Mirė kalbininkas, akademikas, baltistas, dialektologas, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius. Tai patvirtino jo sūnus Vytautas Zinkevičius. 

V. Zinkevičiaus teigimu, 93-ejų tėvo sveikata susilpnėjo pastarosiomis savaitėmis. Profesorius mirė ligoninėje, apsuptas šeimos.

Z. Zinkevičius gimė 1925 m. sausio 4 d. Juodausių kaime, Ukmergės rajone. 1939 m. baigęs šešiametę mokylą perėjo į Ukmergės gimnaziją. 1945 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Jau studijų metais pradėjo aktyvią akademinę veiklą – 1946–1950 m. Lietuvių kalbos katedroje ėjo vyriausiojo laboranto pareigas.

Baigęs mokslus iki 1956 m. dėstė Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1956–1967 m. ėjo VU Lietuvių kalbos katedros docento, 1956–1968 m. – Istorijos ir filologijos fakulteto prodekano, 1962–1964 m. – vyriausiojo mokslo darbuotojo, 1967–1973 m. – Lietuvių kalbos katedros profesoriaus pareigas. 1973 m. tapo katedros vedėju ir užėmė šią vietą iki 1988 m., tuomet pradėjo vadovauti Baltų filologijos katedrai, tai darė iki 1989 m.

Atgavus nepriklausomybę ėmė dėstyti ir Vytauto Didžiojo universitete. 1995 m. paskirtas Lietuvių kalbos instituto direktoriumi, 1996 m. – Lietuvos švietimo ir mokslo ministru. 1998 m. tapo valstybės konsultantu švietimo ir mokslo klausimais.

Pagrindinės profesoriaus mokslinio darbo sritys – lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. Z. Zinkevičius yra paskelbęs apie 50 knygų, tarp kurių – ir 6 tomų „Lietuvių kalbos istorija“ (1984–1994), per 1000 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis, yra dalyvavęs lingvistikos mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

Profesorius išrinktas Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos nariu, Lietuvos MA nariu korespondentu, akademiku, Norvegijos MA, LKMA, Latvijos MA nariu. Be VDU Garbės daktaro, jam suteiktas ir Latvijos universiteto Garbės daktaro, tarptautinės Herderio premijos bei Mokslo pažangos premijos laureato vardas.