Valdančioji dauguma ruošiasi keisti Konstituciją: mažinti parlamentarų skaičių ir Seimo rinkimus perkelti į pavasarį.

Politinėje Seimo dirbtuvėje po didžiųjų švenčių vėl prasidės darbymetis: rytoj, sausio 12 d., į pratęstos rudens sesijos posėdį susirinksiantys tautos atstovai, be kitų darbų, ketina imtis taisyti šalies Konstituciją.

Imsis pataisų

Paskutiniajame rudens sesijos posėdyje turėtų būti pristatytos Konstitucijos pataisos dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir rinkimų į parlamentą datos pakeitimo.

Atitinkamus šalies pagrindinio įstatymo pakeitimus 43 parlamentarų grupės vardu Seimui ketina pateikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas ir jos frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis. Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo projektų iniciatoriai teigė, kad per visą laikotarpį nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalies gyventojų skaičius nuolat mažėjo ir toliau tebemažėja.

1992 m. priėmus Konstituciją, kurioje įrašyta, kad Seimą sudaro 141 tautos atstovas, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių. Dabar – jau tik 2,8 mln., tačiau parlamentarų skaičius per šį laikotarpį nepasikeitė. Kadangi per 27 nepriklausomybės metus Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo 23 proc., Konstitucijos pataisų iniciatoriai siūlo tokia pat dalimi sumažinti ir tautos atstovų Seime skaičių – iki 101.

Kitas pasiūlytas Konstitucijos pakeitimas susijęs su Seimo rinkimų data. Dabar eiliniai rinkimai vyksta parlamentarų kadencijos pabaigoje, antrąjį spalio sekmadienį. Seimo narių grupė siūlo jau 2020 m. juos rengti antrąjį kovo sekmadienį. Esą tai padėtų išvengti situacijos, kai išrinktieji tautos atstovai, jų suformuota valdančioji dauguma ir nauja Vyriausybė pirmaisiais metais privalo dirbti pagal senojo Seimo parengtą valstybės biudžetą ir turi atidėti rinkimų programoje numatytas permainas.

Nuo kalbų prie darbų

Apie būtinybę mažinti Seimo narių skaičių per keliolika metų buvo tiek daug kalbėta ir ginčytasi, kad belieka tik stebėtis, kad nuo kalbų pagaliau pereita prie darbų. Praėjusio rugsėjo pabaigoje minėtų Konstitucijos pataisų projektą pristatė tuometinis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas. Seimūnai po pateikimo pritarė šioms įstatymų pataisoms, jos buvo perduotos svarstyti Seimo komitetams.

Gyvenimas per tą laiką nestovėjo vietoje: po rinkimų į valdžią atėjo naujoji Seimo dauguma, V.Bukauskas prisijungė prie Socialdemokratų frakcijos Seime, o iš Lietuvos ir toliau kasdien išvažiuoja maždaug po šimtą žmonių.

Daug metų įkyriai kartojami politiniai užkeikimai, kad raginimai mažinti Seimo narių skaičių tėra populizmas, daugeliui ne tik nusibodo, bet jau ir atrodo juokingi. Valdžia dėl sparčiai tuštėjančios Lietuvos seniai uždarinėja mokyklas, kitur iškelia bibliotekas, naikina autobusų maršrutus, ligoninių ir paštų skyrius, mažina greitosios pagalbos ekipažų skaičių, o valdiškų kėdžių poreikis vis didėja. 2011–2015 m., kai vyko intensyvi depopuliacija ir gyventojų skaičius sumažėjo 4 proc., tuštėjančių šalies savivaldybių administracijos išaugo taip pat 4 proc.

Garsiai ištrimituotos kelių vyriausybių pastangos mažinti valdininkų skaičių ir artinti biurokratų „saulėlydį“ patyliukais baigdavosi neužimtų jų etatų karpymu. Valdžios švarkas vis mažėjančiai Lietuvai jau seniai per didelis, su juo gėda eiti į viešumą, nes kabo it maišas. Jį persiūti ir sumažinti raginančiuosius vargu ar teisinga vadinti populistais, nes tikrieji populistai turėtų remtis visuomenės lūkesčiais. Labai didelė jos dalis geresnės ateities ir toliau žvalgosi visiškai priešingoje nei Vilnius pusėje, o maždaug milijonas jau gyvena ne pagal Seimo leidžiamus, bet angliškus, airiškus, norvegiškus ar vokiškus įstatymus.

Be indulgencijų

Keliasdešimčia procentų sumažinti dabartinę 53 tūkst. Lietuvos valdininkų armiją pasiryžęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R.Karbauskis „Valstiečių laikraščiui“ sakė puikiai suprantąs, kad sulauks labai rimto pasipriešinimo. Tikėtina, kad bus nepalyginti lengviau pataisyti Konstituciją, jog 2020 m. į Seimą būtų išrinktas 101 tautos atstovas, nei tokiu pat ketvirtadaliu sumažinti išvešėjusį valdininkų luomą.

„Dabartinis valstybės aparatas, dabartiniai valdininkai yra apsaugoti įstatymais. Reikėtų didelės reformos, kad juos apskritai būtų galima pajudinti. Mes tam esame pasiryžę. Kaip visą laiką būdavo? Valdžią gavusios partijos stengdavosi kur nors įdarbinti tūkstančius jos gretose esančių žmonių. Jos tai darydamos nė nesvarstė apie valstybės valdymo reformą. Po naujų rinkimų ateidavo kiti, ir viskas kartodavosi. Todėl valstybės aparatas be perstojo pūtėsi. Jį reikia iš esmės peržiūrėti, nes jis neracionalus ir nekokybiškas. Mūsų valstybei toks aparatas per brangus, tad šitoje situacijoje kitos išeities nėra“, – įsitikinęs R.Karbauskis.

Pasak jo, kol kas dar nebuvo tokios valdančiosios partijos, kuri ryžtųsi ne sodinti į šiltas vietas savo žmones, o mažinti jų skaičių. Esminis „valstiečių“ skirtumas esą yra tas, kad jie neatsivedė armijos žmonių, kuriuos reikia įdarbinti.

„Mes tai įrodėme formuodami Vyriausybę. Visi matė ir labai nervinosi, ypač tie, kurie daug metų užsiima politika. Jie pirmąkart išvydo, kad laimėjusieji rinkimus nesodina į jokius postus savo draugų, bičiulių, partijos kolegų. Mūsų partneriams pirmiausia pasakiau, kad partinis bilietas nėra indulgencija, leidžianti išsaugoti savo darbo vietą tiems žmonėms, kurie nesugeba tinkamai atlikti savo pareigų, nes nuo to viskas prasideda. Jei bus manoma, kad buvimas valdžioje gali užtikrinti sotesnį gyvenimą, niekada niekas nepasikeis“, – pridūrė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis.

Laukia rimtų argumentų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas siūlymą mažinti Seimo narių skaičių iš esmės laiko populistiniu. Pasak jo, tam tikra prasme tai suprantama: remiantis viešųjų ryšių elementoriumi, nauja valdžia turi pradėti kažką mažinti, kažką siaurinti, karpyti privilegijas. Būtent tokie veiksmai dabar kaip tik inicijuojami.

Laurynas Kasčiūnas

„Dažniausiai jie užgožia realią politiką, konkrečias strategijas gerinti valstybės valdymą ir panašiai. Mąstantys žmonės puikiai supranta: ar Seime bus 101, ar 71 narys, nuo to nepadidės nei pensijos, nei atlyginimai, nei kokie nors kiti dalykai. Vienas iš svarbesniųjų yra atstovavimo rinkėjams klausimas: Seimo mažinimas dar labiau atitolins žmones nuo sprendimų priėmėjų. Kuo mažiau Seimo narių, tuo lengviau valdyti parlamentą ir daryti jam įtaką, tą irgi reikia turėti galvoje. Bet, aišku, reikia atsižvelgti ir į kitus argumentus, tarp jų ir gyventojų skaičiaus mažėjimą. Galbūt ir atstovavimas turi mažėti. Tad kol kas nesu kategoriškas šiuo klausimu, reikės gerai pasvarstyti“, – kalbėjo politikas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui sunkiai suprantamas siūlomų Konstitucijos pataisų argumentavimas. „Pagrindinis argumentas yra toks: Lietuvoje sumažėjo gyventojų. Bet rinkimuose dalyvauja ne gyventojai, o piliečiai. O ar Lietuvos piliečių sumažėjo? Juk ne. Vadinasi, tuos Lietuvos piliečius, kurie laikinai ar visam laikui išvažiavo į užsienį, mes jau nurašome, sakome „viso gero“. Mano manymu, reikia įvesti elektroninį balsavimą, steigti specialias rinkimų apygardas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir šitaip spręsti mūsų piliečių dalies integravimo į valstybės reikalus klausimą“, – teigė politikas.

Jis ragino siūlymą mažinti Seimo narių skaičių grįsti tikrais argumentais, pavyzdžiui, kad reikia taupyti valstybės pinigus. „Ir tada, kai bus pasakyta: mažinkime Seimą, nes taip reikia, pereisime prie kito dalyko – valdininkų armijos sumažinimo 10 tūkstančių. Tai būtų logiška, bet apie šį esminį dalyką nešneka“, – pridūrė E.Gentvilas.

Nereikia ir svajotojų

Jis abejojo ir siūlymo ankstinti Seimo rinkimų datą pagrįstumu. Esą daugelyje valstybių rinkimai vyksta rudenį, ir kažkaip sugebama išspręsti biudžeto klausimus. „Mūsų įstatymai numato teisę tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą ne prieš Kalėdas, o, pavyzdžiui, kovą, o sausį ir vasarį gyventi pagal vieną dvyliktąją praėjusių metų biudžeto finansavimo dalį. Bet šito net nebuvo bandyta daryti. Visi norėjo patvirtinti biudžetą iki Kalėdų, padejuoti, kad štai gavome svetimą, Algirdo Butkevičiaus ir Rasos Budbergytės biudžetą, ir dabar esame jo įkaitai“, – kalbėjo politikas.

Jo teigimu, jeigu Seimo rinkimai vyktų ne 2020 m. spalį, o gegužę, nauja valdžia pusę metų turėtų gyventi pagal ankstesniosios patvirtintą biudžetą.

„Ir vėl skėsčios rankomis: labai norėjome imtis permainų, bet pusę metų nieko negalime keisti. Bus dar blogiau. Logikos požiūriu aš nesuprantu tokių dalykų. Gal verčiau reikėtų kokiu mėnesiu paankstinti rinkimus, nukelti juos į rugsėjį?“ – klausė E.Gentvilas.

Politologas Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, mano, kad dėl Seimo rinkimų datos paankstinimo iš tiesų būtų verta padiskutuoti. Jo manymu, galima rasti visiškai racionalių argumentų tokio sprendimo naudai, nes dabar naujasis Seimas dažniausiai pradeda darbą žvelgdamas į ką tik priimtą biudžetą. Pasak politologo, labai svarbu, kad naujai išrinktas Seimas galėtų laisviau spręsti dėl biudžeto ir pats jį priimti.

Lauras Bielinis

„Dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo problemos: manyčiau, kad ji labiau sietina su politine demagogija, o ne su realiais ir efektyviais sprendiniais. Visų pirma, kuo mažiau Seimo narių, tuo labiau jie atplėšti nuo rinkėjų, nes turi atstovauti didesniam jų skaičiui. O tai reiškia, kad negalės sutelkti dėmesio į konkrečius mažų visuomenės grupių, tarkime, kaimo bendruomenių, reikalus. Antra, ir turbūt svarbiausia – esu tikras, kad politinio sprendimo efektą lemia ne sprendėjų skaičius, o jų gebėjimai, tinkamas pasirengimas kokybiškai spręsti problemas. Tad politikai pirmiausia turėtų susirūpinti atrankos kriterijais partijose, visuomenėje, jie turėtų neleisti prasibrauti į Seimą demagogams, rėksniams, populistams, šiaip melagiams. Ir netgi svajotojams: jie gal ir naivūs, bet, žinote, geri norai kartais nuveda ne į rojų, o į pragarą“, – „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo L.Bielinis.

Politinis simbolizmas

Ramūnas Vilpišauskas, profesorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto direktorius

Seimo narių skaičiaus mažinimas, manau, yra grynai simbolinis dalykas, nes keliomis dešimtimis mažesnis parlamentarų skaičius jokių rimtų problemų Lietuvoje neišspręs. Ir išlaidų nelabai daug būtų sutaupyta, palyginti su tuo, kiek apskritai lėšų iš valstybės biudžeto skiriama viešajam sektoriui. Čia yra politinis simbolizmas ir noras įsiteikti tiems rinkėjams, kurie apskritai nemėgsta Seimo kaip institucijos, todėl džiaugtųsi, jei sumažėtų parlamentarų skaičius.

Siūlymas keisti Seimo rinkimų datą yra pagrįstas, nes ne vieną kartą po įvykusių rinkimų į parlamentą naujajai daugumai reikėdavo labai greitai baigti kitų metų valstybės biudžeto priėmimo procesą. Laiko požiūriu, žinoma, tai sudarytų galimybę pavasarį išrinktai naujai valdančiajai daugumai pačiai parengti kitų metų biudžeto projektą. Galima teigti, kad tai labiau atitiktų rinkėjų, kurie neseniai tą naują daugumą išrinko į Seimą, lūkesčius. Mano nuomone, keisti Konstituciją reikėtų tada, kai pakeitimų nauda yra visiškai akivaizdi, nes viena iš teisės vertybių yra stabilumas, ir ypač jei kalbama apie tokį dokumentą, kaip Konstitucija. Kai nauda abejotina, tikrai nėra gerai siūlyti tokias pataisas.