Vairuotojai, iki šiol pernelyg nekreipę dėmesio į mažesnį nei 10 km/val. greičio viršijimą, turėtų pamažu keisti savo įpročius. Mat numatoma, jog jau nuo kitų metų pradžios už nedidelį greičio viršijimą bus skiriamas ne įspėjimas, kaip iki šiol, bet reali finansinė bauda.

Pakeitimai – ne už kalnų

„Siųsti pranešimus apie įspėjimą yra nuostolinga finansiškai ir tai nedaro jokio poveikio: gali įspėti daugybę kartų, bet vairuotojui nuo to nei šilta, nei šalta – jis gali kad ir kasdien gauti po įspėjimą, bet nuo to nepradės važiuoti lėčiau“, –  „Valstiečių laikraščiui“ aiškina Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Todėl rengiami Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai, kurie leis skirti finansinę bauda už nedidelį (iki 10 km/val.) greičio viršijimą.

Kada šie pakeitimai galėtų įsigalioti?

„Jie yra įtraukti Saugaus eismo automobilių keliais programą, tad realu, kad nuo kitų metų turėtų įsigalioti. Projektą turi suderinti Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos, teikti jį Vyriausybei, o šį – Seimui. Seimo nariams pritarus, pradėtų galioti nuo kitų metų pradžios. Rengti pakeitimą žinant, kad nėra strateginio pritarimo, būtų beprasmiškas darbas. Dabar atrodo, kad tas pritarimas yra“, – sako pašnekovas.

Savęs klaidinimas

„Man tai vienas dalykas aiškus – jokios tolerancijos nėra, tai pačių vairuotojų susikurtas mitas ir savęs klaidinimas. Yra numatyta atsakomybė ir ji bus vykdoma. Tik dėl didelio darbo krūvio ir taupant resursus iki šiol ne visi gaudavo įspėjamuosius pranešimus apie nedidelį greičio viršijimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Jo įsitikinimu, pradėjus veikti automatinei protokolų surašymo sistemai, nuo kitų metų pranešimus gaus visi viršiję greitį.

„Bus fiksuojamas greitį viršijęs automobilis, tada nuotrauka paklius į registrą, ten bus patikrinama, kam jis priklauso ir, pagal nustatytą greičio viršijimo faktą, automobilio savininkui bus išsiunčiamas protokolas elektroniniu paštu“, – sakė V.Grašys.

Jis nesiėmė spręsti, nuo kada nedaug greitį viršiję vairuotojai gaus realias baudas: „Nežinau, sprendimus priima įstatymų leidėjai, nes keičiasi ANK nuostatos“.

Nebaudžiamas pažeidimas

V.Pumputis taip pat mano, kad vadinama tolerancija iki 10 km/val. viršytam greičiui sugalvota ne eismo saugumo specialistų, bet pačių vairuotojų: „Jie taip supranta – jeigu valstybė nėra įteisinusi realių finansinių sankcijų, o tik įspėjimą, tai jau yra tolerancija“.

Jis sako, kad už nedidelį greičio viršijimą bus siūloma numatyti realias baudas, mat iki šiol greičio viršijimas iki 10 km/val. buvo vienintelis pažeidimas, kuris realiai nebuvo baudžiamas.

„Tai nebuvo klaida, bet pakeitus ANK pagrindinė žinia buvo ta, kad labiausiai netoleruotinas yra grubus greičio viršijimas – t. y. didesnis nei 30 km/val. Dabar laikas pradėti pratinti vairuotojus prie aukštesnės eismo kultūros, nes kai valstybė nėra numačiusi sankcijos, o vairuotojai dar nuo savęs prideda 10 km/val., miestuose realus srauto greitis tampa 15–20 km/val. didesnis nei leistinas“, – teigia pašnekovas.

Ano jo, finansines sankcijos viršijusiems greitį iki 10 km/val. būtų nežymios, galbūt iki 10–12 eurų. Jei prasižengtų pirmą kartą – galbūt būtų skiriama pusė baudos. Taip pat reikėtų įvertinti ir galimą prietaisų paklaidą. Pasak pašnekovo, vairuotojams padės ir papildomos priemonės (pvz., švieslentė), kurios rodys jų realų greitį ir leis priprasti prie naujos tvarkos. Tad šie galės nesibaiminti dėl spidometrų ar greičio matuoklių paklaidos.

Mieste – dar griežčiau

Anot jo, finansinės sankcijos yra reikalingos ir neišvengiamai grįšime prie baudų už viršytą greitį diferencijavimo mieste ir užmiestyje.

„Mieste jos turėtų būti gerokai griežtesnės, juk yra didžiulis skirtumas, ar viršiji greitį 30 km/val. mieste, ar užmiestyje. Net 9-iose Europos šalyse už 30 km/val. mieste viršytą greitį kuriam laikui atimama teisė vairuoti. Jeigu pas mus bus pasukta tuo keliu, pasipriešinimas, suprantama, bus labai didelis“, – sako jis.

Saugaus eismo eksperto teigimu, numatomų pakeitimų tikslas – padaryti eismą kuo tolygesnį, be nutrūktgalviškų lenkimų užmiestyje ir mažesniu greičiu miestuose.

„Lietuvoje susidūrimuose išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą kasmet žūva apie 30 žmonių. Numatomi pakeitimai labiau skirti vairuotojų kultūros pokyčiams formuoti“, – sako jis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, sektoriniai greičio matuokliai šiais metais užfiksavo 50 395 greičio viršijimo atvejus. Dažniausiai vairuotojai leistiną greitį viršijo nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą, už tokį pažeidimą baudos išsiųstos 10 236 vairuotojams.

Bus daug nepatenkintų

V.Pumpučio teigimu, teisės projektai dėl nulinės tolerancijos greičio viršijimui šiais metais neteikiami, nes turi startuoti automatinio baudų išrašymo sistema, tam priimti visi reikalingi teisės aktai.

„Vairuotojai gaus pranešimus ir turės galimybę susimokėti greitai ir gerokai mažesnę sumą, jei anksčiau pažeidimų nebuvo padarę. Sistema bus gana patogi, o jei vairuotojai norės ginčytis – be abejo, galės tai daryti įprasta tvarka“, – aiškina pašnekovas.

Jis prognozuoja, kad nepatenkintų nauja tvarka bus daug.

„Tačiau nepasitenkinimo buvo ir sugriežtinus baudas už saugos diržų nesegėjimą – vairuotojai priešinosi, teisinosi, tačiau po kiek laiko jų požiūris pasikeitė. To paties tikimasi ir šioje situacijoje. Taip pat turėtų padėti ir greičio matuoklių plėtra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse“, – komentuoja pašnekovas.

„Rudenį turėtų atsirasti nemažai prietaisų, tad turėtų keistis ir vairuotojų elgesys. Nėra normalu, kad miesto ribose, priklausomai nuo metų laiko, kasmet žūsta apie 25 procentai visų keliuose žuvusių žmonių. Tai zonos, kuriose neturėtų įvykti jokių mirtinų įvykių“, – tikina V.Pumputis.

Pavyzdžiui, 2018 metais miestuose žuvo 64 pėstieji, 15 iš jų – pėsčiųjų perėjose.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjo dr. Vido Žuraulio įsitikinimu, bet koks greičio viršijimas neturėtų būti toleruojamas.

„Jei yra numatyta tam tikra greičio riba, tai jos viršijimas, kad ir nedidelis, yra nustatytos tvarkos pažeidimas. Šiuo atveju ar viršijama 3–4 kilometrais, ar 10–11, yra pažeidimas. Jei žiūrėtume pragmatiškai – už tai turėtų būtų skiriama atsakomybė. Žinoma, reikia neužmiršti ir paklaidos ribų. To, kaip tiksliai prietaisai ir sistemos gali išmatuoti esamą greitį“, – sako V.Žuraulis.