusławas Grużewskis ir Lietuvos lenkų verslininkų forumo „Korona“ pirmininkas Bernardas Niewiadomskis. Abu pranešėjai buvo vieningos nuomonės, kad Vilnija turi daugybę privalumų, susijusių su jos geografine padėtimi bei daugiakultūre tautine sudėtimi.

„Kalbant apie regioninę plėtrą, ypač Vilniaus krašto atveju, negalėčiau pasakyti, kad Vilnius ir Vilniaus regionas yra atsilikę, o kaip lenkų tautybės verslininkai turime netgi daugiau galimybių negu lietuviai, nes mokame daugiau kalbų, turime pažinčių, o neretai ir giminių Lenkijoje“, — pabrėžė Bernardas Niewiadomskis.

Forumo „Korona“ pirmininkas mano, kad didžiulė Lietuvos lenkų bendruomenės klaida buvo neišnaudotas privalumas, kurį teikė turimi žemės sklypai prie Vilniaus. Daugelis žmonių atgavę savo senelių ir prosenelių žemę ją pardavė, tačiau pinigų neinvestavo, bet iššvaistė naujiems automobiliams. „Bet remontui pinigų jau nebeužteko ir dabar tie automobiliai stovi svirnuose. Pinigai buvo tiesiog pravalgyti ir pragerti. Net nežinau, kas geriau. Tuo metu reikėjo kalbėtis su žmonėmis, šviesti juos, paaiškinti, kad šis turtas nepriklauso tik jiems, kad tai jų prosenelių turtas, kurį reikia didinti, o ne švaistyti“, — mano B. Niewiadomskis.

Verslininkas pabrėžė, kad mąstant apie Vilnijos ateitį visų pirma reikia didinti vietinių žmonių verslumą, dirbti su jaunimu, o patiems verslininkams labiau kooperuotis, bendradarbiauti, dalintis informacija. „Taip, mūsų laukia daug darbo, bet tai darbas, kurį turime ir galime padaryti. Nereikia jo bijoti”, – sakė B. Niewiadomskis.

Pasiekimai ir iššūkiai

„Vilniaus kraštas jau yra vienas turtingiausių Lietuvos regionų ir taip yra nuo pat nepriklausomybės atgavimo”, – savo įžanginėje kalboje sakė prof. B. Grużewski, pridurdamas, kad Vilniaus regionas, savo ruožtu, yra nevienodai išsivystęs. Jo manymu, šis regionas turi ženklų pranašumą prieš kitus Lietuvos regionus darbo užmokesčio ar demografijos srityse. Jo privalumas — puiki geografinė padėtis, ekonomine prasme labai aktyvaus Vilniaus artumas, puikus telekomunikacijų tinklas, daugybė edukacinių centrų, daugiakultūriai darbo ištekliai, geras susisiekimas su Rytais ir Vakarais.

Be abejo, šis regionas turi problemų bei iššūkių. B. Grużewski pirmiausiai paminėjo socialines problemas ir neatitikimą tarp ekonominės plėtros ir darbo našumo, didelį savižudybių, mirčių nuo alkoholio ir psichikos susirgimų atvejų skaičių.

Profesorius pabrėžė, kad šiuo metu savivaldybės turi pakankamai laisvų lėšų socialinėms paslaugoms, kurias būtų galima daug efektyviau panaudoti. „Pašalpų gavėjų skaičius mažėja, o biudžetai lieka. Verta šiuos pinigus investuoti, tarkime, į verslo savivaldą ar inkubatorius”, – pasiūlė B. Grużewskis.

Abu pranešėjai iš esmės pritarė idėjai sukurti specialųjį Pietryčių Lietuvos fondą, bet pažymėjo, kad šis sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas, o ne politinės kovos įrankis.

Ar „Volkswagen“ ateis į Šalčininkus?

Viena opiausių ne tik Vilniaus krašto, bet ir visos Lietuvos problemų – užsienio investicijų pritraukimas. „Viskas turėtų tarnauti šiam tikslui. Šia kryptimi turėtų dirbti visos valstybės institucijos, pradedant Kultūros ministerija, baigiant Užsienio reikalų ministerija. Ypač vertingas galėtų būti Užsienio reikalų ministerijos įdirbis. Deja, tokio kompleksinio mąstymo mums trūksta”, – apgailestavo B. Grużewskis.

B. Niewiadomski pridūrė, kad ir vietos savivaldos institucijos turėtų labiau prisidėti prie užsienio investicijų pritraukimo, pirmiausiai kurdamos gerą investicinį klimatą ir reikalingą infrastruktūrą.

„Esu įsitikinęs, kad jeigu šiuo metu automobilių gamintojas „Volkswagen“ pareikštų, kad nori „ateiti“ į Šalčininkus, mero iniciatyva jis būtų atleistas nuo mokesčių mažiausiai 5 metams. Tai yra normalu, tokia pasaulinė praktika. Bet reikia skatinti ir smulkiojo verslo vystymąsi, nes Lietuvoje įmonė turi vidutiniškai 10 darbuotojų, tačiau būtent iš šių įmonių mokamų mokesčių yra išlaikomi mokytojai ir policininkai”, — teigia verslininkas.

Pranešėjai taip pat sutiko, kad „lenkiškos“ savivaldybės turi pasitempti investicijų skatinimo srityje, ir prisiminė kuriozinius atvejus iš savo bendradarbiavimo su Vilniaus ar Šalčininkų rajonų savivaldybėmis.

„Kartą atvykome į Vilniaus rajono savivaldybę pasikalbėti apie rajono plėtros strategiją. Savivaldybės atstovai pristatė strategiją, kurioje buvo daugiau vardijami pasiekimai negu planai ateičiai. Verslininko akimis žiūrint tai nėra strategija. Į klausimą, kaip yra planuojama pritraukti investuotojus, atsakymo negavome, kadangi šį klausimą kuruojanti darbuotoja sirgo“, – pasakojo B. Niewiadomskis. Verslininkas taip pat pridūrė, kad neįmanoma sukurti geros investicinės strategijos, kai savivaldybės darbuotojai „dreba dėl darbo vietos“, nes šioje srityje labai svarbus sumanumas ir drąsa.

„Prieš 12 metų parašėme plėtros planą Šalčininkų regionui. Savivaldybėje vyko jo pristatymas, visi jį gyrė, po to netgi atšventėme. Po metų atvykome patikrinti, kaip planas įgyvendinamas. Paaiškėjo, kad nebuvo padaryta beveik nieko, o vienas aukštas pareigas užimantis savivaldybės valdininkas man netgi pareiškė: „Kokią nesąmonę čia parašėte?”, — pridūrė B. Grużewskis.

Tiek B. Grużewski, tiek B. Niewiadomski pažymėjo, kad daugybė problemų kyla iš blogų sisteminių sprendimų. Jų manymu verslumą reikia skatinti nuo mažens.

„Tam, kad išugdytume verslininką, visų pirma turime išugdyti žmogų”, – pasakė profesorius. Jo teigimu, daugiau lėšų ir pastangų reikia skirti pirmokų mokymui, nes būtent pirmosiose klasėse formuojami pagrindiniai žmogaus įgūdžiai. „Dažnai būnu Vilniaus krašto mokyklose. Matau ten daug užsidegimo, bet gerokai per mažai laisvos dvasios. Direktoriams labiau rūpi mokinio krepšelis negu mokymo kokybė”, – dalinosi įspūdžiais B. Grużewskis.

Savo ruožtu B. Niewiadomskis patarė nebijoti pradėti savo verslo. „Prieš 10 metų, po studijų Lenkijoje grįžau į Lietuvą su 200 eurų kišenėje, o šiuo metu mano įmonė turi milijoninę apyvartą. Tad nebijokite, kad jums gali nepasisekti, kad smuksite ar prarasite 100, 200 ar 1000 eurų. Atsistosite ir laimėsite”, – tikino verslininkas.