Savo naujagimį nužudžiusi moteris švelnesnės teismo bausmės, nei visiems žudikams numato Baudžiamasis kodeksas (BK), gali tikėtis tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nusikaltimą nulėmė gimdyvės būsena, liguista dėl paties gimdymo. Tačiau teismų praktika rodo, kad Temidės tarnai labai gailestingi ir kitoms – sveikoms – vaikžudėms. Griežtesni mūsų teismai tik jau paaugusių savo vaikų žudikams.

Neseniai Kauno apygardos teismas paskyrė tik 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę Jonavos gyventojai Nadeždai A. (24 m.). Nustatyta, kad jauna moteris pernai, kovo 23-iąją, namie, vonioje, pagimdė dukrytę ir iškart ją pasmaugė, suspaudusi kakliuką turėta elastinio binto juosta. Mergytė buvo išnešiota, gimė gyva, bet oro spėjo įkvėpti vos keletą kartų, nes motina norėjo kitaip.

Už šį tyčinį nusikaltimą jonaviškei grėsė nelaisvės bausmė nuo 8 iki 20 metų ar net ir iki gyvos galvos, kaip skelbia BK. Ir teisiamąją kaltinęs prokuroras teisme teigė, kad vaikžudė verta bent 9 metų įkalinimo. Tačiau teismo trijų teisėjų kolegija, beje, gana vyriška (2 vyrai ir viena moteris), nutarė, kad 2 mažylius viena auginanti Nadežda turi kalėti perpus trumpiau, nes jai reikia toliau auginti savo dukreles. Todėl ir buvo pritaikytas BK straipsnis, leidžiantis net ir už įvykdytą labai sunkų nusikaltimą skirti kur kas švelnesnę bausmę.

Anot teismo, ne mažametės dukrelės lėmė, kad vaikžudei paskirta švelni bausmė, o visos bylos aplinkybės, jų visuma, ir padaryta tokia išvada: „Kaltinamoji nėra tiek pavojinga visuomenei, jog būtų būtina jai skirti griežtesnę kalinimo bausmę, juolab kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas“.

Radinys po lova

Ši vaikžudystės istorija išgarsėjo, kai Jonavos ligoninės medikai sulaukė pacientės Nadeždos A. ir, ją apžiūrėję dėl itin gausaus kraujavimo, įtarė, jog moteris yra ką tik pagimdžiusi, o ji pati tai kategoriškai neigė. Tuomet medikai pranešė apie savo įtarimus policijai.

Netrukus policininkai jau žvalgėsi po Nadeždos butą ir lovos patalynės dėžėje surado rankšluosčiu uždengtą plastikinį kibirą, o jame – naujagimės lavonėlį su placenta. Kūnelis buvo įkištas į plastikinį maišelį. Policininkai iškart pamatė, kad naujagimė sužalota – lyg įpjautas veidukas, o kaklas kelis kartus stipriai užrištas standžiu elastinio binto mazgu.

Tuoj paaiškėjo, kad dviejų mažylių mama trečiąjį pagimdė išvakarėse, kurį laiką prabuvo namie – gulėjo ir silpo lovoje, o kitą dieną kreipėsi į medikus, tačiau nuslėpė tikrąją gausaus kraujavimo priežastį. Radus lavonėlį, gimdyvei jau nebuvo galimybių toliau meluoti.

Gimdė nuo 17 metų

Anot Nadeždos, ji žinojo, kad laukiasi, tačiau nei mamai, nei seseriai apie tai nebuvo pasakiusi. Kepykloje dirbanti moteris melavo ir savo bendradarbėms, kai šios įtarė, jog ji laukiasi, ir darbdaviui teisybės nesakė, kai šis tikrino pasklidusius gandus.

Teismo duomenimis, apie Nadeždos nėštumą žinojo tik jos draugas, tuo metu jau tik buvęs, ir pastarojo mama, su kuria Nadežda retkarčiais pabendraudavo. Ši moteris buvo nepatenkinta žinia, tačiau tikino, kad Nadeždai padės viskuo, kuo galės.

Pati kaltinamoji tikino, jog po to, kai mylimasis ją paliko, naujagimio ji jau nenorėjo. Ir gėda buvo prieš namiškius, ir baugino mintys apie ateitį, kad viena augins jau net 3 vaikučius. Dvi pirmagimės auga be tėčio – Nadeždai padeda jos mama, gyvenanti kartu. Tiesa, kurį laiką Nadežda manė, kad naujagimis sugrąžinsiąs jai mylimąjį, vaikelio tėvą, tačiau netrukus pradėjo mąstyti, jog naujagimį patikėsianti globos namams. O iš jų, girdi, ateityje vaikelį būtų galima ir susigrąžinti, jeigu pačios gyvenime atsirastų daugiau šviesių spalvų.

Reikia pridurti, kad Nadežda A. gyvenimo jau buvo pamokyta, kai, būdama 17-metė, pagimdė pirmąją dukrelę. Be šios tėvo. Po metų – antrą. Irgi be tėvo. Būta dar ir daugiau panašių problemų. Tačiau jauna moteris turbūt taip troško mylėti ir būti mylima, kad išvadų iš savo bėdų ir toliau nedarė.

Kruvinasis rytas

Taigi, tapusi vėl nėščia ir tai slėpusi net nuo pačių artimiausių žmonių, Nadežda A. nesilankė pas gydytojus, kūdikio auginti neketino. O po naujagimės nužudymo dar įtarta, kad ir nužudymą planavo iš anksto. Tiesa, teismui to nepavyko įrodyti. Anot teismo, nusikaltimas įvykdytas spontaniškai.

... Tą ankstų rytą gimdyvė atsikėlė nuvarginta ir iškankinta didelių skausmų, nuėjo į vonią esą pagulėti, tada vonioje įvyko gimdymas. Savo motinos Nadežda nesikvietė. Teisme teigė, kad gimdymą prisimenanti kaip pro rūką – mat „atsijungusi“, net vaikelio lyties nepažiūrėjusi. Tačiau „atminties netekusi“ gimdyvė labai logiškais veiksmais nutraukė savo naujagimės gyvybę, po to sutvarkė vonios kambarį, iššluostė kraujo pėdsakus ir nusinešė į savo kambarį slepiamą kūdikio lavonėlį. Taigi mąstė sveikai. Taip ir teismas nustatė.

O savo motinai, kuri rūpinosi dukros pablogėjusia savijauta, Nadežda sąmoningai nesakė tiesos – melavo tol, kol galėjo apsieiti be jos pagalbos. Kitą dieną gimdyvė pati pasiekė ligoninę. Tik naiviai nesuvokė, kad medikai jos paslaptį išlukštens akimirksniu.

Skirtingos bausmės

Nadeždos A. įvykdytos vaikžudystės „kaina“ – 4,5 metų gyvenimo už grotų (jeigu kiek vėliau taip pat nutars ir Lietuvos apeliacinis teismas). Žinoma, moteris į laisvę pareitų anksčiau, kaip ir dauguma kalinių, išleidžiamų lygtinai.

Šis teismo nuosprendis rodo, kad Lietuvos teismai gailestingi kai kurioms vaikžudėms. Ypač toms, kurios jau iki vaikžudystės turėjo vaikų ir pačios juos augino, buvo vertinamos palankiai.

Štai ir 2014 metais tik 4 metų laisvės atėmimo bausme už savo naujagimio nužudymą buvo nuteista daugiavaikė panevėžietė Rima J. (39 m.), nors prokurorai siūlė skirti šiai vaikžudei 10 metų įkalinimo bausmę.

Tik 5 metus kalėti po savo naujagimio nužudymo 2011-aisias buvo nuteista ir Priekulės (Klaipėdos r.) gyventoja Nerija B. (30 m.). Ji naujagimį pagimdė lauko tualete ir užkasė darže. Moteris tuo metu buvo trijų vaikų mama, o naują nėštumą kruopščiai slėpė.

Toms vaikžudėms, kurios iki nusikaltimo nebuvo geros motinos arba augino tik vieną vaiką (arba buvo bevaikės), teismai skiria griežtesnes bausmes. Pavyzdžiui, Zarasuose užaugusi Larisa I. (25 m.) už savo naujagimės nužudymą 2014 metais buvo nuteista kalėti 13 metų. O užsienyje gyvenusi ir į Lietuvą sugrįžusi druskininkietė Rosita B. (27 m.) 2015-ųjų spalį sulaukė 9 metų įkalinimo bausmės, nes savo naujagimį nužudė vienos degalinės tualete (Kauno r.), pakeliui į Druskininkus po savo skrydžio iš užsienio. Tuo metu ši moteris jau augino vieną vaiką.

Aštuonerius metus kalėti 2014-aisiais buvo pasiųsta ir Jurbarko rajono gyventoja Renata L. (22 m.), nužudžiusi savo naujagimę dukrelę. Tuo metu moteris irgi jau turėjo vieną vaiką.

Galima svarstyti, kad kiek griežtesni vaikžudėms Lietuvos teismai (taip rodo įsiteisėję teismų nuosprendžiai) buvo keletą metų po skandalingo Škotijos teismo, kuris 2011-aisiais vilkaviškietę vaikžudę Inetą D. (26 m.) pasiuntė kalėti net iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta lietuvei, tuo metu su šeima gyvenusiai Škotijoje, už savo naujagimio tyčinį nužudymą, po gimdymo grįžus iš ligoninės į nuomojamą butą. Škotai teisėsaugininkai nekreipė dėmesio, kad kaltinamoji – trijų vaikų mama, iki nusikaltimo charakterizuota tik teigiamai. Tiesa, šios šalies įstatymai leidžia skirti įkalinimo bausmę iki gyvos galvos, bet su sąlyga, kad po kažkurio laiko nuteistoji (ar nuteistasis) gali prašytis malonės – išleisti į laisvę lygtinai. Vilkaviškietei Inetai D. tokia galimybė numatyta po 15 metų, tai yra 2026-aisiais.

Panašiu laiku Ineta D. jau bus beveik atlikusi ir 15 metų nelaisvės bausmę, paskirtą jai Lietuvoje 2014-aisiais už kito savo naujagimio nužudymą – prieš metus iki vaikžudystės Škotijoje. Apie tai „Akistata“ yra daug rašiusi.

Kaltina ir tėvą

Naujagimių nužudymo istorijose, kaip liudija anksčiau paskelbti ir „Akistatoje“ aprašyti teismų nuosprendžiai, dėsninga yra tai, kad kalta būna tik pati (viena) gimdyvė – teismai dažniausiai nenustato, kad apie kūdikio laukimą ir slaptą gimdymą žinojo kūdikio tėvas ar gimdyvės tėvai, kiti artimieji. Viena iš retų išimčių gali būti Vilniaus apygardos teisme dar nagrinėjama vaikžudystės byla iš Švenčionių rajono, policininkų ištirta po to, kai 2015-ųjų lapkritį Pabradėje, prie Žeimenos upės, buvo rastas suiręs naujagimės lavonėlis ir baudžiamojon atsakomybėn dėl jos nužudymo netrukus patraukti abu nužudytosios tėvai – Ivona S. (20 m.) ir Edvardas S.

Kol kas dar tik įtariama, kad Ivona S. tuokart prie upės pagimdė dukrelę, kartu buvo ir Edvardas S., buvęs artimas šios moters draugas, kūdikio tėvas. Pora neketino tęsti savo santykių, tad ką tik gimusio kūdikio iškart atsikratė – įmetė į upę (vaikelis paskendo).

Tiesa, vyras kaltę visiškai neigia, o gimdyvė liudijo, kad ir jis prisidėjo prie nusikaltimo. Kokią tiesą nustatys teismas, paaiškės rudenį. Nužudytos naujagimės tėvus kaltinantys prokurorai, kaip visada tokiose bylose, teigia, kad kaltiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Tačiau Lietuvoje už vaikžudystę iki gyvos galvos kali tik išgarsintoji Alma Bružaitė (43 m.), 2007-ųjų pavasarį savo namuose Petrališkės kaime (Kelmės r.) nužudžiusi 2 savo mažamečius sūnus (8 m. ir 13 m.). Pati griežčiausia teismo bausmė šiai vaikžudei paskirta 2008 metais.

Lemtinga Mato žūtis

Beje, ūgtelėjusių vaikų – ne naujagimių – nužudymo istorijose labai retai būna kaltos vien moterys, kaip minėta A. Bružaitė. Dažniau – arba tik vyrai (aukos tėvas ar patėvis), arba abu vaikelio tėvai (arba motina su savo sugyventiniu).

Tokia istorija Lietuvą itin skandalingai pašiurpino ir šiemet: sausio 26-osios vidurnaktį į Kėdainių ligoninę iš savo namų buvo atvežtas žiauriai sumuštas mažametis Matas (4 m.) ir po paros ligoninėje mirė.

Šią tragediją daugelis Lietuvos gyventojų žino kaip faktą, kuris, kaip skelbiama ir politikų, laikomas lūžiu Lietuvos visuomenėje, paskelbus aktyvesnę kovą su suaugusiųjų smurtu prieš vaikus. Po Mato nužudymo Lietuvoje oficialiai paskelbta, kad bet koks smurtas prieš vaikus yra draudžiamas ir baudžiamas, o politikai pradėjo rengti „Mato reformą“ – įvairius pakeitimus vaikų teisių gynimo srityje.

Kol politikai reformuoja, Mato įtariami žudikai – mama Monika K. (23 m.) ir jos sugyventinis Gediminas K. (28 m.) – gyvena už grotų ir laukia, kaip jų likimą pakreips Mato nužudymo bylą išnagrinėsiantis teismas.

Liepos pradžioje jau paskelbta, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė šią baudžiamąją bylą.

Vargšas kankinys

Šio tyrimo duomenimis, Monikai K. pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus mažamečio, bejėgiškos būklės savo sūnelio nužudymo, taip pat – dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis.

Moters sugyventiniui Gediminui K., anksčiau jau 2 kartus teistam, pareikšti kaltinimai irgi dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo.

O iš pradžių, kai sausio 25-osios vėlų vakarą Gediminas K. kvietė greitosios medikus mažajam Matui, atrodė, kad šis vyras – rūpestingas žmogus. Jis, paskambinęs Bendruoju pagalbos centro (BPC) telefonu, teigė, kad mažametis nebekvėpuoja, ir atviravo, jog jį sumušusi motina.

Vėliau paaiškėjo, kad ir pats Gediminas K. ne toks jau teisingas...

Ekspertai nustatė, kad berniukas mirė dėl sunkios galvos traumos, kraujui išsiliejus į smegenis. Vaikas buvo žiauriai sumuštas – ant jo kūno rasta per 150 (!) smurto žymių.

Tyrimu, kurį atliko Kauno apskrities policijos Sunkių nusikaltimų valdybos tyrėjai, nustatyta, kad sausio 25-ąją Matas buvo mušamas net kelias valandas. Motina ir jos sugyventinis smurtauti ėmė, nes darželinukas nemokėjo eilės tvarka pasakyti visų skaičių. Berniukas buvo smūgiuojamas telefono įkroviklio laidu, diržu, rankomis.

Tądien po pietų Monika K. buvo kelioms valandoms išėjusi iš namų ir palikusi sumuštą vaiką su sugyventiniu. O grįžusi pamatė, kad sūnus be sąmonės. Užuot kvietę greitąją, sugyventiniai bandė mažylį gydyti patys – motina kelis kartus ėjo į vaistines ir pirko įvairių vaistų, o internete ieškojo informacijos apie smegenų sukrėtimo gydymą. Tik prieš vidurnaktį, pamačius, kad Matas nebekvėpuoja, nutarta skambino į BPC.

Anot tyrėjų, atvykę medikai ir policininkai buvo šokiruoti, pamatę taip žiauriai sumuštą vaiką. Mažasis kankinys buvo skubiai išvežtas į ligoninę, o sugyventiniai sulaikyti, vėliau – abu suimti.

Gąsdinimai neveikia?

Pasak prokuroro V. Gatavecko, abu kaltinamieji iki šiol atsakomybę už žiaurų mažamečio sumušimą bando suversti vienas kitam, menkindami savo vaidmenį. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad abu nusikalto būdami apsvaigę nuo kvaišalų. Būtent šie galėjo abu žmones paversti žvėrimis.

Nustatyta, kad mažametis ne tik tą kartą patyrė motinos ir jos sugyventinio smurtą – buvo mušamas ir anksčiau.

Mažiausiai porą kartų Gediminas K. buvo smarkiai sumušęs ir pačią Matuko motiną. Tačiau tokį savo elgesį abu sugyventiniai slėpė, aplinkiniams sudarydami tvarkingos šeimos įspūdį. O apie moters anksčiau patirtą smurtą buvo žinoma keliems artimiesiems, ir aplinkiniams, tačiau tuo metu jie tą faktą ignoravo, o vėliau viešai skelbė esą nieko apie tai nežinoję.

„Kyla klausimas dėl abiejų įtariamųjų emocinio intelekto. Vargu ar jie supranta savo veiksmų pasekmes. Tai yra skaudus dalykas. Pagrindinė problema, jog jie nesugeba suprasti nei savo, nei kitų žmonių jausmų. Dėl to ir įvyko nelaimė. O dar ir psichotropinių medžiagų poveikis. Vaikas buvo terorizuojamas ilgą laiką, o motina nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią. Ar galima teigti, jog įtakos tokiems žiauriems veiksmas turėjo tik narkotinės medžiagos? Nemanau. Tokius žmones galima sustabdyti tik juos izoliuojant. Jie mažai domisi aplinka, jų artimųjų ratas itin siauras, todėl ir įvyko tai, kas įvyko. Socialinių problemų neišspręsime tik su Baudžiamuoju kodeksu. Neprieisim prie tų žmonių, kurie gyvena tarsi kitoje erdvėje. Reikia ieškoti kompleksinių priemonių, kaip į tokias šeimas „įeiti“. Smurto ratas daugelyje šeimų sukasi ir niekaip iš to rato neišeina“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Šios „lūžio bylos“ tyrimas buvo baigtas mažiau nei per 5 mėnesius, visi būtini ekspertų tyrimai (o jų buvo atlikta 12) buvo atliekami pirmumo tvarka.

Iš viso šios bylos medžiagą sudaro 10 tomų, apklausti net 126 liudytojai, o kaltinamasis aktas – 202 puslapių apimties.

„Už itin žiaurų bejėgiškos būklės mažamečio nužudymą Lietuvos BK numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos“, – ir vėl primena šiuos įtariamus vaikžudžius kaltinantys prokurorai. Tačiau tokie gąsdinimai kai kurių tėvų neatgrasina nuo smurto prieš savo vaikus. Tai liudija šalies policijos įvykių suvestinės, kuriose apie pačių artimiausių žmonių smurtą prieš savo vaikus byloja 1–3 įvykiai kasdien. O kur smurtas, ten ir skausmas, kančia – net ir mirtinos tragedijos.

Irena ZUBRICKIENĖ