Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, planuojama didelė ūkininkų protesto akcija.
Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl ženkliai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Vilniaus miesto savivaldybė leido akciją pradėti nuo 11 ir tęsti iki 15 valandos. Joje dalyvaus iki 2,5 tūkst. asmenų.
Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija, ketinanti prisidėti prie protesto bei reikalauti jos atstovaujamam sektoriui aktualių pokyčių.
Vienas pagrindinių pieno ūkininkų reikalavimų – skirti 40 mln. eurų patirtiems nuostoliams kompensuoti. ŽŪM yra pasiūliusi suteikti 8 mln. eurų paramą už laikomas karves, tačiau ši suma, organizatorių teigimu, yra nepakankama.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime kalbėjo, kad valstybės biudžete nėra 40 mln. „besimėtančios sumos“. Anot jos, vienkartinė parama neskatintų pieno tiekėjų kooperuotis ir taip stiprinti savo derybinę galią, o perdirbėjų – didinti supirkimo kainas.
Protestuotojai taip pat ketina išdėstyti ir kitus reikalavimus, tarp kurių – ir susitikimas su premjere. Su žemdirbių asociacijų atstovais vidurdienį susitiks Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.