LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
„Į sveikatą“, – toks dažnas linkėjimas pasigirs švenčių sūkuryje, kai pakelsime taurę vyno ar šampano prie vaišėmis apkrauto arba kuklaus stalo. Deja, šis linkėjimas tikrai neišsipildys, nes svaigalai nesuteikia sveikatos nei geriančiajam, nei tam, į kurį su šiuo tostu kreipiamasi. Tai ypač gerai žino tie, kuriems alkoholis gyvenimą buvo pavertęs pragaru.
Stereotipai formuojasi šeimoje
„Šiemet šventės dėl karantino ir žmonių bendravimo ribojimų gali būti kitokios, nes tiesiog nebus progos pakelti taurių didelėje kompanijoje. Juk alkoholis dažniausiai vartojamas žmonių būryje. Kuo didesnis būrys, tuo daugiau tostų ir raginimų į sveikatą... Kai kas tuo džiaugiasi, tačiau nemažai kam darosi liūdna“, –pastebi priklausomybių konsultantas Gediminas Norvilas.
Daugelis žmonių, anot jo, švenčių neįsivaizduoja be alkoholio, nes jų sąmonėje yra susiformavęs stereotipas, kad alkoholis ir šventės yra vienuma. Toks požiūris dažniausiai susiformuoja tada, kai vaikas nuo pat mažumės per šventes ar bet kokia kita proga jam svarbius žmones matosu taurėmis ar alaus buteliais rankose.
„Prisiliuobti“ būdavo normalu
„Kokia šventė, jei ant stalo nėra butelio, –paklaustas apie visuotinį įprotį švęsti gurkšnojant alkoholį, sako53 metų Saugirdas iš Ukmergės. – Visas šventes galima pavadinti gėrimo procesu, girtuokliavimu. Toks būdavo ir mano šventės suvokimas. Prisivalgyti, prisiliuobti pagal pilną programą buvo normalu ir man.“
Tačiau butelio ant jo švenčių stalo šiemet, kaip ir daugelį ankstesnių metų, nebus. Saugirdo požiūrį į šventes, anot jo paties, pakeisti privertė kadaise suvokta visiška degradacija.
„Buvau visiškai priklausomas. Valdomas poreikio išgerti jaučiausi labai prastai, kaip paskutinė mazgotė, niekam nereikalingas,gyvenimas buvo nieko vertas. Geri, kad užslopintum tą blogą jausmą. Geri, geri, atsigauni, tau fiziškai blogai – vėl geri. Viduje nieko nebėra, ten viskas sunaikinta... Atsidūriau duobėje“,–pasakoja Saugirdas.
Mokėsi gyventi iš naujo
Taip jau atsitiko, kad Saugirdas vis dėlto pasiryžo keistis. Kaip jis sako, jam buvo duotas dar vienas šansas. Prieš daugelį metų jis išvažiavo gydytis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, išėjo Minesotos12 žingsnių programą, pradėjo dalyvauti anoniminių alkoholikų susirinkimuose.
„Aš 15 metų bent kartą per savaitę būtinai ėjau į grupę. Kai kurie nueina į susirinkimą kelis kartus ir sako, kad jiems nepadeda, vis tiek nori gerti. Palauk, žmogau, tu palankyk tuos susirinkimus metus kartą per savaitę. Nueik į 100 susirinkimų, tada pamatysi, kas ten darosi. Kitaip neįmanoma.Ten yra tarsi dvasinės grupės. Iš pradžių nesupranti, ką jie šneka, atrodo kaip kosmosas, nesusigaudai, nors šneka apie dvasingus dalykus, apie normalų, gražų gyvenimą“, – apie anoniminių susirinkimų svarbą pasakoja Saugirdas.
Jis prisimena, jog ieškodamas išsivadavimo iš priklausomybės buvo ir užsikodavęs, tačiau be svaigalų iškentėjo tik pusantrų metų. O 12 žingsnių programa, anoniminės grupės išmokė gyventi iš naujo.
Vaidinti spektaklį neįdomu
Jau beveik 20 metų ant Saugirdo švenčių stalo svaigalų nėra. Tiesa, jei svečiai išgeria po taurę vyno – tai jo nebetrikdo, nors sveikimo pradžioje, pirmaisiais 10 blaivybės metų, būdavo sunku net užeiti į parduotuvės alkoholio skyrių, ką bekalbėti apie dalyvavimą išgeriančiose kompanijose.
„Bet buvau išmokytas, ko vengti, kur gali grėsti pavojus palūžti. Ir dabar jau reaguoju ramiai. Jei norit– gerkit, man tas pats. Bet mano aplinkoje nėra girtuokliaujama, man to nereikia, man svarbesni kiti dalykai. Ar būtina gerti, paskui socialiniuose tinkluose girtis – va kokia graži mano taurė, kokie gražūs šampano burbuliukai?Vaidinti spektaklį kaip avių bandai man neįdomu. Šventė man nėra pakelti taurę, tai daugiau dvasiniai dalykai. Man reikia gerų santykių, gerų žmonių, gerų pokalbių. Svaigintis man nebereikia. Geriau apkabinti artimą žmogų, pabučiuoti, nuoširdžiai pasveikinti“, – šypsosi Saugirdas.
Džiaugdamasis neatpažįstamai pagerėjusia gyvenimo kokybe, vyriškis stebisi: „Kai gerdavau, man net minties nebuvo, kad žmogus gali gyventi taip, kaip dabar gyvenu. Nesulyginsi senojo ir dabartinio manęs.“
Eidamas blaivybės keliu jis metė ir rūkyti – nerūko jau 8 metus, dar tapo vegetaru.
„Jei švietiesi, tai savaime, be didelių pastangų,atkrenta dalykai, kurie kūnui, protui ir gyvenimui nėra reikalingi, – savo transformacijas aiškina jis.– Kuo mažiau savų pastangų, tuo daugiau visko gaunu. Šiuo metu dirbu nedaug, esu minimalistas, man nereikia „blatnų“ dalykų, jie manęs nežavi. Puiku yra jaustis gerai, padėti kitiems, bendrauti.“
Švęsti be alkoholio įmanoma
Gediminas Norvilas, priklausomybių konsultantas
Jei žmogus kelia klausimą, kaip švęsti be alkoholio, tai pirmiausia turėtų sau užduoti kitą klausimą – kodėl vartoju alkoholį? Čia svarbu atsiriboti nuo visuomenėje arba artimiausių giminių bei draugų rate vyraujančių stereotipų, tokių kaip „visi geria“, „išgerti sveika ir būtina“, „kas negeria, tas nesveikas“ ir pan. Kitaip tariant, būtina pažvelgti į konkrečias savo paties alkoholio vartojimo priežastis. Beje, jei asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, tai priežasčių ieškoti nebereikia, nes čia priežastis bus viena – pati priklausomybė.
Taigi, kodėl geriu? Dažniausi atsakymai būna šie: kad atsipalaiduočiau, kad pabendraučiau, kad pagerėtų nuotaika, kad įgyčiau drąsos, pasijusčiau reikšmingas ir pan. Tačiau čia svarbu ne tiesioginiai atsakymai, o gilesnė priežasčių analizė.
Kad atsipalaiduočiau – tai reikštų, kad žmogus nemoka atsipalaiduoti kitaip arba gyvena nuolat susikurdamas stresines situacijas, kad vėliau galėtų pasiteisinti, jog geria, nes reikia pašalinti įtampą. Beje, tai labai dažnas priklausomų nuo alkoholio asmenų teiginys.
Norint pabendrauti? Čia žmogui reiktų pripažinti, kad yra susikaustęs, nejaukiai jaučiasi dideliame būryje žmonių, ypač jei yra nepažįstamų. Deja, alkoholis nepadeda bendrauti, jis tik užslopina baimes, nepasitikėjimą savimi.
Jei geriama „ant drąsos“, tai reikštų, kad žmogus yra nedrąsus, nedrįsta išreikšti savo nuomonės, dažnu atveju nei padainuoti, nei pašokti blaivas nesugeba. Pavartojus alkoholio – ir pakalbėti, ir pašokti veržiasi pats pirmas.
Norint pasijausti reikšmingam? Viena moteris, paklausta, kodėl ji mėgsta išgerti, juokdamasi atsakė: „Geriu, nes alkoholis –tai jaunystės eliksyras. Pasižiūrėjus į veidrodį po penktos taurelės išnyksta raukšlės, pasitaiso figūra, dingsta žili plaukai ir sugrįžta jaunystės geismai.“
Tai reikštų, kad žmogus nesugeba susitaikyti su savo amžiumi ir negali priimti išvaizdos pokyčių. Kitaip tariant – trokšta būti amžinai jaunas. Va čia laikinai ir „padeda“ penkta ar kažkelinta taurelė. Deja, kitą rytą po tokio šventimo raukšlių kiekis tik padidėja, o savigarba kartu su geismais dar labiau sumenksta.
Ką daryti? Kaip švęsti be alkoholio? Kaip atsipalaiduoti?
Deja, tiesioginiai patarimai čia neveikia. Tačiau galima savęs paklausti – ar tikrai noriu bei esu pasiryžęs atsisakyti alkoholio ir ieškoti būdų, kaip iš tiesų pagerinti savo psichologinę bei dvasinę savijautą?
Galbūt reikės kreiptis paramos į kitus žmones, nusipirkti saviugdos knygą arba pasibelsti į specialistų duris. Kai kuriems pakaks prisiminti, kokių jie turi pomėgių bei gabumų, kuriuos galėtų panaudoti šventei be užstalės. Vienas iš spintos ištrauks armoniką, kitas suorganizuos karaokės konkursą ar protmūšį. Beje, jei yra vaikų, paklauskite jų, kaip jie norėtų švęsti, ir tada tereikia išdrįsti prie jų prisijungti.
Jei kalbėtume apie vaikus, ypač svarbu organizuoti šventę be svaigalų tam, kad jie įgytų patirties švęsti blaivioje aplinkoje. Tokiu atveju tikėtina, kad nesusiformuos stereotipas„šventė=alkoholis“ ir užaugę jie turės galimybę laisvai pasirinkti, vartoti alkoholį ar ne.
Alkoholio vartojimo tradicijos atlieka savotišką bendravimo funkciją. Todėl neretai žmogus, atsisakęs gerti svaigalus, tarsi iškrenta iš socialinio konteksto. Pvz., draugai, ateidavę į svečius pagurkšnoti alaus, dabar gali vengti blaivininko, kuris kviečia pasėdėti prie arbatos. Kolegos, mėgstantys pasėdėti prie butelio po darbo arba jo metu, ima skersakiuoti į nebegeriantį ir vengiantį jų kompanijos bendradarbį.
Ypač didelis konfliktas dėl abstinencijos pasirinkimo gali iškilti tada, kai žmogus meta gerti dėl priklausomybės, o jo artimiausi žmonės vartoja alkoholį. Pradiniame blaivybės etape rekomenduojama susikurti tokią aplinką, kurioje nebūtų alkoholio. Tai reikštų, kad namie neturi būti svaigalų, būtina atsiriboti nuo švenčių ar kitų žmonių susibūrimų, kuriuose vartojamas alkoholis.
