Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Krauju aplaistytos romų vestuvės

Romų, arba čigonų, bendruomenės labai vertina šeimos tradicijas. Didžiausias autoritetas yra senoliai, kurie vykdo teisėjų pareigas, sprendžiant ginčus pagal teisę, vadinamą romanipen (ir romas yra tas, kas laikosi romanipen taisyklių). Tačiau čigonai tik atrodo labai jau vieningi – iš tikrųjų bendruomenėse tarpsta kastos (priklauso nuo to, kiek turto turi šeima), o tarp kastų kyla ne tik triukšmingų nesusipratimų, bet net ir kraujas praliejamas.

Tik vienas smūgis

Pernai liepos pabaigoje Vilniaus rajone, Juodšilių kaime vykusios prašmatnios romų vestuvės buvo aplaistytos krauju – per konfliktą mirtinai buvo sužalotas jaunosios senelis Nikolajus L. (62 m.). Kaltininkas – kitas nuotakos senelis iš tėvo pusės – Ilja Beliajevas (56 m.).

Konfliktas tarp dviejų garbaus amžiaus vyrų kilo baigiantis antrąjai vestuvių dienai. Gerokai „apšilę“ Nikolajus su Ilja susibarė... dėl vestuvių. „Mano tėvas jam sakė: „štai, Ilja, matai, kai tu kėlei vestuves, pas tave normalūs žmonės net neatėjo, o pas mus – viskas gražiai, visi linksminasi, džiaugiasi“, – teisme liudijo Nikolajaus sūnus Michailas L. Po tų žodžių I. Beliajevas ir smogęs kumščiu Nikolajui į veidą. Šis griuvo trenkdamas galvą į grindis. Iš galvos akimirksniu pasipylė kraujas. Kol sutrikę giminaičiai bandė padėti sužeistajam ir kvietė greitąją medicinos pagalbą, mušeika dingo.

Atvykę medikai sumuštąjį rado jau be sąmonės. Nikolajus L. skubiai buvo nuvežtas į ligoninę – jam buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, konstatuota koma. Vyras, taip ir neatgavęs sąmonės, po 9 dienų ligoninėje mirė.

I. Beliajevas, mirtinai nokautavęs Nikolajų, ketino pabėgti – mat šis vyras į vestuvių puotą atvyko iš gretimos valstybės – jis Baltarusijos Respublikos pilietis. Tačiau Nikolajaus giminaičiai operatyviai informavo policijos pareigūnus apie tokią galimybę, tad I. Beliajevas jau tą pačią dieną, apie 15 valandą, buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Emocingi teismo posėdžiai

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Lauretai Ulbienei teko nelengva užduotis – išnagrinėti bylą, kurioje proceso dalyviai itin emocingi ir sunkiai paklūsta teisėjo nurodymams.

Nužudyto Nikolajaus L. sūnus Michailas, dukra Stasė ir kiti giminaičiai vienas per kitą aiškino, jog I. Beliajevas į vestuvių puotą net nebuvo kviestas. „Jis, matyt, galvojo, kad jam pakvietimo nereikia, nes atvažiavo kartu su sūnumi“, – sakė nukentėjusiuoju pripažintas Michailas L. Baltarusijoje gyvenantis nužudyto Nikolajaus L. brolis Ivanas L., kuris irgi dalyvavo tragiškai pasibaigusiose vestuvėse, pasakojo, jog I. Beliajevas už žmogžudystę jau kartą teistas – nužudė taksistą. „Toks žmogus negali vaikščioti laisvėje. Jis ne važiuodamas į vestuves trenkė vienam žmogui buteliu per galvą“, – baisėjosi Ivanas L.

Teismo posėdžiai vyko gana triukšmingai: nukentėjusieji kaltinamajam grasino, įžeidinėjo, keikė ir prakeikė jį. Taip pat vis reiškė nepasitenkinimą ir teismo darbu, o vėliau kliuvo ir bylą nagrinėjusiai teisėjai. Esą žudikas papirkęs teismą ir, girdi, gali išvengti bausmės. „Mes norime, kad į šią bylą dėmesį atkreiptų jūsų prezidentė – norime, kad viskas būtų pagal įstatymą, nes jau dabar įtariamojo žudiko artimieji kalba, jog nupirko ir teismą, ir prokurorą, – prieš vieną teismo posėdį žurnalistams pareiškė iš Baltarusijos į Lietuvą atvykęs nužudytojo giminaitis Ivanas B. – Jei tikrai taip, tai mes patys įvykdysime savo teisingumą, bus pralietas kraujas, ir tai tęsis begalybę, persiduos iš kartos kartą“.

Galėjo baigtis dar blogiau

Apie įvykusią tragediją daugiausiai teismui papasakojo kaltinamojo I. Beliajevo marti Stasė L. „Po antrosios vestuvių dienos jau ruošiausi eiti miegoti, kai virtuvėje išgirdau triukšmą, – liudijo moteris. – Giminaitė, nuėjusi pažiūrėti, kas ten vyksta, ėmė šaukti, „žiūrėkite, rankose peilis!“ Kai atbėgau, peilis iš I. Beliajevo rankų jau buvo išmuštas, jis grūmėsi su mano tėvu. Bandžiau išskirti, išvedžiau I. Beliajevą į lauką, sakiau – negražu senukams pyktis, mūsų tautoje tokių dalykų nebūna, yra didžiulė gėda. Atrodė, kad abu nurimo, tačiau I. Beliajevas, vos įžengęs atgal į virtuvę, vėl puolė prie Nikolajaus ir trenkė. O ant tos rankos, kuria smogė, piršto mūvėjo masyvų žiedą... Pasipylė kraujas... I. Beliajevą nustūmiau, išvedžiau į lauką. Uošvį turėjau saugoti ir nuo savo brolio, kuris atbėgo, kai išgirdo triukšmą. Žinojau, kad jeigu I. Beliajevą mano brolis pamatys, įvyks dar didesnė tragedija, kad gali būti du lavonai“...

Stasės brolis Michailas L. nė teisme neslėpė savo kėslų. „Jeigu dabar I. Beliajevą paleistų, aš jam tą patį padaryčiau, ką jis padarė mano tėvui, – niršo vyras. – Mano tėvas su visais gerai sutarė – visi romai jums tai paliudys. Visi jį mėgo ir mylėjo. O dabar jo nebėra – nematys jo ir anūkai. O žudikas atsėdės 12-15 metų, išeis į laisvę ir toliau džiaugsis gyvenimu. Bet ne mes.“

Nužudė jau antrą žmogų

Birželio pabaigoje VAT Baltarusijos piliečiui I. Beliajevui skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuteistojo nužudytojo sūnui Michailui L. buvo priteista beveik 6000 eurų turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat – beveik 5500 eurų Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui turtinės žalos atlyginimui.

Kaip pranešė VAT pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Raimonda Jagminaitė, teismas savo nuosprendį motyvavo tuo, kad nuteistasis I. Beliajevas buvo teisiamas už labai sunkų nusikaltimą. Nors Lietuvoje nebuvo teistas, bet buvo teistas Baltarusijos Respublikoje už chuliganizmą, nužudymą dėl neatsargumo, kyšio davimą, taip pat baustas administracine tvarka. Šiuo metu niekur nedirba, bet jo kaimynai (buvo gauta 11 parašų) apibūdina kaltinamąjį kaip draugišką, nekonfliktišką asmenį. Kaltinamasis yra vedęs, gyvena su savo ir žmonos sūnumis. Sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas mano, kad I. Beliajevas jam inkriminuotą nusikaltimą padarė mažiau pavojinga tyčia, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei tokios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje.

TIK FAKTAI:

Romų vestuvių tradicijos ir papročiai gana išskirtiniai. Kai kurios apeigos ir nuostatos atėję iš tolimų laikų ir jų laikomasi iki šiol.

Romai laiko save aukštesne kasta nei čigonai – pastarieji gerokai skurdžiau gyvena.

Romų vestuvės – uždara ceremonija, pašaliniai joje nepageidaujami.

Kai tariamasi dėl vedybų, niekas neklausia būsimųjų jaunavedžių nuomonės – viską sprendžia tėvai.

Merginos tekinamos labai anksti, dažniausiai 14 metų. Jei atsiranda jaunikis, romės meta mokslus ir teka.

Būsimasis jaunikis, tiksliau – jo tėvai, nuotaką perka, už ją sumokėdami auksu. Kiek aukso turi duoti jaunikio šeima, priklauso nuo to, kiek turtingos abi pusės.

Po sutuoktuvių pusė gauto aukso atiduodama jaunavedžiams, kita pusė lieka jaunosios tėvams. Todėl jie labai suinteresuoti kuo brangiau parduoti savo dukrą. Nuotakos tėvai privalo surinkti kraitį: patalynės, indų, papuošalų.

Kadangi romams vestuvės – ypatingas įvykis, šventė privalo trukti tris dienas. Be to, – vasarą, kad svečiai galėtų laisvai ir nevaržomai linksmintis.

Tik dabar kai kurie romai registruoja savo santuoką civilinės metrikacijos biure. O tradiciškai čigonai laikomi sutuoktais, jei taip nusprendė tėvai ir iškėlė vestuves. Tiesa, kai kuriose romų bendruomenėse jaunavedžiai tuokiasi cerkvėje ar bažnyčioje.

Ypatingas reikalavimas nuotakai – ji turi būti nekalta. Mergina, ne santuokoje netekusi nekaltybės, gali būti pasmerkta visam gyvenimui, kaip „nešvari“. Užtraukiama gėda ir visai šeimai, kuri praranda galimybę brangiai parduoti dukrą ir užsitikrinti gerbūvį.

Ilgą laiką buvo manyta, jog, kad mergina nekalta, nustatoma po pirmosios nakties viešai pademonstravus paklodę.

Pasirodo, jog būna ir kitaip. Nekaltybę nuotakai atima ne jaunikis, o jo šeimos moterys – mat bijomasi apgaulės. Ir tą jos padaro rankomis. Jaunikis prie šio akto net neprileidžiamas. Apskritai, šis defloracijos (mergystės plėvės praplėšimas) būdas gana barbariškas. Vyriausia jaunikio giminaitė apsuka paklodės, kuri vėliau bus demonstruojama visiems, gabalėlį apie pirštą ir atlieka defloraciją. Arba kitaip tariant, jaunamartę išžagina.

Po to nuotaka svečiams pasirodo raudona suknele, kuri simbolizuoja, jog ji tapo moterimi.

Po defloracijos vyksta kraujo ryšio apeigos. Jaunavedžiams įpjaunama oda ant rankų. Jaunikis su nuotaka turi susiliesti, kad susimaišytų iš žaizdų pasirodęs kraujas. Po to jie laikomi šeima, kuri privalo viską dalintis pusiau, kartu auginti ir prižiūrėti vaikus.

Apskritai, romų vestuvių puota – spalvingas ir triukšmingas renginys, kuriame daug muzikos ir šokio.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video