Kitų metų vasarį minėsime modernios Lietuvos šimto metų jubiliejų. Vienas didingiausių valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių bus Lietuvos dainų šventė „Vardan tos…“, kuri suvienys apie 40 tūkst. dalyvių iš Lietuvos ir lietuvius iš viso pasaulio. Šiuos tūkstančius lietuvių kalba dainuojančių žmonių jungia vienas dalykas – visi jie dainuoja choruose.
Gyva Dainų švenčių tradicija
Nesibaigiančiose Lietuvos identiteto ir patrauklumo užsienio šalims paieškose neretai pamirštamas vienas svarbus faktas – Lietuva kartu su Latvija ir Estija turi UNESCO įvertintą unikalią Dainų švenčių tradiciją. Kaip žinoma, 2003 m. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė sako, kad užsieniečius stebina ne tiek pats Dainų švenčių faktas, kiek lietuvių sugebėjimas išsaugoti tokią tradiciją ir jų gyvavimas šiandien.
Dainų šventės vis dar kasmet suburia ir jaudina šimtus tūkstančių lietuvių. Anot pašnekovės, ši tradicija yra gyva, todėl labai savita ir įdomi – jei tai būtų tik muziejinis eksponatas, nieko tai nedomintų.
„Daina, dainuojanti šalis – mūsų firminis ženklas, pagal kurį mus lengvai atpažįsta užsienyje. Prisistačius, kad esame dainuojančios revoliucijos šalis, mus tikrai žino. Šis šalies įvaizdžio aspektas per menkai išnaudojamas prisistatant užsienyje“, – sako Lietuvos chorų sąjungos prezidentė. Anot jos, užsieniečius tiesiog pribloškia faktas, kad dainuojanti šalis nėra vien tos revoliucijos istorija – tai gyva tradicija, kurią galima pamatyti ir išgirsti gyvai. Tai svečiai iš užsienio tikrai galės padaryti 2018 metais, švenčiant Lietuvos šimtmetį.

Choras paryškina individualybę
Kalbėdami apie chorų svarbą žinomi Lietuvos chorvedžiai papildo vienas kitą, atrasdami daugybę aspektų, kodėl šiandien svarbu išlaikyti chorų judėjimą, kodėl svarbu populiarinti chorinį dainavimą.
Lietuvos chorų sąjungos prezidentė, Vilniaus universiteto chorų „Virgo“, „Gaudeamus“, „Pro Muzica“ vadovė R. Gelgotienė mano, kad dainavimas chore suteikia ne tik galimybę bendrauti, išmokti dirbti komandoje, bet ir išreikšti savo individualumą.„Choras yra didžiulė jėga, didžiulė sinergija individualybių, kurios kartu muzikuoja. Iš veikimo kartu randasi didžiulė energija, ir žmogus tai tikrai jaučia. Jaučia savo kolegų pagalbą, vienybę. Ne kiekvienas choristas savo balsu pajėgtų atlikti kai kuriuos sudėtingus kūrinius, bet drauge su kitais tie kūriniai skamba puikiai. Man visada atrodo, kad choras paryškina žmogaus individualybę“, – patyrusi chorvedė kalbėjo Lietuvos radijo laidoje „Muzikinis pastišas“.
Jai pritaria choro „Ugnelė“ vadovė, Vilniaus konservatorijos dėstytoja Valerija Skapienė: „Yra daug dalykų, kurių negalėtume padaryti individualiai. Ta pati dainuojanti revoliucija nebūtų įvykusi, jei žmonės nedainuotų ir nebūtų to darę kartu. Būdami drauge žmonės išmoksta bendrauti ir veikti komandoje.“

Gebėjimas kurti komandoje
Artėjančią Dainų šventę muzikai mato ne tik kaip galimybę formuoti Lietuvos įvaizdį. Tai yra ir viena iš labai svarbių socialinių reikmių. Chorinis dainavimas, dalyvavimas choro veikloje yra puiki saviraiškos, užimtumo forma, puiki galimybė įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, o to dažnai trūksta įvairaus amžiaus žmonėms (vaikams, paaugliams, darbingo amžiaus gyventojams). Tai yra nebrangus būdas užtikrinti širdį džiuginančią veiklą nemažam skaičiui žmonių, taip pat – socialinę integraciją, o to šiandien neretai pristinga, ypač regionuose.
„Iš Vakarų į Lietuvą plūsta individualizmo kultas, žmonės tampa uždari, nelinkę turėti socialinių ryšių. O verslo lūkesčiai yra visiškai priešingi – jau iš pradedančiųjų dirbti reikalaujama komandinio darbo įgūdžių, gebėjimo tartis, tarpusavyje derinti pozicijas, produktyviai bendrauti.
Choras šiuo atveju gali būti vieta, kur nuo mažumės ugdomas kolektyvo pajautimas, gebėjimas kurti komandoje, atsakomybė už kartu pasiekiamą rezultatą“, – savo patirtimi dalijasi R. Gelgotienė.
Vienas žinomiausių Lietuvos chorvedžių, „Ąžuoliuko“ choro vadovas Vytautas Miškinis, kalbėdamas apie chorus ir chorvedžių darbą Lietuvos radijo laidoje „Muzikinis pastišas“, be kitų aspektų, kalbėjo ir apie galimybę kurti.
„Dar studijų laikais diriguodamas paprastutę dainą pajutau tokį katarsį, kad mano gyvenime įvyko lūžis. Aš tada supratau, ką reiškia dirigento profesija iš tikrųjų, pajutau, kad tu gali pirštų galiukų mažyčiais judesiais pajudinti skambančią materiją“, – kalbėjo žinomas Lietuvos chorvedys.
Anot jo, chore dainuojantys vaikai dažnai demonstruoja geresnius mokymosi rezultatus. Jis prisimena ne vieną atvejį, kai chore užsimezga savitas ryšys tarp choristų, kurio negali palyginti su niekuo kita.

Šalies pristatymas
Chorvedžiai sutaria, kad chorų dalyvavimas užsienio konkursuose, koncertuose, renginiuose yra kaip tam tikras mūsų šalies pristatymas. Daug po įvairias užsienio šalis keliaujanti R. Gelgotienė pasakoja, kad Lietuvos Dainų šventės tradicijomis domisi užsienio žurnalistai, kuriami dokumentiniai filmai ir laidos.
„UNESCO pripažinimas – tai tarsi kokybės ženklas, tačiau tuo pasinaudoti, iškomunikuoti, dar labiau sudominti užsieniečius atvykti ir pamatyti Dainų šventę gyvai – mes turime padaryti tai patys“, – įsitikinusi R. Gelgotienė.
Ineta Stravinskaitė-Janavičienė