Visi žinome apie priklausomybę nuo narkotikų. Sakoma, kad, kartą paragavęs, negali sustoti. Tačiau panaši priklausomybė vystosi ir narkotikų pardavėjams. Dažnas, įstojęs į narkotikų pardavėjų gretas, juo tampa visam gyvenimui. Net ir ilgi nelaisvės metai neatbaido nuo didelius pelnus nešančios prekybos.
Platino narkotikus
Toks pavyzdys galėtų būti vienas iš Lapinų gaujos vadeivų Jonas Dačka, kuris tarp narkotikų platintojų dar žinomas kaip Maksas, Kitas (iš rusų kalbos – Banginis), Chramoj (iš rusų k. – Šlubis), Jončikas. 2015 metų birželį Vilniaus apygardos teismas (VAT) J. Dačkai už grupuotės subūrimą, vadovavimą, ginklų laikymą ir narkotikų platinimą skyrė net 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kai ši byla buvo nagrinėjama teisme, J. Dačką Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) paleido į laisvę – esą kaltinamasis nepateisinamai ilgai buvo laikomas nelaisvėje be apkaltinamojo nuosprendžio. Iš tikrųjų, Lapinų byla teisme buvo nagrinėjama net nuo 2010-ųjų gruodžio, o J. Dačka buvo suimtas net puspenktų metų. Tada buvo baiminamasi, kad į laisvę paleistas vienas iš gaujos lyderių spruks į užsienį, tačiau atsitiko visai kitaip – trumpam išėjęs į laisvę vyras laiko veltui neleido – ir toliau platino narkotikus.
Gruodžio 15-ąją jis buvo suimtas ir praėjus dar metams, 2016-ųjų gruodžio 5-ąją, išklausė dar vieną VAT nuosprendį. Kartu su juo teisiamųjų suole sėdėjo ir Julija Gubanova, Edvardas Petrovičius bei Egidijus Končauskis. J. Gubanova ir E. Končauskis buvo nubausti už narkotikų įsigijimą ir laikymą, o J. Dačka ir E. Petrovičius – už platinimą, tad ir bausmės skirtingos.
Pagal nuopelnus
Ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams neteisėtu narkotikų platinimu užsiimančių nuteistųjų veiklą pavyko išaiškinti atliekant operatyvinius veiksmus, be to, jie slapta klausėsi vyrų pokalbių telefonu, taip pat stebėjo susirašinėjimą SMS žinutėmis. Šie slapta daryti įrašai ir buvo svarbus įrodymas baudžiamojoje byloje.
Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenų matyti, jog nuo 2015 metų gruodžio 13 dienos vakaro nenustatytas asmuo, pravarde Baks-Baksikas, daug kartų skambino ir rašė žinutes E. Petrovičiui, norėdamas įsigyti narkotinės medžiagos. E. Petrovičius aiškino, kad prekė yra kito žmogaus, ir per J. Gubanovą derino susitikimą su J. Dačka. Gruodžio 15-ąją, eidamas susitikti su J. Dačka, E. Petrovičius 9.04 val. informavo Baks-Baksiką, jog užsakymą „10 val. jau turės rankose“. Tuoj pat po susitikimo su J. Dačka E. Petrovičius informavo Baks-Baksiką, kad užsakymą jau turi („Jeigu ką, turiu su savim, viskas, gali privažiuoti“).
Pirkėjas dar prašė sumažinti užsakymo kainą, tačiau nuolaidos negavo, nors ir buvo nurodęs, kad perka narkotikus, kurie „eis į lagerį“. E. Petrovičius paskambino pirkėjui ir pasakė: „Nu, bičiuli, viskas kaip po senovei, kainos tos pačios“.
Ir nors E. Petrovičius bei J. Dačka sakė, kad jie net nepažįstami, tačiau teismas patikėjo tuo, ką užfiksavo pareigūnai. E. Petrovičius su J. Dačka laikė 2,2 gramo heroino, kurį E. Petrovičius savo namų laiptinėje pardavė E. Končauskiui. O J. Dačka pagelbėjo J. Gubanovai. Pareigūnai, sekę narkotikų platintojus galvojo, kad Julija metamfetaminą pardavinės, tačiau paaiškėjo, kad kvaišalų reikėjo jai pačiai.
Sulaikius prekeivius buvo atliktos kratos. Metamfetamino buvo surasta ir Apkasų gatvėje esančiame E. Petrovičiaus bute, ir namo rūsyje. Čia vilnietis laikė 138,176 gramo šio kvaišalo. Pas jį dar buvo rasta ir daugiau nei 200 gramų kanapių lapų. Panašiai tiek kanapių aptikta ir pas J. Dačką. Jos buvo surastos vyro automobilyje.
Končauskiui, kuris už 310 eurų nusipirko daugiau nei 2 gramus heroino, teismas skyrė vienerių metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. J. Gubanovai, kuriai J. Dačka neatlygintinai davė metamfetamino, skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu dalyvauti elgesio keitimo programose.
O štai J. Dačkai VAT šįkart skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią teks atlikti pataisos namuose. Jo bendrui E. Petrovičiui teismas buvo dar griežtesnis – skyrė 12 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant ne pataisos namuose, o kalėjime.
Nuosprendį apskundė
Visi trys vyrai šį VAT nuosprendį apskundė LApT. Nuteistasis J. Dačka apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su nuteisimu dėl metamfetamino laikymo, dėl veikimo bendrininkų grupe su E. Petrovičiumi, laikant ir išplatinant didelį kiekį heroino. Jo manymu, teismas jam skyrė per griežtas bausmes ir nepagrįstai paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Aukštesniojo teismo J. Dačka prašė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes paskutinį kartą teistas 2001 metais, teistumas išnykęs, o Vilniaus apygardos teismo 2015 metų birželio 12 dieno priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Petrovičiaus prašymai Apeliaciniam teismui buvo kiek kuklesni. Jis neskundė bausmės dydžio tik prašė, kad būtų pakeista bausmės atlikimo vieta. „Teismas netinkamai taikė BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, – savo skunde rašė E. Petrovičius. – Minėtas straipsnis ir teismų praktika rodo, jog, nustatant bausmės atlikimo vietą, teismui būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o kalėjimo režimą – skirti tik išimtiniais atvejais. Teismas į tai neatsižvelgė ir, nenurodęs jokių motyvų, nustatė visą bausmę atlikti kalėjime. Teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes tokį ilgą laiką atlikti bausmę kalėjimo režimu yra priešinga bausmės tikslams: teisingumo principo įgyvendinimui ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimui. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, dalį bausmės paskyrus atlikti kalėjime, o kitą dalį – pataisos namuose“.
Kad jam skirta per didelė bausmė, skundėsi ir E. Končauskis. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. E. Končauskio nuomone, vertindamas jo asmenybę, teismas turėjo atsižvelgti į visas, tiek teigiamas, tiek neigiamas jį apibūdinančias aplinkybes. O jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirbo, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Po nusikaltimo padarymo jau praėjo daugiau nei metai. Per šį laikotarpį jis kritiškai įvertino savo elgesį, padarė rimtas išvadas, daugiau narkotikų nebevartoja.
LApT išnagrinėjo nuteistųjų skundus ir su kai kuriais jų argumentais sutiko. E. Končauskiui, kaip jis ir prašė, LApT baudžiamųjų bylų kolegija atidėjo bausmės vykdymą 2 metams ir įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iš dalies buvo patenkintas ir E. Petrovičiaus prašymas. Jam palikta galioti VAT skirta 12 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau kalėjime jam teks būti ne visus metus, kaip skyrė VAT, o tik 4 metus. Likusią bausmės dalį jis turės atlikti pataisos namuose. Nuosprendyje pažymima, kad ketveri metai kalėjimo režimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas pasiekti laisvės atėmimo bausmės, atliekamos griežčiausiomis sąlygomis, tikslus.
Dar ne pabaiga
O štai J. Dačkai, nors ir buvo pakeistos kai kurių baudžiamojo kodekso straipsnių kvalifikacijos, bausmės dydis nepasikeitė.
Ši bausmė J. Dačkai nėra galutinė. Ji turėtų paaiškėti, kai LApT išnagrinės šio vyro apeliacinį skundą dėl VAT jam skirtos 16 metų laisvės atėmimo bausmės. Jam toje narkotikų platintojų byloje buvo skirta pati griežčiausia bausmė. Kiek mažesnė bausmė – 13 metų nelaisvės – buvo skirta Genrikui Lisovskiui, kuris dar žinomas kaip Gena ar Chotabyčius. Andrejui Denisovui-Chirurgui teismas skyrė 14 metų nelaisvės ir konfiskavo tris automobilius.
Kad Lapinų gauja egzistavo, nesuabejojo nė vienas teismas. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad nusikalstamą grupuotę subūrė ir jai vadovavo Justas Belousovas-Lapinas, kuris pareigūnams iki šiol nepasiekiamas – yra pasislėpęs. G. Lisovskis, A. Denisovas ir J. Dačka buvo jo artimiausi padėjėjai.
Jie skirstė užduotis, sprendė konfliktus, sekė, kad platintojai laiku atsiskaitytų ir jokiu būdu neimtų pardavinėti narkotikų iš žmonių, nesiejamų su grupuote. Vadai kontroliavo narkotikų įpakavimo būdus, nustatinėjo pardavimo kainas, ieškojo žmonių (ir verbavo juos), kurie turėjo chemijos žinių, kad sugebėtų užsiimti narkotikų gamyba.
Susidarius konfliktinėms situacijoms, minėta vadų trijulė turėjo teisę spręsti grupuotės vadeivos Lapino vardu, galėjo taikyti grupuotės nariams psichologinį ir fizinį smurtą.
Dalis gautų pajamų buvo kaupiama bendroje kasoje. Iš jos pinigai buvo skiriami advokatams samdyti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms – butų, garažų nuomai, telefonams pirkti, sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos nariams išlaikyti.
Nuolat buvo rengiami ir slapti susitikimai – „strielkos“, per kurias buvo aptariami kvaišalų platinimo ir kiti klausimai.
Buvo ginkluotas
Dačka – dar buvo teisiamas ir už ginklų laikymą. Jončikas savo kaltės nepripažino. Jis sakė, kad apie Lapinų gaują sužinojo tik sėdėdamas kalėjime po arešto, o pats jokiam susivienijimui nepriklausė, tuo labiau nevadovavo. Nieko jis teigė nežinąs ir apie narkotikus – jų nelaikęs nei namie, nei slėptuvėse. Yra turėjęs 2 dujinius ginklus, kuriuos laikė savo namuose, tačiau jiems tuo metu jokių leidimų nereikėję. Tad, J. Dačkos žodžiais, visi, kas liudijo prieš jį, jį apšmeižė.
Tačiau visas pulkas liudytojų teigė visai ką kita. Jie pripažino, kad narkotikus vežiodavo ar juos platindavo Jončiko nurodymu, o pats Jončikas ne kartą buvo ir pinigų atvažiavęs paimti.
Štai Sergejus K. papasakojo, jog pats kreipęsis į Jončiką ir prašęs, kad šis jam duotų parduoti narkotikų. „O kai vėliau pabandžiau platinimą nutraukti, J. Dačka kartu su G. Lisovskiu mane sumušė“, – sakė Sergejus.
Kiti irgi liudijo, kad Jončikas grupuotėje atstovavo jėgos struktūrai, dalyvaudavo muštynėse, konfliktuose, reikalaujant skolų. Būtent Jončikas su Gena sumušė Artūrą B., kai šis pasakė, kad daugiau nebeprekiaus narkotikais. O kol sumuštasis sveiko, narkotikus platinti smogikai privertė jo brolį Romą. „Sutikau pardavinėti narkotikus, nes mačiau, kaip buvo sumuštas mano brolis. Bijojau atsisakyti, kad nebūčiau sumuštas, – teisme aiškino Romas. – Kaskart imdavau apie 100–150 gramų narkotinių medžiagų. Jas gaudavau Jončiko mašinoje.
Jo namuose per kratas buvo rastos svarstyklės, taip pat įvairios augalinės kilmės medžiagos, miltelių, tablečių, 3 pistoletai, 1 revolveris, metalinis vamzdelis, šaudmenų ir padirbtas 50 litų nominalo banknotas.
Dačka buvo įsigijęs ir užkasęs žemėje Vilniaus rajone, miške, prie sodų bendrijos, pistoletą, kurio numeris buvo panaikintas, ir 8 šovinius. Taip pat turėjo savadarbį nupjautavamzdį šautuvą, kuris buvo pagamintas iš pramoninės gamybos 16-to kalibro dvivamzdžio, ir šaudmenų, kuriuos laikė garaže. Ir tai dar ne viskas – arešto metu darant kratą jo namie, dar buvo rastas ir savadarbis trumpavamzdis, lygiavamzdis, vienašūvis šaunamasis ginklas.
Ekspertai vėliau nustatė, kad rastos medžiagos – tai kanapės, kokainas, heroinas ir kitokie narkotikai, o ginklai – tinkami šaudyti.
Rado amfetamino
Gan griežta bausmė buvo skirta ir J. Dačkos broliui Mykolui Dačkai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. Dačka kartu su kitais gaujos dalyviais išplatino ne mažiau kaip 63,105 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ir amfetamino, ir metamfetamino, ir dar daug kitų kvaišalų. Tačiau M. Dačka buvo nuteistas ne už šiuos kvaišalus, o už tuos, kurie buvo surasti jo namuose.
Mykolas su motina gyveno sodo name Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje. Sulaikant jį, per kratą, buvo rastas ir paimtas plastikinis maišas su baltos spalvos milteliais, mobiliojo ryšio telefonas ir mobiliojo ryšio SIM kortelė, 129 polietileniniai maišeliai. Šiuose, kaip vėliau nustatė ekspertai, buvo 223 gramai amfetamino.
Dačka tikino nieko nežinąs apie tuos narkotikus, o maišelius pirkęs Kalvarijų turgavietėje, nes jų reikėję motinai vaistams – pirkęs 5 pakelius po 50 centų. Į juos įdėdavęs skirtingus vaistus, tad motina žinodavusi, kokius vaistus ir kada vartoti. „Brolis Jonas dažnokai atvažiuodavo aplankyti motinos, atveždavo valgyti, – teisme pasakojo Mykolas. – Su Jonu ir telefonu dažnai kalbėdavomės, tačiau pokalbių apie narkotikus nebuvo. Brolis dirbdavo taksistu, o aš niekur nedirbau. Jis tikrai jokių narkotikų man neatveždavo, nebent kokią panelę“, – bandė juokauti Mykolas.
Tačiau jo parodymai nuolat skyrėsi. Kad ir dėl tų maišelių. Kartą sakė, kad taip mamai vaistus supakuodavęs, kitą kartą – kad cukrų fasuodavęs. Nenuoseklus buvo M. Dačka ir dėl sąvokų, užfiksuotų jam bendraujant telefonu ir su broliu. Vieną kartą aiškino, kad žodis „kamuoliukas“, kurį esą reikia paslėpti, reiškia narkotikus, o kitą kartą – kad kalbama apie šuniui skirtą kamuoliuką. Tačiau daugiau jokių užuominų apie šunį pokalbiuose nėra.
VAT M. Dačkai paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Žilvinas VIZGIRDA