– Nerimsta diskusijos dėl mokslo metų ilginimo. Ar, jūsų nuomone, iš to būtų naudos?

– Kiekvieną kartą sugebame problemą labai suprimityvinti. Dabar į viešąją erdvę persikėlė diskusija dėl mokslo metų prailginimo, neva tai panacėja – prailginti ar neprailginti. Bet tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek mūsų pozicija truputį kitokia.

Akivaizdžiai mokyklose turime situaciją, kada mūsų mokinių pasiekimai prastėja. Daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygio. Mes turime situaciją, kai praktiškai 39 savaičių programą išdėstome per 34 savaites. Tai yra stresas tiek mokiniams, tiek mokytojams.

Mes kalbame iš esmės apie esminį dalyką – reikia padaryti taip, kad būtų tolygiau paskirstytas mokymo krūvis, kad mokiniams būtų mažiau streso, mokytojams – daugiau laiko išdėstyti programą, kad atsirastų daugiau laiko edukacinei veiklai, praktiniam, aktyviam, patraukliam mokymui. Galiausiai, kad būtų skirtas papildomas laikas sunkumų turintiems mokiniams, suteikiama savalaikė mokymosi programa.

Tos visos priemonės, žinoma, yra susijusios su mokslo metų trukmės, kuri kažkada ir buvo Lietuvoje, atstatymu. Galiausiai kitais metais tikrai bus neišvengiamai stojimo kartelė į universitetus. Ar moksleiviai nori su savo tokiais, deja, prastėjančiais pasiekimais likti už universitetų borto?

Tai yra priemonės, kurios leidžia ir leistų pakelti mokymosi kokybę, kad ji būtų ir mokytojui, ir mokiniui komfortabili, kad būtų patogiau darbuotis. Tai susiję su atstatymu tų mokslo metų, kurie ir buvo kažkada Lietuvoje.

– Seime rengiama iniciatyva, kad tie, kurie įgyja Europos Sąjungos arba NATO valstybė pilietybę, kartu išsaugotų ir Lietuvos. Praėjusią savaitę pasirodė apklausa, kurios rezultatai rodo, kad ketvirtadalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių gali atsisakyti savo pilietybės. Pasaulio lietuvių bendruomenė sunerimusi ir žada teikti pataisas dėl dvigubos pilietybės. Ar šiuos projektus palaikytumėte?

– Aš ir pasirašiau, ir tikrai palaikiau. Turėjome aptarimą. Manau, kad surasime didžiulį palaikymą Seime, nes kitokio pasirinkimo neturime. Jei norime išlaikyti ir turėti Lietuvos piliečius, mūsų žmones, prisirišusius prie tėvynes, jeigu norime, kad jie nenutrauktų paskutinių saitų su tėvyne, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių išvažiuoja, tai mes šį žingsnį privalome žengti.

Privalome surasti būdą, kaip tą žingsnį padaryti greitai ir efektyviai. Jei užsicikliname ir galvojame, kad vienintelis kelias išspręsti problemą, kurią patys esame įspraudę į kampą, yra referendumas, tai tikėtina, kad, žinant ir aktyvumą, ir tai, kad didžiulė dalis mūsų piliečių yra užsienyje ir šiandien neturi galimybių balsuoti internetu, tai referendumas kelia tam tikrų abejonių.

Tas įstatymo projektas Seime, kurį gana aktyviai pasirašo Seimo nariai, padėtų išspręsti tą dvigubos pilietybės klausimą ir išlaikyti mūsų žmones, mūsų piliečius, mūsų tautiečius, kurie išvykę iš šalies, kad jie nenutrauktų paskutinių saitų su tėvyne.

– Lietuvos vežėjai antradienį Vilniuje rengia protesto akciją dėl kelis kartus, jų žodžiais tariant, išaugusių draudimo kainų. Jie sako, kad vilkikus į Europos kelius kartais tenka išleisti iš viso be privalomo poliso. Teigiama, kad dėl susidariusios situacijos kalta išnykusi konkurencija tarp draudikų. Kiek jums žinoma šita situacija ir ką manote apie vežėjų siūlymus keisti civilinės draudimo atsakomybės įstatymą?

– Vyriausybėje buvome susitikę su Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) atstovais. Kalbėjome apie šio Lietuvos ūkiui labai svarbaus ir dideles pajamas generuojančio sektoriaus problemas.

Viena iš tų problemų buvo ta, kurią jūs ir paminėjote, – draudimo polisų kaina. Nuogąstavimus jie išsakė dėl to, kad rinka gana menka. Ne visos draudimo bendrovės imasi drausti arba pasiūlo tokią kainą, kuri, suprantama, niekuo nepagrįsta ir negali būti netgi konkurencinga. Iš esmės yra pora bendrovių, kurios tą paslaugą teikia, bet kainos tikrai fantastinės, kelis kartus išaugusios.

Draudimo bendrovių argumentai (kuriuos paminėjo ir „Linava“) – mūsų vežėjai padaro eismo įvykių užsienyje, todėl žala didėja, padarytų eismo įvykių skaičius didėja. „Linava“ išsakė argumentą, kad mūsų vairuotojų draudimo bendrovės a priori negina. Jeigu padaroma žala, iš karto pripažįstama, kad ta žala pagrįsta ir mūsų vairuotojas kaltas.

Tokiu atveju automatiškai išmokama išmoka, nors bent jau „Linava“ atstovai pateikė pavyzdžių, kurie parodo – jeigu būtų aktyvi pozicija ir besąlygiškas nesutikimas mokėti, ginant savo interesus, būtų nustatyta nemažai įvykių, dėl kurių mūsų vežėjai nėra kalti.

Problema yra aiški. Šio sektoriaus tyrimą atliko Konkurencijos taryba. Nebuvo nustatyta galimų susitarimų, bet yra pasiūlymas kreiptis į Lietuvos banką, kuris vykdo šito sektoriaus priežiūrą, ir ieškoti sprendimo būdų, atsakyti į klausimą, ar viskas tvarkoje iš teisinės pusės, ar nėra pažeidimų.

Antras dalykas, reikia skatinti konkurenciją ir sudaryti galimybes transporto bendrovėms draustis konkurencinga kaina, kad jie galėtų konkuruoti, nes šiame segmente konkurencija milžiniška. Jei nepalaikysime, nerasime būdų palaikyti mūsų vežėjus, jie praras galimybę konkuruoti rinkose ir šito sektoriaus automatiškai laukia liūdna ateitis, o jis mūsų valstybei ypač svarbus.

– Koalicijos partneriai socialdemokratai turės naują pirmininką. Juo taps arba Gintautas Paluckas, arba Mindaugas Sinkevičius. Kaip tai gali pakeisti, kaip kai kurie sako, trapios koalicijos likimą? Ar tai turės įtakos?

– Ko gero, įtakos tikrai turės. Ką ir parodė pirmas turas, tikrai vienos iš didžiausių politinių partijų, Lietuvos socialdemokratų partijos, nariai pasiuntė aiškią žinią, kad yra pasiryžę eiti atsinaujinimo ir reformų keliu.

Galiu pakartoti dabartinio pirmininko frazę – kandidatai į pirmininko postą tikrai yra jauni, veržlūs, energingi žmonės. Vienas ar kitas pirmininkas tikrai pristatyti (turbūt jau ir pristato) partijos bendruomenei savo poziciją, savo viziją. Gali būti, kad atsiras įvairiausių pamąstymų dėl koalicijos.

Kol kas galiu pasakyti tik savo poziciją, nes frakcijoje bendros pozicijos nesvarstėme. Turbūt dar būtų per anksti tai daryti, nes pirmininko nėra. Šiandien koalicijos sutartis tokia, kokia yra. Norint keisti arba, jeigu būtų noras keisti, reikėtų galvoti ir apie tam tikras pozicijas, kurias išsako socialdemokratai šios rinkiminės kampanijos metu.

Mano pozicija labai aiški – kol kas vyriausybės ministrai, jų darbas mane tikrai tenkina. Nematau pagrindo nė vieno ministro keisti. Aš neįsivaizduoju, kaip būtų perskirstomos atsakomybės sritys tarp koalicijos partnerių, ar yra tokia galimybė. Kita vertus, jeigu atsirastų noras turėti kitokią sutartį, tai šita sutartis turbūt turėtų būti nutraukta.

Kol kas nespėliokime. Valstiečių ir žaliųjų frakcija šio klausimo nesvarstė ir jokio sprendimo nepriėmė. Kai bus išrinktas socialdemokratų pirmininkas, vadovybė, kai bus išdėstytos jų pozicijos, ko jie pageidauja, ko jie norėtų arba kaip jie matytų kitokio bendro darbo galimybes, tada frakcija, jos vadovybė ir mes sėsime kalbėtis. Tada savo poziciją taip pat išreikšime.

Kol kas tai sveikintina. Tikrai džiaugiuosi kaip politikas, pilietis, kad jau antra politinė partija savo lyderį renka demokratiniu, visuotinių rinkimų būdu. Tikėtina, kad tai pirmas geras žingsnis į partijos atsinaujinimą ir atsijauninimą.

– Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis sako, kad G. Landsbergis kuria dirbtinę įtampą. Ką apie tai manote?

– Manau, kad šiame etape kuriame galbūt naujas politines tradicijas ir naują politinę kultūrą, nes, bendravimas užsidėjus tam tikrus „kuoliukus“, dėl kurių neva negalima bendrauti su opozicija, negalima bendrauti su kita partija, negalima turėti bendrų kažkokių sąlyčio taškų, aš manau, nėra šiuo metu geras.

Su Ramūnu kartu ne kartą deklaravome ir Ramūnas tą patį pasakė, kad turime ieškoti kuo platesnio sutarimo tais klausimais, kuriuos sprendžiant reikia turėti didelės politinės valios, didelio politinio palaikymo. Dėl to bendravimas, susitikimai, diskusijos vyksta su visų politinių partijų ir frakcijų lyderiais.

Tokie susitikimai tikrai duoda naudą, kai mums reikia kalbėti apie konceptualius sprendimus. Nemanau, kad tai reikėtų vertinti kaip dirbtinį skaldymą, jei bendravimo kokybė kitokia. Juo labiau, kaip ir minėjau, tas bendravimas vyksta ne tik su G. Landsbergiu.