Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sporto pasaulį garsina ne tik medaliais

Ne tik džiuginantys rezultatai ir medaliai garsina sportininkus. Toli gražu ne visi garsūs atletai atlaiko šlovės naštą. Dalis jų tampa nusikaltėliais, prasigeria, ima vartoti narkotikus.

Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie bušido meistro Remigijaus Morkevičiaus, kurį kulkos pakirto nusikaltimais pagarsėjusiame Kauno Šilainių rajone, nužudymą. Ir panašiai žuvusių, ir teistų sportininkų būtų galima išvardyti dešimtimis. Kodėl jauni vyrai pasuka tokiu rizikingu keliu?

Sovietmečiu sportininkais, pasiekusiais bent kiek didesnių aukštumų, rūpinosi valstybė. Treniruočių stovyklos, išvykos į užsienį, pagerintas maitinimas – visu tuo rūpinosi treneriai, komandų viršininkai. Sportininkų uždavinys buvo užimti kuo aukštesnę vietą ir... grįžtant iš, pavyzdžiui, Rytų Vokietijos ar Bulgarijos, parsivežti sau (o jei pasiseks – ir parduoti) džinsų, vaizdo magnetofonų, uždraustų žurnalų. Pasisekdavo ir tada, jei pavykdavo į užsienį nuvežti kokį nors paklausą ten turintį fotoaparatą ar dėžutę ikrų. Tokią kontrabandą veždavo ir sportininkai, ir treneriai. Gudresnieji veždavo valiutą. Įkliuvusiems labai aukšto lygio sportininkams būdavo dovanojama, o žemesnieji tapdavo „nebeišvažiuojančiaisiais“.

Jauni vyrukai (o kai kada ir merginos) iškrėsdavo ir kitokių šunybių – vogdavo užsienyje iš prekybos centrų, o tėvynėje chuliganaudavo, pakliūdavo blogų draugų įtakon. Pakliūti irgi buvo nesunku, nes paskui geresnį sportininką visada pulkais sekiodavo gerbėjai, kurie laikydavo garbingu dalyku išgerti su sportininku stiklelį kitą ar kaip kitaip jį pavaišinti. Atsakomybė už tokius darbelius kliūdavo pagal rangą. Čempionai net ir už sunkius nusikaltimus – išžaginimus, plėšikavimus ir kt. – išvengdavo atsakomybės, o kiti būdavo „nurašomi į nuostolius“ ir dingdavo iš sportinių suvestinių.

Pasikeitus santvarkai, pasikeitė požiūris ir į sportą, ir į pinigus. Sportui ir toliau reikėjo pinigų, o valstybė nustojo jų duoti. Sporto klubuose atsirado „juodosios kasos“, sportininkai ėmė bendrauti su nusikalstamomis grupuotėmis, ėmė suktis dideli pinigai ir visa tai traukė kaip liūnas. Baigėsi sportininko karjera. Ką daryti, jei nesi Sabonis ar Marčiulionis, nesugebėjai įsukti verslo, gyvenai tik šia diena? Ko griebtis, jei profesijos, be sporto, – jokios, o už dienos kitos nebus ką valgyti? Tada ir belieka dirbti apsauginiais, imtis kontrabandos ar kitokios nusikalstamos veiklos. O kur rizika, kur dideli pinigai, ten slankioja ir giltinės šešėlis.

Boksininkų žūtys

1997 metų spalio 30 dieną prie sugyventinės namų buvo nušautas Gintautas Bakanauskas (pravardė Bakanas, 30 m.). Bakanas buvo nušautas vidury dienos prie sugyventinės namų belipantis į savo mersedesą. Buvęs Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionas, SSRS jaunių vicečempionas krito nuo samdomo žudiko kulkos. Sužeistas vyras dar nubėgo 50 metrų, bet pasivijęs žudikas paleido kontrolinį šūvį. Kartu su Bakanu buvęs jo draugas Robertas Remeika tą dieną buvo tik sužeistas, tačiau ir jis po 9 mėnesių krito nuo kulkos Rusijoje. G. Bakanauskas buvo du kartus teistas: už dokumentų klastojimą ir nelegalų ginklo laikymą. Pagal operatyvinius duomenis, šis trisdešimtmetis priklausė Žaliakalnio grupuotei, dirbo Saturno Dubininko-Sato apsaugoje. Kaip ir kiti Daškiniai, užsiėmė kontrabanda.

Tais pačiais metais spalio 16-ąją, prie savo garažo nušautas Kauno dziudo federacijos prezidentas Vaidotas Stankevičius (pravardės – Smauglys, Stankė, 38 m.). Į jį nuo garažo stogo buvo paleisti keturi šūviai. Smauglys buvo vienas iš Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybių, turėjo ryšių su Vilniaus ir Klaipėdos nusikaltėliais. 197 cm ūgio 115 kg universalus sportininkas V. Stankevičius karjerą pradėjo nuo kultūrizmo, paskui tapo dziudo ir karatė meistru. Vaidas į pareigūnų akiratį pateko dar sovietmečiu. Jis buvo subūręs sportininkų grupuotę ir plėšė kaimų parduotuves. 1985 metais sportininkus teisė karinis tribunolas. V. Stankevičius už grotų sėdo 14 metų. Į laisvę išėjo po šešerių. Kauno liaudies teismas nusprendė, kad Vaidas jau pasitaisė. Šis sugrįžęs iš karto vėl subūrė smogikų gaują ir, globojamas Daktarų, ėmėsi reketo. Su šia gauja susijusi ir Barselonos olimpiados dalyvio boksininko Vido Markevičiaus žūtis. Boksininkas buvo nušautas, kai reketavo vieną Garliavos verslininką. Sau lygių Lietuvoje neturėjusiam vaikinui buvo peršautas kaklas. Tuo metu boksininko draugai teigė, kad Vidas nebuvo žmogus, kuris būtų galėjęs pats sugalvoti ką nors plėšti ar reketuoti. Jei tai atsitiko, tai, galbūt, į tokią veiklą buvo įtrauktas netyčia. Buvo kalbama, kad pažįstami paprašė jo pagąsdinti vieną žmogų, kad šis greičiau grąžintų skolą. Skolininkas čiupo medžioklinį šautuvą ir be įspėjimo šovė į olimpiados dalyvį.

1989-aisiais V. Markevičius dėl Lietuvos čempiono titulo grūmėsi su SSRS jaunimo čempionu vilniečiu Leonidu Sadovskiu. Jis 1996 metais dingo ir neatsirado. Beveik neabejojama, kad sportininkas – nužudytas. Su Vilniaus brigada sietas L. Sadovskis buvo įtariamas vieno gydytojo nužudymo byloje. Mediką nusikaltėliai pagrobė, įkalino ir mirtinai nukankino.

Įvaizdis neišgelbėjo

Kitas žuvęs bokso atstovas – Bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius-Daškė. Jo nepavadinsi atsitiktinai pakliuvusiu į nusikaltėlių pasaulį. Daškė buvo žinomas ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir Rusijos kriminaliniame pasaulyje. Jaunystėje tapęs Lietuvos jaunių ir jaunimo bokso čempionu, vėliau Daškė ragavo ir kolonijų duonos. Kaip ir daugelis kovinių sričių atstovų, taip ir šis boksininkas sėdėjo dėl turto prievartavimo. Išrinktas federacijos prezidentu, R. Daškevičius ėmėsi energingos veiklos: surengė A. Šociko bokso turnyrą, siekė atgaivinti Lietuvos boksą. R. Daškevičius mezgė pažintis ir su aukštais Europos bokso vadovais, nuolat stengėsi būti viešumoje tarp Lietuvoje žinomų žmonių ir pats norėjo būti žinomas ne kaip Daškinių vadas, bet kaip visuomenės veikėjas. „Sportas puikiai padeda keisti įvaizdį, ypač jei esi abejotinos reputacijos. Kai keli tūkstančiai sirgalių palaiko tavo remiamą sporto šaką ar sportininką, skanduoja tavo vardą, tampi lyg ir policijos nepajudinamas, – „Akistatai“ sakė vienas toks pogrindžio atstovas. – Vėliau už sporto rėmimą galima gauti ir kokį medalį, nusipaveiksluoti su prezidentu“.

Panašiu keliu ėjo ir R. Daškevičius. Jo pažįstamų ratas buvo labai platus. Prieš mirtį R. Daškevičius buvo išrinktas Europos mėgėjų bokso federacijos finansų komisijos nariu. Jis rėmė perspektyvius naujokius ir veteranus, buvo kviečiamas į aukštuomenės priėmimus. Bet, matyt, R. Daškevičius turėjo ir kitą gyvenimą, kuris buvo susijęs su buvusiais draugais, kontrabandos bizniu. Už tai ir nukentėjo. Nors ir kaip stengėsi prezidentas kurti gerbiamo piliečio įvaizdį, policija sekė jo darbus ir oficialiai įspėjo likus vos dviem savaitėms iki jo žūties. Trisdešimt keturių metų R. Daškevičius tapo kruopščiai rengto pasikėsinimo auka. Pareigūnų nuomone, tai profesionaliausiai Lietuvoje parengta užsakomoji žmogžudystė. Nors Daškinį lydėjo keli asmens sargybiniai, jo tai neapsaugojo. 2001-aisiais jis krito nuo taip ir neišaiškinto snaiperio kulkos.

Reketavo tautiečius

Tais pačiais metais, gruodžio 5-osios vakarą. Kaune K. Petrausko gatvės 13-ojo namo kieme nušautas boksininkas Vaidas Macelis (pravardė Pilvas, 26 m.). V. Macelis nušautas, kai pastatęs automobilį ėjo pas savo draugę Viką. Netoli pirmosios laiptinės pasipylė šūviai, buvęs sportininkas dar bandė įbėgti į laiptinę, bet nesuspėjo. Pagal visas „kilerių“ darbo taisykles, jam į kaktą buvo paleistas kontrolinis šūvis. Nors V. Macelis policijai buvo žinomas, tačiau neteistas.

1996-ųjų lapkritį buvo suimtas pagal tuo metu galiojusį Prevencijos įstatymą.

Dar prieš nužudant V. Macelį Ispanijoje buvo nušautas irgi buvęs boksininkas Vaidotas Kaminskas (pravardė Plyta). Įtariama, kad užsienyje jis reketavo tautiečius. Buvo kalbama, kad su Plyta sąskaitas suvedė reketo neapsikentę panevėžiečiai, tačiau tikroji nužudymo priežastis liko už mūsų valstybės sienų.

Susiję vienas su kitu

Nuo samdomo žudiko kulkos krito ir buvęs boksininkas Ramūnas Kuzmickas-Ramaškė (31 m.). Likimo ironija, bet įtariama, kad jo nužudymą užsakė jaunystėje kaip perspektyvus boksininkas bent jau Šilutėje išgarsėjęs Jonas Bielskis-Senelis. Kalbama, kad jaunystėje po treniruočių J. Bielskis atokesnėse miestelio vietose apiplėšinėdavo įkaušusius darbininkus. Vėliau jis tapo vienu ryškiausių Kauno mafijozų. Jį savo knygoje išgyrė Henrikas Daktaras, tada dar nežinojęs, kad Kauno mafijos autoritetas J. Bielskis pradės išdavinėti buvusius savo parankinius ir bendrus.

Praėjus dviems mėnesiams po Ramaškės nužudymo prie Kauno sporto halės buvo nušautas ietininkas Kęstutis Jurša (38 m.). Perspektyvus sportininkas už išžaginimą 7 metų laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas 1982 metais. Po dešimtmečio buvo laikomas vienu iš Centro grupuotės lyderių. K. Jurša bendravo ir su Ramaške, buvo pasklidusios kalbos, kad galėjo prisidėti ir prie jo nužudymo. Kita versija: buvo įsipainiojęs į tarptautinės narkotikų mafijos tinklą. Paskutiniu metu sportininkas jautėsi nesaugus, nuolat kaitaliojo net treniruočių laiką.

Kaltės neįrodė

Kartais nukenčia sportininkai ir neįsivėlę į nusikaltėlių pasaulį. Jau ne kartą rašėme apie tai, kad nesusivaldęs į muštynes buvo įsivėlęs dabar jau nušautas R. Morkevičius. Taip atsitiko ir bušido kovotojui Daumantui Barinovui (26 m.), kurį prieš daugiau nei metus 10 metų nelaisvės bausme nuteisė Kauno apygardos teismas. Nusikaltimas, kurį kartu su bičiuliais Kaune, tame pačiame nelemtame Šilainių mikrorajone, įvykdė D. Barinovas, užfiksuotas dar 2011 metų birželį, tačiau šio bušido kovotojo kaltė įrodyta tik po to, kai 2013-ųjų rugsėjį pareigūnams pavyko nustatyti, kad D. Barinovo DNR duomenys sutampa su kraujo pėdsakų, aptiktų ant nužudyto kauniečio Vilmanto Ž. (27 m.) marškinėlių, duomenimis.

Vilmantas Ž. tąkart buvo ką tik sugrįžęs iš užsienio, kur darbavosi. Lemtingąjį vakarą jis, paviešėjęs pas seserį Šilainiuose, su giminaičiu užėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Parduotuvėje Vilmantas Ž. užkalbino jauną moterį, stumiančią vaiko vežimėlį. Daugiau nieko tokio ir neįvyko, tačiau kai netrukus abu giminaičiai stoviniavo lauke, prie jų prišoko keli vaikinai, ir vienas jų klastingai ištiesė blaiviam Vilmantui Ž. ranką pasisveikinti, kažką pasakė į ausį ir... trenkė į veidą. Tuo pat metu smūgiais per kojas buvo pargriautas ir Vilmanto Ž. giminaitis. Užpultieji buvo stipriai apdaužyti. Vilmantui Ž. smogta ir beisbolo lazda, ir pilnu alaus buteliu, kuris nuo smūgio sudužo. Užpuolikai skubiai pasišalino ir, sėdę į automobilį, nuvažiavo. Išpuolį matė ne vienas žmogus gatvėje. Po paros Vilmantas Ž., taip ir neatgavęs sąmonės, mirė.

Vaizdo kamerų dėka buvo atpažintas kaunietis Saulius Strelčiūnas, tą vakarą šventęs savo 26-ąjį gimtadienį ir su bičiuliais bei savo mergina lankęsis parduotuvėje. Tą merginą ir buvo užkalbinęs Vilmantas Ž. Todėl manoma, kad S. Strelčiūnui tai nepatiko. Anot liudytojų, S. Strelčiūnas smogė Vilmantui Ž. beisbolo lazda. O kitas vaikinas pargriuvusiam Vilmantui Ž. paleido į galvą alaus buteliu. Štai šio bendrininko pareigūnams ilgokai nepavyko nustatyti, nes savo kaltės nepripažinęs S. Strelčiūnas buvo nelinkęs atvirauti.

Strelčiūnas, pareigūnų siejamas su Agurkinių gauja, 2013-ųjų sausį buvo nuteistas už Vilmanto Ž. nužudymą – Kauno apygardos teismas (KAT) jam paskyrė 13 metų nelaisvės bausmę. Ir tik po kurio laiko buvo išsiaiškinta, kad trečiasis vyras – bušido kovotojas D. Barinovas. KAT paskelbė įrodęs, kad būtent jis tą tragišką vakarą prie „Maximos“ smogė Vilmantui Ž. buteliu per galvą ir skyrė 10 metų nelaisvės.

Aukštąjį išsilavinimą įgijęs, su drauge dukrytę turintis D. Barinovas buvo suimtas nuo 2013-ųjų rugsėjo. Beje, ir iki teismo, ir teisme D. Barinovas savo kaltę neigė ir tikino, kad jis niekuo nesusijęs su Vilmanto Ž. nužudymu. Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) juo patikėjo ir panaikinęs jam skirtą suėmimą nurodė nedelsiant paleisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus. „D. Barinovas išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką”, – paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Viktoras Kažys. Jis pažymėjo, kad nebuvo paneigta bušido kovotojo gynybinė versija, o esant neaiškumams ir nesant galimybių juos pašalinti, visos abejonės taikomos D. Barinovo naudai.

Bausmę sumažino

Kauno „Titano“ sporto klubo narys Mantvydas Švėgžda (29 m.), kovinių sporto šakų (kikbokso, Tailando bokso ir bokso) atstovas, Lietuvos čempionas, Europos vicečempionas, 2012 metų birželio 2-osios naktį Kaune, naktiniame klube, išgėręs 3 bokalus alaus ir kokteilį, smūgiais sunkiai sužalojo naktinio klubo lankytoją Andrių D. (tuomet 23 m.). Už sunkų sveikatos sutrikdymą sportininkui grėsė laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. 2013-ųjų rugsėjį Kauno apygardos teismas skyrė kaltinamajam M. Švėgždai 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bet nuteistąjį paliko laisvėje, kol nuosprendis įsiteisės.

Nuteistas sportininkas toliau kovojo ringe, nes apskundė Kauno apygardos teismo nuosprendį. LApT nusprendė, kad Kauno teisėjai buvo per griežti M. Švėgždai, ir bausmę sumažino iki 2 metų nelaisvės. Beje, trimis stipriais smūgiais kairės rankos kumščiu boksininkas M. Švėgžda sugadino pirmą kartą sutikto Andriaus D. gyvenimą tik dėl to, kad tą naktį jautėsi vertas tik vienas su savo partnere šokti ant nedidelės pakylos naktinio klubo salėje, todėl liepė šokusiam Andriui D. eiti į kitą vietą, o kai vaikinas tokios komandos nepaisė, sportininkas kelis kartus smogė Andriui D. į galvą, veidą – smūgių nesitikėjęs taikus vaikinas krito nuo pakylos, galva trenkėsi į grindis ir prarado sąmonę, paniro į komą, vėliau buvo gydomas dar apie pusę metų.

Nuo plėšimų iki nužudymo

Vilniuje kurį laiką šeimininkavo iš boksininkų suformuota Dambrauskinių ar Boksininkų gauja. Jos vadas Jonas Dambrauskas (44 m.) skindamas ringe pergales (4 kartus tapo Lietuvos čempionu), tuo pat metu bendradarbiavo ir su banditais. Nuo Vilniaus brigados atskilę Dambrauskiniai padirbinėjo bankų korteles, plėšikavo.

Dar 1998 metų pabaigoje iš tuometinio „Vilniaus banko“ pasklido žinia, jog Vilniuje labai aktyviai pradėtos naudoti padirbtos bankinės kortelės.Tačiau kurį laiką tyrimas nedavė jokių rezultatų. 1999 metų viduryje Vilniaus tardymo valdyba ir Vilniaus Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnyba gavo pirmąją operatyvinę informaciją, jog padirbtomis bankinėmis kortelėmis naudojasi, jas gamina ir pardavinėja J. Dambrausko vadovaujama Boksininkų gauja. Negalutiniais duomenimis, gauja tokiu būdu užsidirbo apie 2-3 milijonus JAV dolerių. Tais laikais gauja turėjo ne tik puikų kompiuterinės technikos specialistą, tačiau ir patikimų žmonių bankuose. Gauja savo aukas rinkdavosi tik iš pasiturinčių užsieniečių, kurie lankydavosi prestižiniuose Vilniaus restoranuose ir naktiniuose klubuose. Pradinis aferos etapas buvo labai paprastas. Kai turtingas klientas, sąskaitą apmokėdavo kortele, barmenas arba padavėjas jo kortelę ne tik įkišdavo į banko terminalą, tačiau ir į šalia padėtą skanerį. Kortelės duomenys būdavo perduodami J. Dambrausko gaujai. Pastarajai turint visą reikalingą įrangą pagaminti falsifikuotą kortelę nebūdavo jokio vargo. Tarp gaujos aukų buvo Vokietijos, Brazilijos, Gvatemalos, Italijos ir kitų šalių piliečiai.

Tačiau patį didžiausią nusikaltimą buvęs boksininkas įvykdė 2011 metais. Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad tais metais J. Dambrauskas, sužinojęs, kad bendrovės Vilniaus laidojimo rūmų akcininkų parduodamas 40 proc. šios bendrovės akcijų ketina įsigyti žinomas advokatas ir sostinės tarybos narys Sergejus Novikovas, nutarė pastarąjį nužudyti. Jis tikėjosi, kad nužudžius S. Novikovą, parduodamas akcijas įsigys jam palankūs asmenys – Vitalijus Gasperovičius ir pastarojo tėvas. Pasak teismo, tuo pačiu jis siekė užsitikrinant ir naudą sau: ketino apmokėti dalį V. ir A.Gasperovičių perkamų akcijų ir taip užsitikrinti pastovias pajamas iš dividendų, o taip pat išvengti galimo V.Gasperovičiaus – sau palankaus asmens, atleidimo iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų. 2013 metų lapkričio 18 dieną Vilniaus apygardos teismas už žinomo teisininko nužudymą J. Dambrauską nuteisė 18 metų laisvės atėmimo bausme.

 

Žilvinas VIZGIRDA

Rekomenduojami video