Iš Biržų kilusi Inga Kozlovskienė (Bertašiūtė) savo verslo idėją sugalvojo augindama antrąjį vaiką. Nedideli naminių koldūnų ir itališkų raviolių, šviežių makaronų gamybos namai viename Vilniaus mikrorajonų atsirado ir dėl moters noro maitintis sveikiau.

„Virsi tu“ – taip vadinasi vieta, kur gaminamas naminis maistas išsinešimui ir kurio galima paragauti vietoje. Kuo ji patraukli, pasakoja jaukią vietą vilniečiams sukūrusi I. Kozlovskienė.

Visų pirma, tai vieta, kur tikrai jautiesi lyg savo namų virtuvėje: maisto gamybos vieta yra atvira ir matoma lankytojams. Čia kaip namie: gali prisėsti ant minkštos sofos ir išgerti gardžios kavos, stebėti, kaip verda darbas virtuvėje, mėgautis skaniais kvapais...

Antra, „Virsi tu“ pamažu tampa nieko neįpareigojančia socialia erdve, kurioje galima, pavyzdžiui, kaimyną sutikti. Įstaiga įsikūrusi daugiabučių namų rajone – čia ir mamos su vaikais žaidimų aikštelėje, ir vaikai, grįžtantys iš mokyklos, ir vyras, atbėgęs iš gretimo namo šeimai nupirkti vakarienės. I. Kozlovskienė pasakoja, kad mato užsukančių ir iš Biržų kilusių žmonių, gyvenančių, matyt, „Virsi tu“ kaimynystėje.

Ir trečia – tai, kad maisto gaminimo ir maitinimo įstaiga yra įkurta ir dar vis kuriama su meile, akivaizdu vos pravėrus stiklines duris. Nedidelis kolektyvas tarsi jaučia kiekvieną klientą, lankytojus aptarnauja pati šeimininkė I. Kozlovskienė, kuriai labai svarbu pabendrauti su jais. „Esame labai lankstūs ir įsiklausome į pirkėjus. Jau ne vieną receptūrą pakeitėme ir papildėme asortimentą naujovėmis pagal klientų pageidavimus“, – pasakoja šeimininkė.

„Virsi tu“ savininkė maisto gamybą mielai perleidžia profesionalioms darbuotojoms, o pati imasi visų organizacinių darbų – ir jai tas puikiai sekasi, visgi patirtis nėra menka: I. Kozlovskienė, turinti pedagoginį išsilavinimą, kurį laiką dirbo mokykloje matematikos mokytoja.

Vėliau krimto vadybos mokslus, o neįkainojamos praktikos įgijo atsakingas pareigas eidama didžiausiame Lietuvos mažmeninės prekybos tinkle.

– Inga, kaip Vilniuje, kur įvairių maitinimo įstaigų pasiūla yra didelė, gyvuoja tavo verslas?

– Gyvenamajame naujų namų kvartale, kur įsikūrusios jaunos šeimos su mažais vaikais. Tai labai veiklūs ir užsiėmę žmonės. Idėja, jog galbūt ne man vienai reikėtų tokios vietelės, kur galima būtų nusipirkti lyg namie gaminto maisto, neapleido manęs ilgai. Nusprendžiau, jog metas veikti, kai atsirado rajone tinkamos patalpos. „Virsi tu“ dirba nuo gegužės mėnesio. Esame dar jauni. Jau turime savo klientų ratą, o naujų lankytojų palankumą stengiamės pelnyti siūlydami kokybišką produkciją.

Manyčiau, sekasi neblogai. Sulaukiame pirkėjų jau ir iš kitų rajonų. Labai draugiški žmonės gyvena mūsų rajone, jie mūsų gaminamą maistą veža draugams, pažįstamiems, bendradarbiams. Pradėjome savo produkciją pristatyti į namus. Keletas restoranų susidomėjo mūsų ravioliais, makaronais. Jie mielai juos siūlo dienos pietums. Dirbame nuoširdžiai ir su meile gaminame maistą.

– Pirminė mintis gaminti naminius koldūnus išsiplėtėte iki...

– Taip, pradžioje mintis buvo gaminti tik koldūnus su įvairiausiais įdarais. Vėliau atėjo mintis gaminti ir šviežius makaronus, raviolius, lazanijas. Jei kas pageidauja, vietoje gali ir pavalgyti – tam yra visos sąlygos. Tačiau dauguma klientų mūsų gaminamą produkciją nešasi namo – koldūnus, raviolius šaldome ir pakuojame vietoje, prie jų siūlome kelių rūšių mūsų gamintus padažus, žemoje temperatūroje išcirkuliuotą mėsą, ispaniškas alyvuoges. Žaliavas stengiamės pirkti iš Lietuvos ūkininkų, kietagrūdžius miltus tešlai siunčiamės iš Italijos.

Pirkėjų skonis jau irgi išsigrynino: perkamiausi yra koldūnai su kiauliena, bet jau labai juos vejasi naujiena – ravioliai su plėšyta jautiena. Vaikams labai patinka ravioliai su saldžia varške.

Turime didelį pasirinkimą ir vegetarams, ir veganams.

Buvo įdomu, jog ravioliais, įdarytais daržovėmis, labiausiai susidomėjo visavalgiai.

Mūsų tikslas toks – norisi, jog žmogus mūsų restorane – parduotuvėje rastų viską, ko gali prireikti pasigaminti vakarienę. Pagrindinė mūsų misija yra suteikti žmonėms galimybę valgyti kokybišką, skanų maistą, lyg būtų pasigaminę patys namie ir po tokio valgio pasijustų lyg buvę restorane.

Kokybiškam ir būtinai skaniam maistui esu „įsipareigojusi“ nuo vaikystės, kai jį ruošdavo mama.

Ji daug metų Biržų turguje prekiavo rūkytos mėsos gaminiais, tą ir toliau daro mano sesers Nidos vyras. Labai gerai pamenu mamą, sakančią, kad bent kokio mėsos gaminio ji parduoti nenori: pirmiausia turi būti skanu, tarsi pagaminta namie. Kuriant savo verslą, toks ir buvo mano šūkis bei vidinė motyvacija – naminis maistas turi grįžti į namus! O šoninę mūsų koldūnų su bulvėmis ir šonine įdarui aš ir dabar naudoju tik tą, kurią išrūko mano sesers vyras – į Vilnių ji atkeliauja iš Biržų.

– Inga, ar dažnai tenka lankytis gimtinėje?

– Galbūt ne taip dažnai, kaip norėtųsi… Bet pastebėjau, kad aš niekur kitur taip gerai neišsimiegu,

kaip pas mamą, savo vaikystės namuose J. Janonio gatvėje netoli upės…

Indra Drevinskaitė - Žilinskienė

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai