Siaurėja aplink gyvulių augintojų kaklą veržiama aplinkosaugos kilpa. Taip ūkininkai ir bendrovių atstovai vertina Aplinkos ministerijos siūlomą griežtesnę skystojo mėšlo ir srutų tvarkymo tvarką. Jie neabejoja, kad jeigu bus patvirtinti nauji reikalavimai, padaugės konfliktų su gyventojais ir sumažės ūkių.
Reikės naujų technologijų
Aplinkos ministerija siūlo dar sugriežtinti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus. Šiemet liepos 19 d. ministerija pateikė įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Be kitų pakeitimų, jame siūloma įtvirtinti, kad ant dirvos paviršiaus paskleistas mėšlas ir srutos turi būti įterpiamos į dirvožemį ne vėliau kaip per 4 valandas, dabar – per 24 valandas. To ketinama reikalauti jau šį rudenį.
Taip pat norima nustatyti, kad tręšiant ariamąją žemę skystuoju mėšlu ir srutomis būtų naudojamos tik tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. Toks reikalavimas fiziniams ir juridiniams asmenims, tręšiantiems 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, būtų taikomas nuo 2023 metų pradžios. O nuo 2024-ųjų sausio 1 d. – ir visiems mažiems ūkiams.
Aplink mėšlo rietuves laukuose siūloma įrengti 40–50 cm aukščio žemės pylimus, vietoje dabar reikalaujamo 20 cm aparimo.
Aplinkos ministerijos atstovai tvirtina, kad tokių pokyčių reikia norint sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų iš žemės ūkio sektoriaus kiekį, taip pat prisidėti prie vandenų taršos sumažinimo tikslų įgyvendinimo, vandenų būklės gerinimo.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad jokių neigiamų siūlomo projekto pasekmių nenumato. Žemdirbių bendruomenės atstovai tokius vertinimus vadina ciniškais. Anot jų, dėl tokių reikalavimų daug smulkiųjų ūkių gali nebelikti, nes jie neišgalės investuoti į naujas technologijas ir techniką, tad ne vienas ūkininkas su šeima papildys skurstančiųjų gretas arba bus priverstas emigruoti. Bet tai valdininkams – jokia neigiama pasekmė.
Akibrokštas per darbymetį
„Gal čia koks valdžios vyrų kerštas žemdirbiams?“ – naujus reikalavimus dėl skystojo mėšlo ir srutų tvarkymo akibrokštui prilygino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Kęstutis Andrijauskas
Pasak jo, siūlomų absurdiškų ir daug kam sunkiai įgyvendinamų naujų reikalavimų niekas nederino su žemdirbiais. „Aplinkosaugininkams, matyt, ir nebeįdomūs žemdirbių argumentai ir galimybės juos išpildyti. Net jeigu mus ir išklauso, daro savo“, – tvirtino ūkininkas.
Jo teigimu, teisės aktų leidėjai mėgsta žemdirbiams pakišti kiaulę būtent per darbymetį, tokiu metu paranku bandyti prastumti ūkininkams nepalankius apribojimus, nes šie labai užimti ir negali apsiginti.
„Jeigu skystąjį mėšlą reikės įterpti arba aparti per 4 valandas, ir smulkūs, ir stambesni ūkiai to negalės išpildyti. Ūkininkai paprasčiausiai neturi tiek technikos ir pajėgų, kad galėtų taip greitai susitvarkyti. Tarkime, aš įsigijau pakankamos galios traktorių su srutvežiu. Jeigu dabar reikalauja pirkti įterpimo įrangą, tas traktorius darosi per silpnas, nepatrauks. Vadinasi, reikės naujo, be to, ir įranga pakankamai brangi, gali būti brangesnė už srutvežį. Ar visi pajėgs investuoti? Visa tai sugalvota norint pasmaugti tik smulkius, bet ir vidutinius ūkius“, – įsitikinęs K.Andrijauskas.
Šilutės rajono ūkininkas išklojo dar vieną motyvą, kodėl žemdirbius siutina siūlomi nauji sugriežtinimai. „Kai buvo skiriama parama nitratų programai įgyvendinti, nebuvo užuominų apie tokią techniką. Dabar tos programos ir paramos nebėra, o jie kaip iš medžio iškritę tėškė mums reikalavimus. Po darbymečio eisime įrodinėti, kad siūlymai utopiniai“, – gintis žadėjo LŪS atstovas.
Jį jau pasiekė gandai, kad aplinkosaugininkai jau esą grūmoja ūkininkams ir reikalauja tvarkytis pagal naują tvarką.
Aplinkos ministerijos atstovai tvirtina, kad tokių pokyčių reikia norint sumažinti į atmosferą išmetamų teršalų iš žemės ūkio sektoriaus kiekį. Bendrovės nuotr.
Mažesni ūkiai neįgyvendins
Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius sakė, kad jo vadovaujamame ūkyje jau taikoma srutų tiesioginio įterpimo technologija. Tačiau jis tvirtino sunkiai įsivaizduojantis, kaip primetamus naujus reikalavimus įgyvendins mažesni ūkiai.
Edmundas Adomavičius
„Nežinau, kaip jie per 4 valandas sutvarkys laukuose paskleistą mėšlą. Kas turi daugiau technikos, tai vienas gali vežti srutas, kitas įterpti. O ką daryti smulkiajam ūkininkui, kuris turi vieną traktorių? Čia reikės papildomų investicijų technikai, papildomo žmogaus, kuris atliktų darbą pagal naujus reikalavimus“, – teigė E.Adomavičius.
Jeigu bus reikalaujama skystąjį mėšlą ir srutas aparti, tuomet, anot jo, papildomų išlaidų neišvengs ir stambūs ūkiai. „Tokiu atveju aplinkos taršos nesumažinsime, tik padidinsime. Dabar apie pusę ar net daugiau žemdirbių žemę dirba jos neardami. Mes pernai įsigijome tokią bačką ir įterpiame skystąjį mėšlą, pagal tą technologiją yra padaromas griovelis, į jį supilamas mėšlas ir jis šiek tiek prižeriamas žemėmis. Bet jeigu reikės iki 20 centimetrų gylio arti tokią sausą žemę kaip šiemet, vienam hektarui sunaudosime 30 litrų dyzelino. Bus daugiau taršos nei iš mėšlo“, – konstatavo bendrovės vadovas.
Užprogramuos konfliktus
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos siūlo žemdirbiams numatyti dar vieną prievolę – mėšlą ir srutas skleisti tik esant tam tikram vėjo greičiui ir krypčiai, atsižvelgiant į artimiausius gyvenamuosius pastatus ir visuomeninės paskirties pastatus bei jų aplinką.
Kaip žemdirbiai išmatuos vėjo greitį ir kryptį savo laukuose? „Žiūrėsime į sinoptikų duomenis. Bet vieną valandą jis būna vienos krypties, kita – kitos. Ir stiprumas vis kitoks. Jeigu tokius siūlymus patvirtins, problemų tikrai neišvengsime“, – pripažino E.Adomavičius.
Jis neabejoja, kad tokie reikalavimai užprogramuos konfliktines situacijas: „Dėl mėšlo kvapo besiskundžiantys gyventojai įrodinės, kad vėjo stiprumas ir kryptis buvo vienokie, o ūkininkas – kad kitokie. Ir abi pusės gali būti teisios, nes vėjo kryptis ir stiprumas gali būti pasikeitę.“
Žemės ūkio bendrovės vadovas pripažino, kad lokalių problemų ir skundų atsiranda, kai vyksta mėšlo ir srutų įterpimas. Tačiau vertinant taršą šalies mastu jis siūlė pažvelgti į statistiką. „Dabar turime viso labo mažiau nei trečdalį anksčiau laikyto kiaulių skaičiaus ir tik ketvirtadalį – melžiamų karvių kiekio. Taigi 3–4 kartus sumažinome taršą. Be to, stambūs kiaulininkystės kompleksai turi įsirengę biodujų jėgaines ir sugaudo metaną. Man regis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje daugiau taršos nei, pavyzdžiui, aplink mūsų tvartus, bet kažkodėl priekabiaujama prie žemdirbių“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Žemdirbių atstovai užsimena, kad dažniausiai skundžiasi miesto gyventojai, kaimuose netoli fermų įsigiję sodybas. Miestiečiai patys esą atsikėlė arti, pradėjo raukyti nosį ir dabar siūlo uždarinėti kiaulių ir karvių tvartus.
Tik pirminis derinimas
Aplinkos ministerijos parengtą minėtą projektą turi pasirašyti ne tik aplinkos, bet ir žemės ūkio ministras. Žemės ūkio ministerijos atstovai ramina ūkininkus ir bendrovių vadovus, kad projektas pateiktas tik pirminiam derinimui.
„Žemės ūkio ministerija analizuoja įsakymo projektą ir planuoja intensyvias diskusijas dėl projekte išdėstytų nuostatų su Aplinkos ministerijos atstovais, mokslininkais, žemės ūkio socialiniais partneriais“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino šios ministerijos specialistai.
Griežtesni reikalavimai dėl oro taršos
Tatjana Zabulienė, AM Taršos prevencijos politikos grupės Vandenų ir žemės gelmių išteklių klausimų vyriausioji specialistė
Nėra reikalavimo dirvoje paskleistą mėšlą ir srutas aparti 20 cm gylyje, nebent tai technologiniai dalykai, kurių negalėčiau komentuoti. Rudenį dėl šio projekto susėsime su Žemės ūkio ministerijos specialistais. Tad neaišku, ar jis bus toks patvirtintas, ar bus minimalių pakeitimų. Bet tie reikalavimai vis tiek turės atsirasti vėliau.
Pagrindiniai nauji pokyčiai yra susiję su oro taršos mažinimo planu, kuris turi būti įgyvendintas, regis, iki 2023 metų. Taigi tie reikalavimai tikrai bus. Norime, kad žemdirbiai apie tai žinotų ir tam pasirengtų. Ateina naujojo finansavimo laikotarpis, todėl turėtų būti suderintos sąlygos paramai gauti ir naujai reikiamai technikai įsigyti.
Dėl prievolės mėšlą ir srutas skleisti tik esant tam tikram vėjo greičiui ir krypčiai dar diskutuosime. 2005 metais tokia nuostata buvo, gal ir vertėtų grąžinti. Bet ji sunkiai įgyvendinama, tad dėl to dar tarsimės. Gauname nemažai skundų dėl kvapų, dabar yra daug gyventojų, įsigijusių sodybas arčiau ar toliau nuo fermų.
Pasiūlymai lyg iš kosmoso
Alfredas Stasys Nausėda, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Man nesuprantama, kodėl aplinkosaugininkai kuria tokias sąlygas, kurios apsunkina ūkininkų veiklą. Apskritai susidaro įspūdis, kad viskas daroma Lietuvos ekonomikai pakenkti. Užuot paskatinę žmones, mes juos smukdome.
Įvertinkime statistiką: ES leidžiamas rodiklis (jis praktiškai viršijamas) – 1,8 sąlyginio gyvulio hektarui. Pas mus gyvulių skaičius yra maždaug 10 kartų mažesnis. Reikėtų ponams aplinkosaugininkams pavažinėti po senąsias ES valstybes, pasižiūrėti, kaip ten tvarkomasi. Tada gal tokių lyg iš kosmoso nuleistų ir visiškai perteklinių reikalavimų neatsirastų. Čia jau perlenkta lazda, kiekgi mes dar galime kvailioti? Jau tiek daug padarėme, kad netektume smulkiųjų ūkininkų. Kai juos išnaikinome, žmonės atsidūrė pašalpų gavėjų gretose.
Daug metų dirbau Šilutės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju ir mačiau, kaip žmonės atsisakė karvių, kiaulių, net vištų, galiausiai atsisakė ir žemės ir tapo pašalpų gavėjais. Baisu. Dabar auginame kitą kartą, kuri gyvens iš pašalpų. Ir niekam tai neįdomu, niekas neanalizuoja tokių reiškinių ir jų priežasčių.
Be to, kai per darbymetį siūlomi tokie pakeitimai, sukuriamas prastas psichologinis klimatas. Manau, kad arba pas mus per daug valdininkų, kurie nori pateisinti savo egzistavimą, arba jiems stinga kompetencijos.