Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 11 apynaujų automobilių įvairiuose Vokietijos miestuose pavogusiems lietuviams. Ir nors prokurorė Gabija Večerinskienė prašė nusikaltėliams skirti realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau teismas bausmių vykdymą atidėjo.

Ilgas nagrinėjimas

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė G. Večerinskienė prašė nusikaltėliams skirti ne tik realias, bet ir gan griežtas bausmes. Prokurorė vagysčių organizatoriais pripažintiems Ryčiui Sadauskui (37 m.) ir Tomui Kurmilavičiui (36 m.) prašė skirti po 7 nelaisvės metus, tačiau teismas skyrė tik 4 metų laisvės atėmimo bausmes, atidedant jų vykdymą trejiems metams. Iš T. Kurmilavičiaus dar konfiskuoti už suklastotus automobilių dokumentus gauti 2273 eurai.

Tokia pati bausmė paskirta ir automobilius Vokietijoje vogusiam Dainiui Miklušiui (49 m.), nors prokurorė už panašius nusikaltimus Vokietijoje jau du kartus teistam vyrui prašė 6 metų laisvės atėmimo. Vogtus automobilius į autovežius krovusiam Juozui Jančaičiui (57 m.) teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

„Skiriant bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje truko gana ilgai – šešerius metus. Kaltinamiesiems buvo paskirtos įvairios procesinės prievartos priemonės, ribojusios ir suvaržiusios jų laisvę, judėjimą“, – sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Raimundas Mikšta.

Kaip pranešė teismas, anot teisėjo R. Mikštos, tai, kad teismas kaltinamiesiems atidėjo bausmių vykdymą, nereiškia, kad asmenys išvengė baudžiamosios atsakomybės. „Šie asmenys yra pripažinti kaltais ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jeigu jie nevykdys teismo paskirtų įpareigojimų, bus sprendžiama dėl bausmių pakeitimo ir bausmių vykdymo atidėjimo panaikinimo“, – paaiškino teisėjas.

Kauno apygardos prokurorė G. Večerinskienė sakė, jog bylos tyrimas pajudėjo į priekį, kai vienas gaujos dalyvis sutiko bendrauti su teisėsauga ir atskleidė, kaip buvo daromi nusikaltimai. T. Kurmilavičius, D. Miklušis ir J. Jančaitis buvo sučiupti tik 2015 metais, o R. Sadauskas – dar vėliau.

Vykdymą atidėjo

Bylos duomenimis, R. Sadausko, kuris dar žinomas kaip Ričiukas ir T. Kurmilavičiaus, pravarde Kurmis, nurodymu populiariausių vokiškų markių automobiliai įvairiuose Vokietijos miestuose buvo vagiami daugiau nei pusmetį – nuo 2012 metų sausio iki rugpjūčio. Pavogti BMW, „VW Touran“, „VW Golf Plus“ automobiliai buvo laikomi garaže-bunkeryje. Į tą bunkerį automobilius atvarydavo D. Miklušis, vadinamas Dainiuku ir kažkoks Aurimas, kurio teisėsaugininkams nustatyti nepavyko. Bunkeryje darbavosi Mantas Putrūnas, pravarde Kaltukas. Jo darbo baras buvo automobilių paruošimas kelionei į Lietuvą. Šis auksiarankis vyrukas perkaldavo pavogtų automobilių identifikavimo numerius. Tačiau Kauno teisme Kaltuko nebuvo, nes jis jau anksčiau įkliuvo Vokietijoje, kai neblaivus važiavo vienu iš vogtų automobilių. Jis jau atliko Vokietijos teismo jam skirtą bausmę.

Pergabenimui į Lietuvą paruošti automobiliai būdavo pakraunami į autovežius. Šis darbas buvo patikėtas J. Jančaičiui. Jis užkeldavo kelionei į Lietuvą paruoštus automobilius ant autovežių ir juos pargabendavo į Kauno turgų. Teisme vyriausias amžiumi automobilių vogime dalyvavęs vyras teigė, jog jis nežinojo, kad veža vogtus automobilius. Tačiau teismas juo nepatikėjo ir skyrė bausmę kaip ir grupuotės nariams, nors J. Jančaitis nebuvo pripažintas organizuotos grupės nariu ir jo vaidmuo laikomas tik epizodiniu.

Lietuvoje šiems automobiliams buvo pagaminti netikri dokumentai, naujos spynelės, skardelės ir lipdukai su kėbulų numeriais. Tai buvo Kurmio rūpestis.

Iš Kauno automobilių turgaus automobiliai iškeliaudavo dažniausiai į Rusiją bei Kazachiją. Juos parduoti buvo pavesta Evaldui Karaliui. Pradėjus ikiteisminį tyrimą šis vyras spruko iš Lietuvos, todėl tyrimas jo atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą. Pagal Europos arešto orderį jis pernai buvo sulaikytas Norvegijoje ir jau parvežtas į Lietuvą.

Iš Vokietijos piliečių pagrobtų automobilių vertė siekia 181 000 eurų, tačiau jokių ieškinių teismui niekas nepateikė.  Su pavogtų automobilių savininkais Vokietijoje atsiskaitė draudimo įmonės, tad žmonės nuostolių kaip ir nepatyrė. Draudikai savo pinigų kol kas neieškojo, tačiau jie tai padaryti gali ir po nuosprendžio paskelbimo.

Policijai nesiskundė

Privačios įmonės direktorius R. Sadauskas, kaip ir krovinių vežimu oficialiai užsiimantis T. Kurmilavičius, teisėsaugininkų yra siejami su Agurkinių grupuote. Prieš penkerius metus R. Sadauskas buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti keturis Kamuolinių gaujos narius, tačiau pritrūkus įrodymų buvo išteisintas.

Tuomet baudžiamoji byla buvo iškelta dėl 2010 metų spalio 10-osios vakare Kauno sporto halės prieigose kilusio ginkluoto incidento.

Tą rudens dieną Kauno sporto halėje vyko tarptautinis tailandietiško bokso turnyras, kuris itin domino visus „kietus Kauno vyrukus“. Tarpusavyje nuolat aršiai konkuruojančių Kauno gaujų – Agurkinių ir Kamuolinių – nariai susidūrė jau prie įėjimo į renginį. Ramiai prasilenkti nepavyko, tad apsistumdžius ir kažkam sugurinus nosį, gerokai gausesnis Agurkinių būrelis nusivijo keturis Kamuoliniams priskiriamus vyrukus. Pastariesiems pavymui paleistos mažiausiai 9 kulkos iš dviejų 9 milimetrų kalibro ginklų sužeidė du iš jų.

Išpuolį matė keli nepilnamečiai ir vyriškis, kuris sėdėjo netoliese stovinčioje mašinoje – šis netrukus tapo įslaptintuoju liudytoju.

Apšaudytas ketvertas išsiskirstė – vienas nubėgo, o kiti išsikvietė draugus ir nuvežė sunkiai sužeistą Laimoną D. į ligoninę.

Per pirminę apklausą Laimonas parodymus davė, bet tuoj pat parašė prašymą tais parodymais remtis ir teisme. Sužeistasis dar pareiškė, jog niekam jokių pretenzijų neturįs.

Antrajam sužeistajam V. V. kulka pervėrė šlaunį. Jis į medikus nesikreipė. Vėliau ši žaizda supūliavo ir sužeistojo sveikatai buvo iškilęs rimtas pavojus.

Nei sužeistieji, nei kiti du apšaudytieji policijai nesiskundė, tad kriminalistai juos surado tik pasiklausę tos dienos jų tarpusavio telefoninių pokalbių. Visi nukentėjusieji bylą prašė nagrinėti be jų.

Ginčai dėl įkalčių

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti iš chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš pradžių įtarimai buvo pareikšti penkiems su Agurkiniais siejamiems asmenims.

Vis dėlto į teisiamųjų suolą galiausiai sėdo tik vienos tuo metu Vilniuje registruotos statybos bendrovės darbų vadovas Tadas V. (31 m.) ir jo bendraamžis, tuo metu patalpų nuoma besiverčiančios Kauno bendrovės vadybininkas R. Sadauskas. Abu teisiamieji buvo sulaikyti, kai juos iš pateiktų nuotraukų atpažino įslaptintas liudytojas ir trys įvykį matę nepilnamečiai.

Ant drabužių, per kratas paimtų iš R. Sadausko bei Tado V., ekspertai rado parako pėdsakų, nors nei vienas leidimo įsigyti ir laikyti bei nešiotis ginklą neturėjo. R. Sadauskas legaliai įsigytą pistoletą prarado prieš porą metų, kai jam buvo paskirta piniginė bauda už viešosios tvarkos pažeidimą.

Tadas V. tikino, neva ginklais niekados nesidomėjęs ir nešaudęs. Maža to, jis surado Vokietijos advokatų firmą, kuri pagal kelnių nuotrauką ir etiketėje nurodytą numerį surado parduotuvę Frankfurte prie Maino, kuri patvirtino, kad šios kelnės buvo parduotos 2010 metų spalio pabaigoje.

Sadauskas taip pat tvirtino tą dieną vilkėjęs visiškai kitais rūbais, nei tie, ant kurių ekspertai rado parako dalelių.

Teisme kaltinimą palaikiusi ta pati Kauno apygardos prokuratūros prokurorė G. Večerinskienė teigė, kad abiejų teisiamųjų kaltė visiškai įrodyta. Už pasikėsinimą nužudyti visuotinai pavojingu būdu ir neteisėtą ginklų įsigijimą, nešiojimą ir laikymą prokurorė pasiūlė skirti jiems subendrintas 14 metų laisvės atėmimo bausmes.

Gynyba bandė atkreipti teismo dėmesį į galimai tyrėjų padarytas klaidas ar net atseit ne visiškai teisėtus veiksmus. Nepavyko surasti nė vieno pistoleto, iš kurio tą vakarą buvo paleisti šūviai, o ekspertai patvirtino, kad pagal nusikaltimo vietoje surastas 9 tūteles jie nesugebės nustatyti, iš kokių konkrečių pistoletų šaudyta.

Teisinių ginčų metu prokurorė G. Večerinskienė, kategoriškai atmetusi teisiamųjų gynėjų prielaidas, kad įkalčius policijos pareigūnai galėjo suklastoti tyčia, teisėjų kolegijos įtikinti nesugebėjo ir KAT abu vyrus išteisino.

Saugo įžymybes

Tad ir šį kartą R. Sadauskas tikino, kad byla prieš jį buvo sufabrikuota. Vyras šiuo metu gyvena Anglijoje ir, kaip jis pats daugiau nei prieš metus teigė televizijos laidoje „Emigrantai“, vadovauja trims kompanijoms Londone, viena iš kurių teikia apsaugos paslaugas ne tik turtingiems Anglijos verslininkams bei žinomiems žmonėms, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjams. Tačiau kalbėdamas su televizijos žurnalistu Orijumi Gasanovu vyras neslėpė, kad ir Londono policija jam yra skyrusi apribojimus. Buvęs kaunietis rodė, kad ant kojos jam uždėta speciali sekimo apykojė, kad jis privalo nakvoti savo namuose Londono priemestyje.

Stasys ŠAULYS