– Nors gyvenu Vilniuje, vasaras leidžiu gimtinėje, tad save vadinu iki kaulų tauragiške, – pokalbį bijūnų sodinimo darbų pradžioje pradėjo viena idėjos sumanytojų Joana.

Ji neatsidžiaugė tauragiškių aktyvumu ir noru prisidėti prie akcijos – bijūnų suvežta tiek, kad bus pasodinta dvigubai daugiau nei planuota. Vietą parinko miesto seniūnija.

– Kiekvienas bijūnas turi savo istoriją. Jie tveria žmogaus amžių, todėl ir pasirinkome šią gėlę. Ir didelės priežiūros, kai įsišaknija, nereikia. Vaikai ir anūkai galės matyti, ką nuveikė močiutės. Čia renkasi jaunimas, tai pavasarį jie sėdės, o bijūnai kvepės, – džiaugėsi Joana, vis rikiuodama bijūnų kerus.

Moterims besiruošiant sodinimo darbams šešis didžiulius kerus atvežė Violeta su vyru.

– Palei taką namuose iškasiau, – šypsojosi moteris.

Iš tų, kurie neturėjo, kaip atvežti, gėles pagal sąrašą surinko iniciatorių talkininkas Vilmantas Bursteika. Idėjos sumanytojos suskaičiavo, kad iš viso net dvidešimt tauragiškių atsiliepė į kvietimą miestui dovanoti bijūnų. Nors ir kuklinosi, bet savo vardus pasisakė į talką atvykusios tauragiškės – dvi Nijolės, Danutė, Aušra ir Rasa. Joms patarinėjo miesto seniūnijos atstovė Viktorija. Į patalpas įsileido ir arbata talkininkes pavaišino jaunimo erdvės darbuotojas Laurynas Kryžauskas.

– Labai džiugu, kad tauragiškiai parodė visuomeniškumą. Tai bus ypatinga vieta. Dalį širdies kiekvienas, dovanojęs gėles, čia paliko. Smagu, kad tauragiškiai atviri geriems darbams. O jei trūksta idėjų, kreipkitės į pensininkus, – geros nuotaikos netrūko Joanai.

Prasmingas bei gražias idėjas ir darbus palaimino katalikų kunigas Donatas.