Nevalyti dūmtraukiai savivaldybei priklausančiuose nuomuojamuose ar socialiniuose būstuose tampa rimta grėsme šiam turtui. Čia gyvenantys žmonės kaminų nevalo dėl lėšų ar sąmoningumo stokos, kartais jiems į viską nusispjauti, tačiau kas apsaugos šiuos namus nuo gaisro?

Prasidėjo kūrenimo sezonas ir ugniagesiai turi daugiau darbo. Potencialūs gaisro šaltiniai yra nevalyti ir neprižiūrimi dūmtraukiai, apie šią grėsmę nuolat įvairiais kanalais primenama gyventojams. Ponia Apolonija tokį pavojų gerai supranta, tačiau ne jos jėgomis su problema susitvarkyti. Moteris gyvena savivaldybei priklausančiame būste Vilniaus gatvėje nuo 1971 metų. Nedideliame skersgatviuke ir galingų individualių namų apsuptyje pasislėpęs medinis namas išsiskiria seniai dažų nemačiusiomis sienomis, pajuodavusiu, surūdijusiomis skardomis sandarintu šiferiniu stogu bei juodai aprūkusiu kaminu.

Name yra du butai, abi šeimos šildosi krosnimis ir naudojasi tuo pačiu kaminu.

Į redakciją užsukusi moteris nuogąstavo, kad gali kilti gaisras dėl seniai nevalyto kamino. Anot Apolonijos, kaminas valytas gal prieš penketą ar septynetą metų, tada šiuos darbus atliko UAB „Biržų butų ūkis“. Moteris sakė daugiau į „Biržų butų ūkį“ nebeisianti, nes, kai ji ten kreipdavosi dėl kokios nors problemos, jai neva buvo atsakoma, kad įmonė pinigų neturi, ir siūlydavo eiti į savivaldybę.

Todėl šįkart dėl kamino ji ir nuėjo tiesiai į savivaldybę. Pasak Apolonijos, ją priėmusi moteris pirmajame savivaldybės aukšte skambino į UAB „Biržų butų ūkis“, tačiau nieko nepasakė. Kitą dieną atėjusi ir atnešusi prašymą, moteris išgirdo, jog UAB „Biržų butų ūkis“ neturi tokiam darbui reikalingų specialistų. „Iš kito kabineto toks jaunas vyras pasakė: „Valykis pati, o jei užsidegs, tai pati ir atsakysi“, - pasakojo Apolonija. Moteris bėdojo, kad neturi, ko ir iš ko samdyti, ji moka visus mokesčius, tarp kurių ir kaupiamąsias lėšas remontui.

Kas turėtų valyti kaminą, „Šiaurės rytai“ klausė savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyresniosios specialisės Faustos Garbštaitės. Anot specialistės, už elementarią namo priežiūrą, valymus ir smulkius remontus atsakingas pats būsto nuomininkas. „Mes nekontroliuojame, kokiu kuru žmonės kūrena, kaip greitai ir nuo ko jiems kaminai užsineša, todėl gyventojai patys turi pasirūpinti kamino išvalymu,“ – sakė F. Garbštaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad tokios sąlygos yra nurodytos ir nuomos sutartyse, kurios yra pasirašytos su kiekvienu nuomininku.

F. Garbšaitė sakė prisimenanti ponios Apolonijos vizitą. Jos nuomone, tokią paslaugą galėtų suteikti UAB „Biržų butų ūkis“, tačiau dabar tarp abiejų pusių nėra susikalbėjimo. Specialistė sakė, kad, norėdama moteriai padėti, pati skambino, o vėliau ir parašė paklausimą „Biržų butų ūkiui“. Iš ten gautas atsakymas, kad įmonė tokiems darbams specialistų neturi ir kaminui valyti poniai Apolonijai žmones reikia samdyti iš kitur. Pasak F. Garbštaitės, savivaldybė nebeturi, kuo pagelbėti.

UAB „Biržų butų ūkis“ projektų vadovas Rimantas Kėželis pakartojo, jog kamino ar suodžių valymas yra nuomininko rūpestis. Pasak jo, kaminą gali išvalyti jų įmonė arba ponia Apolonija gali samdyti kitą rangovą. „Biržų būtų ūkis“ kaminą išvalytų už namo surinktas kaupiamąsias lėšas, tačiau tam reikia abiejų name gyvenančių šeimų sutarimo ir pateikto prašymo.

Tokia pat kaminų valymo tvarka galioja ir savivaldybės socialiniuose būstuose gyvenantiems nuomininkams. Kalbinti keli tokių būstų gyventojai sakė, jog krosnis jie išsivalo patys, o kaminams valyti nei galimybių, nei pinigų neturintys. Iš tiesų, kas darosi tuose kaminuose, niekas nežino. Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Nerijaus Gudo, jų tarnyba vykdo bendros priešgaisrinės būklės įvertinimą, bet patikrinti kaminų vidaus jie neturi priemonių.

Iš esmės kaminų valymas paremtas gyventojų sąmoningumu ir sveiku protu. Žinant šių savybių deficitą, belieka laukti skambių ugniagesių automobilių sirenų.

Antanas Vaičeliūnas

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai