Visoje Lietuvoje provincijos gyventojai, neturintys nuosavų transporto priemonių, sukasi tuo pačiu ritmu: dieną planuoja pagal autobuso grafiką. Atokesnių kaimelių gyventojai negali kada panorėję nuvykti į parduotuves, ligonines ar aplankyti giminaičių, nes autobusai į kaimus ar gyvenvietes užsuka tik kelias dienas per savaitę, o savaitgaliais ir visai nevažiuoja. Kai kur autobusų stotelės nuo gyvenamųjų namų įrengtos labai toli, tad senjorams būna sunku jas pasiekti.

Kreipėsi į redakciją

Ne paslaptis, kad gyvenvietėse ir kaimuose didžioji dalis gyventojų – garbaus amžiaus, o transporto paslaugos nėra pritaikytos jų poreikiams. Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją kreipėsi Abromiškio gyvenvietės, esančios už 4 kilometrų nuo Elektrėnų, garbaus amžiaus gyventojai. Jie išsakė įsisenėjusias problemas dėl autobuso sustojimo aikštelės. Laiške jie rašė, kad Abromiškėse gyvena per 350 gyventojų, dauguma jų jau perkopę 80–90 metų.

„Norime nuvykti į Elektrėnus, tačiau negalime, nes šalia gyvenvietės nėra autobusų sustojimo aikštelės. Dvi stotelės egzistuoja, bet jos – netinkamose vietose. Viena iš jų – šalia Abromiškio sandėlio, kur nėra net tvarkaraščio, antra – už Vilniaus–Kauno automagistralės, ten gyvena Elektrėnų mero sesuo ir jo giminės. Iki antrosios stotelės mums reikia pėdinti beveik du kilometrus. Nebeužtenka jėgų ją pasiekti. Automobilių nebevairuojame, todėl niekas iki autobusų stotelės nepaveža. Vienintelis mūsų prašymas – perkelti stotelę arčiau miestelio. Norime nuvykti į ligoninę, parduotuves, aplankyti bažnyčią, kapines, bet mums nesudarytos galimybės“, – nuoskaudas išsakė Vytautas Skorubskas.

Atsakymo nesulaukė

Garbaus amžiaus vyras pasakojo, kad dėl autobusų sustojimo aikštelės perkėlimo arčiau gyvenvietės buvo surinkti viso miestelio gyventojų parašai. V.Skorubskas ne kartą raštu kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės merą, buvo susitikęs su juo pasikalbėti, tačiau pagalbos nesulaukė.

„Meras mums atsakė, kad niekuo negali padėti. Mes nesuvokiame, kaip taip galima apleisti senus žmonės ir į juos visai nekreipti dėmesio. Galvojame, kad senstančioje visuomenėje senjorams turėtų būti skiriamas pats didžiausias dėmesys“, – širdgėlą išliejo abromiškiečiai.

V.Skorubskas teigė, kad jeigu autobusų stotelė būtų įrengta šalia Abromiškių gyvenvietės, gyventojams iki jos tektų eiti 200–300 metrų, kai kuriems ir mažiau.

„Meras tvirtino, kad šis kelias priklauso ne jiems, todėl savivaldybė stotelių nestato. Meras nepatarė, kur mes galime kreiptis ir kas mums gali padėti. Jei reikia žemės aikštelei įrengti, mes jos duosime, tegu tik kas nors ją sutvarko ir dirba žmonių labui“, – kalbėjo Vytautas.

Ne pageidavimų koncertas

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis patikino, kad ši problema jam yra žinoma.

„Ne vieną kartą su gyventojais kalbėjomės apie stotelę. Autobusų sustojimai kelyje Vilnius–Kaunas yra įrengti ir pagal žmonių pageidavimus mes negalime stotelių perkėlinėti į vieną ar į kitą pusę arba jų pristatyti kas 50 metrų. Čia juk – ne pageidavimų koncertas. Vienus gyventojus tenkina stotelės tose vietose, kuriose jos yra įrengtos, kitų – netenkina. Visų žmonių norų ir pageidavimų neįmanoma paisyti“, – sakė K.Vaitukaitis.

Elektrėnų savivaldybės meras „Valstiečių laikraščiui“ pridūrė, kad žemė, kurioje abromiškiečiai nori, kad būtų įrengta autobusų stotelė, yra privati, todėl jie niekuo padėti žmonėms negali.

„Yra visokių niuansų ir visokių žmonių. Kai kurie mėgsta ir turi teisę skųstis. Jie raštus siunčia ne vien tik į „Valstiečių laikraštį“, bet ir į aukštesnes institucijas. Man skambino net iš Vyriausybės“, – tvirtino K.Vaitukaitis ir pridūrė, kad nuo esamos autobusų stotelės iki Abromiškių atstumas nėra didelis.

Kaip gyventojai priskaičiavo tuos du kilometrus? Pasak mero, nuo vienos autobusų stotelės, kuri veda iki Abromiškių, yra 890 metrų, iki kitos, vedančios iki Elektrėnų – 1 300 m.

„Abromiškiečiai norėjo, kad autobusai važiuotų iki kapinių. Tai taip ir padarėme, kad jiems nereikėtų toli eiti. Dabar nori, kad dar užvažiuotume į vieną aikštelę, tiesiog pageidauja, kad autobusas sustotų po jų langais. Ir ką tu jiems padarysi? Juk yra normos, yra taisyklės. Jei sakytų sureguliuoti transportą laiką, suprasčiau. Tačiau jie šito neprašo“, – teigė Elektrėnų savivaldybės vadovas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo lakoniška. Atsakymas dėl abromiškiečių problemos trumpas: „Ties Abromiškėmis kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda skirtingų lygių sankryžos jungiamuosiuose keliuose yra įrengtas žiedas bei 2 autobusų stotelės, kurios buvo sujungtos taku.

Atsižvelgiant į tai, kad kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda stotelės jau yra įrengtos, ties Abromiškėmis įrengti stotelių neplanuojama.“

Kulniuoja pėsčiomis

Skirtinguose Lietuvos miesteliuose problema – ta pati. Kalbinti žmonės teigė, kad į kaimus važiuojantys autobusai reikalingi labai mažai dalelei žmonių, neturinčių savų automobilių.

„Važiuojančiųjų ne savo automobiliais žmonių yra nedaug. Tie, kurie neturi automobilių, prašo kaimynų, kad juos pavežėtų. Negaliu tvirtinti, kaip kas važiuoja iš kaimo į miestą, nes tokių tyrimų nesu atlikusi“, – pasakojo Anykščių rajono Skiemonių kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Pilkienė.

Ji sakė, kad susisiekimas iš Skiemonių iki Anykščių nėra prastas, autobusai stoja kaimelyje. Tačiau į atokesnius kaimelius autobusas neužsuka, todėl žmonėms iki Skiemonių tenka kulniuoti pėsčiomis.

„Trys moterys iš Voversių kaimelio, kuriame gyvena nedaug gyventojų, iki Skiemonių eina 5 kilometrus pėsčiomis ir grįžta atgal. Į Voversius jokie autobusai nevažiuoja, tik „geltonieji autobusėliai“, atvežantys mokinius. Taip pat ir vienkiemiuose gyvenančių žmonių niekas iki artimiausių autobusų stotelių nevežioja“, – sakė R.Pilkienė.

Mažėja keleivių

Dar viena opi problema – priemiestinių ir tarpmiestinių autobusų maršrutai. Mažėjant keleivių srautams, autobusai į gyvenvietes ir į kaimus užsuka ne visiems gyventojams patogiu laiku, kai kur iki stotelių žmonėms tenka kulniuoti ne vieną kilometrą.

„Mes patys pastebime, kad žmonių autobusuose beveik nėra. Nenuostabu, kad jie retai važiuoja. Sakoma, kad ir šuo kariamas pripranta, tai ir mes pripratome. Jei autobusai nevažiuoja, tai ir nevažiuos. Nieko juk nepakeisime savo kalbomis“, – porino vieno provincijos miestelio gyventoja Laima Joteikienė. Moteris pridūrė, kad susisiekimui prastėjant visi, kas tik išgali vairuoti, įsigyja transporto priemonių.

Dėl netinkamo autobusų tvarkaraščio pastabas išsakė keli ukmergiškiai, dirbantys Gelvonuose (Širvintų r.) ir turintys juose giminių. Jie teigė, kad autobusai mokslo metų dienomis pirmadieniais–penktadieniais iš Ukmergės į Gelvonus važiuoja labai anksti ryte ir grįžta tik vakare. O štai šeštadienį iš Ukmergės autobusas išvyksta 10.45 val., o iš Gelvonų grįžta atgal į Ukmergę 13.15 val. Sekmadienį į Gelvonus apskritai nėra galimybių nei nuvažiuoti, nei iš jų grįžti.

Leidimai – savivaldybių rankose

Pasak UAB Ukmergės autobusų parko direktoriaus Alfonso Prabišo, autobusų maršrutai sudaromi atsižvelgiant į važiuojančių žmonių srautus. Leidimus maršrutams išduoda savivaldybės, kurios prisiima finansavimo atsakomybę bei dengia autobuso parko išlaidas iš savivaldybės biudžeto.

„Visi maršrutai yra nuostolingi: vieni daugiau, kiti – mažiau. Negalime pasakyti, kad pastaraisiais metais smarkiai mažėtų keleivių srautai. Vienais metais keleivių sumažėja 2–3 proc., o kitais – keliais procentais padaugėja“, – teigė A.Prabišas.

UAB Ukmergės autobusų parko direktorius pabrėžė, kad autobusu, važiuojančiu Gelvonų kryptimi, ne mokslo metų dienomis vežami vos keli keleiviai. Pasak pašnekovo, Gelvonai priklauso Širvintų savivaldybei, todėl keleiviai, kuriems tvarkaraštis nėra tinkamas, prašymus turėtų pateikti Širvintų rajono savivaldybei.

„Abejoju, kad Širvintų rajono savivaldybė nuspręstų, kad autobusas į Gelvonus turėtų važiuoti dažniau ir vežtų 2–3 žmones. Manau, jei keleiviams šių maršrutų iš tiesų reikės, apie tai jie turėtų kalbėtis tiek su Ukmergės, tiek su Širvintų rajonų savivaldybių atsakingais asmenimis, ir abi savivaldybės turėtų kompensuoti naujus maršrutus“, – sakė A.Prabišas.

Privalo padėti

Ieva Jonilienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams

Abromiškių gyvenvietės žmonės reikėtų kreiptis į Elektrėnų savivaldybės merą, kuris turėtų šią problemą geranoriškai spręsti ir padėti. Jei senjorams sunku pasiekti tarpmiestinio autobuso stotelę, gal savivaldybė galėtų įsteigti kokį nors transportą, kurio dėka žmonės ją pasiektų.