Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kapčiamiesčiui Kūrėjas nepagailėjo nei miškų, nei vandenų

Vos per 500 gyventojų turinčio Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) gyvavimo kertiniai akmenys – žmonių darbštumas, gražus šeimų bendravimas, liaudiškos dainos ir dzūkiškų tradicijų puoselėjimas, taip pat noras žengti kartu su modernėjančiu gyvenimu. Tai jiems suteikia jėgų išlikti įdomiems ir stipriems.

Įkvėpti gražios gamtos

Kapčiamiestis didžiuojasi savo žmonėmis, ypač kūrybingais poetais-mėgėjais. Buvusio matematikos mokytojo, senjoro Česlovo Subačiaus eilės skamba per beveik visus Kapčiamiesčio renginius. Jo kūrybinės galios, kaip pats sako, dar neišsemtos. Dvi poezijos knygeles išleido vietos poetas Jonas Žibūda. Graži gamta kūrybai įkvėpė ir nepaleidžia buvusios žemėtvarkininkės, o dabar – senjorės Nijolės Nalivaitienės.

Kapčiamiestis iš paukščio skrydžio. Gražiame Lietuvos kampelyje įsikūręs miestelis – gera vieta gyventi ir ilsėtis.

Dviem meno mėgėjų kolektyvams visuomeniniais pagrindais vadovauja buvusi kultūros namų vadovė Lina Valentienė. Dėka jos entuziazmo ir kūrybiškumo Kapčiamiestyje neužgęsta kaimo kapela „Kapčius“ ir moterų ansamblis unikaliu tarmišku pavadinimu „Sagucis“.

„Aktyviai koncertuojame visame rajone ir už jo ribų, taip pat kaimyninėje Lenkijoje. Garsiname Kapčiamiestį, dalyvaujame rajoninėje šventėje „Netgi vakaruškos“. 2018 metais dalyvavome Dainų šventėje, TV laidoje „Duokim garo“, – prisiminimais dalijosi meno kolektyvų siela L.Valentienė.

Garsus Kapčiamiesčio Stacevičių šeimos suburtas ir daug metų puoselėtas etnografinis ansamblis „Atgaiva“, netekus ilgametės vadovės a. a. Birutės Stacevičienės, jau kuris laikas nesusirenka. Šiame ansamblyje kartu su kitais kraštiečiais dainą užtraukdavo bei trankų šokį sutrypdavo ir 15 metų Kapčiamiesčio seniūnijai vadovaujantis seniūnas Vidmantas Dambrauskas. „Jau pasenome, nebesusirenkame“, – dėl užgesusios „Atgaivos“ veiklos apgailestavo jis.

Kapela „Kapčius“ gyvuoja nuo 2014 metų. Dėl jos Kapčiamiestyje tebeskamba lietuvių liaudies dainos.

Kapčiamiestyje daug renginių sutraukia kultūros namai, vietos biblioteka, o ne karantino metu lankytojų srauto sulaukia puikiai įrengtas šio krašto didvyrės Emilijos Pliaterytės vardu pavadintas Kapčiamiesčio muziejus.

Kapčiamiesčio gyventojams labai pasisekė, kad turi geradarių kraštiečių, jaučiančių pareigą į savo gimtinę grįžti su dovanomis. Viena jų – iš Kareivonių kaimo (Kapčiamiesčio sen.) kilusi Veronika Povilionienė. Į Kapčiamiestį ji kasmet atveža nemokamą koncertą ir surengia susitikimą su kokiu nors įdomiu žmogumi.

Savo tėviškės neužmiršta ir kraštietis Juozas Žitkauskas, buvęs Vilniaus mokytojų namų renginių organizatorius, o dabar – projektų kuratorius. Aktyvus kraštietis leidžia „Dzūkų kalendorių“. Jis dažnas svečias ir renginių dalyvis Kapčiamiestyje.

Kūrybinės ugnelės nestinga Kapčiamiesčio globos namų kolektyvui. Čia erdves puošia mažosios architektūros kūriniai, džiugina šiltai sutinkamos įvairios šventės.

Sulaukę paramos iš gyventojų, skyrusių dalį GPM, Kapčiamiesčio globos namai įsirengė jaukią erdvę gyventojams.

Viskuo pasirūpina patys

Visais metų laikais vaizdingas Kapčiamiestis džiugina ir vietinius, ir turistus. Pastarųjų srautas šiemet pasijuto kaip niekada anksti – miestelio gatvėse atsirado daug prabangių automobilių, į vasarnamius suvažiavo miestiečiai, nusprendę karantiną praleisti gamtos prieglobstyje.

Šaltuoju metų laiku nemažos dalies Kapčiamiesčio namų langai būna aklinai uždaryti langinėmis ar žaliuzėmis – šeimininkai savo trobas palieka iki kito vasaros sezono. Eini miestelio gatvėmis ir matai, kad vienur ar kitur gyvenamasis namas virto vasarnamiu. Tačiau šiandien visų namų langai jau atlapoti, klega žmonių pilni kiemai.

Kapčiamiesčio seniūnas V.Dambrauskas pastebi, kad ne be reikalo miestelyje įsikūrė saugios kaimynystės grupė, kuri prireikus pagelbsti kontroliuojant vis didėjančius atvykstančiųjų srautus. Jau ir taip daug žmonių iš miesto bėgo „karantinuotis“ prie ežerų, bet dar didesnio poilsiautojų antplūdžio tikimasi šią vasarą, nes vieni grybaus ir uogaus, kiti atostogaus. Ne paslaptis, kad suvažiavę žmonės nori pailsėti gamtoje ir atsipalaiduoti. O tai kiekvienas supranta savaip, todėl kartais pasitaiko ir nelabai malonių nutikimų.

Per Šv. Oną Kapčiamiesčio bažnyčioje pagerbiamos visos Onutės, kurių seniūnijoje – per 40.

„Pas mus labai daug vaizdingų vietų, nes pats Kapčiamiestis yra įsikūręs vaizdingame kampelyje, ežerų ir miškų krašte. Kasmet čia atvyksta labai daug žmonių, todėl vasarą mašinos zuja beveik kaip Kaune. Manau, kad saugi kaimynystė turi privalumų, jeigu sukinėjasi įtartini asmenys – galima paprašyti, kad jie parodytų savo dokumentus. Tad saugi kaimynystė leidžia kontroliuoti, kas važinėja ar vaikštinėja po miestelį“, – atviravo seniūnas.

Miestelio šeimininkas tikino, kad svarbi kiekviena tvarkinga Kapčiamiesčio gatvė, todėl kasmet atnaujinami nors keli šimtai metrų – šiemet išasfaltuota 350 m Mechanizatorių gatvės atkarpa.

Seniūnijos kaimus ir patį Kapčiamiestį pamėgo vėtros, kurių metu lūžinėja ne tik pavieniai medžiai. Tačiau vietiniai gyventojai, anot V.Dambrausko, prie tokių reiškinių jau pripratę ir geba operatyviai likviduoti vėtrų sukeltus padarinius.

Artėjant vasarai, jau pasirūpinta miestelio tvarka ir švara: viešose erdvėse pasodinta gėlių, gyventojų patogumui sutvarkytas lieptas per Niedos upelį, Kapčiamiesčio bendruomenės, kuriai vadovauja Raminta Karauskienė, iniciatyva buvo atnaujinta miestelio autobusų stotis ir jos prieigos.

Vasarai prasidėjus, suintensyvėjo darbai mokyklos stadione. Dar šiemet čia bus įrengtos paplūdimio futbolo ir tinklinio aikštelės.

Tiek, kiek leidžia gamta

Ne vieną užsukusį į Kapčiamiestį pakeri ne tik šio miestelio apylinkių gamta, bet ir jos teikiamos gėrybės. Pirmieji šių metų grybai, kuriuos vietiniai vadina „šmorčkomis“ (bobausiai), Kapčiamiesčio apylinkėse jau surinkti, o jų pirkimo sezonas – pasibaigęs. Ankstyviesiems grybams miškuose grybautojų netrūko, tik lietaus.

Miestelio centre stovi paminklas 1831 m. sukilimo dalyvei grafaitei Emilijai Pliaterytei.

Bet dabar drėgmės trūkumo nebeliko, tad laukiama nemenko įvairių gėrybių derliaus. Šiemet Kapčiamiesčio miškuose mėlynės nenušalo, o žemuogynai gausiu žydėjimu traukia potencialių uogautojų žvilgsnį. Turėtų derėti ir miško avietės, bruknės, spanguolės, girtuoklės.

Tuo tarpu žemdirbystei vietos žemės prastos, kaip sako patys dzūkai – vienos „pieskės“, bet darbštūs žmonės vis tiek kruta. Šiemet Kapčiamiesčio seniūnijoje daugiausia deklaruota rugių bei avižų.

„Čia labai „kūda“ seniūnija – mažai geresnių žemės plotų. Net ir avižos ne kasmet užauga. Ūkininkai dirba žemelę, kur dėsis, kai nėra kitos išeities. Nors žemė neduoda norimo derliaus, kaimo žmogus, gimęs „prie žemės“, vis tiek iš paskutiniųjų stengiasi užsiauginti“, – pastebi Kapčiamiesčio seniūnijos žemės ūkio specialistas Gediminas Jančiulis.

Šiemet dzūkus skriaudė pati gamta – sausra buvo tokia didelė, kad net „prūdai“ išdžiūvo. Jei dar pernai rudenį iš tvenkinių žuvis sėmė, šiemet vandens lygis nukrito apie 2,5 metro ir iki šiol neatsistato. Problemų yra ir ganyklose: laikantys vieną kitą gyvulį, karvėms kuolą iki pusės įstumia ir toliau šis nejuda, nebent suskaldysi ir plaktuką, ir kuolą.

„Iš visų rajono seniūnijų, mūsų – „sunkiausia“, nes labai smėlinga ir miškinga. Jei kur laukas ir geresnis, šalia stelbia aukštas miškas. Mūsų žemdirbiams dėl to labai liūdna. Jie įdeda daug pastangų, o gauna kelis kartus mažiau nei kitų seniūnijų gyventojai“, – ūkininkavimo sąlygas lygino G.Jančiulis.

Jo teigimu, žemdirbiai laiko vis mažiau gyvulių, nes neįmanoma išgyventi – už litrą pieno tegauna 12–15 centų. Jaučiasi nuskriausti ir iš nevilties šiemet pardavė karves – žmonės sako, gerai, kad dar nepaprašė susimokėti už tai, kad iš jų paima karvę, kai už gyvo svorio kilogramą gavo vos 40 centų.

Smulkesnių gyvulių (avių, ožkų) irgi vienetai, nes nakčiai jų negalima palikti lauke – nieko nebijantys vilkai suka ratus ir pjauna ūkinius gyvūnus.

Jaunimas nesnaudžia

Šiuo metu Kapčiamiestyje pats jautriausias klausimas – vietos mokyklos likimas. Savarankiška mokykla neseniai tapo Veisėjų Sigitos Gedos gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi. Tačiau kolektyvas ir direktorius Zigmas Kukučionis net ir sudėtingomis aplinkybėmis randa idėjų tobulėti ir atskleisti vaikų gabumus.

Vieną mokyklos parengtą projektą „Žaidžiame teatrą“ mokytojai ir moksleiviai įgyvendino kartu su aktore Kristina Kazlauskaite. Profesionali aktorė apsigyveno Kapčiamiestyje ir kūrybinėse dirbtuvėse režisavo du žiūrovams patikusius spektaklius. Mokyklos bendruomenei kūrybinis procesas atnešė daug džiaugsmo, malonių rūpesčių ir dar labiau sustiprino gyventojų bendrumo jausmą.

Draugystė su žinoma aktore K.Kazlauskaite (centre, priekyje) peraugo į kūrybines dirbtuves, kurių metu visa mokyklos bendruomenė turėjo galimybę „žaisti teatrą“.

Kartu buvo suteikta galimybė bendruomenei prisiliesti prie teatro užkulisių. Spektaklius įgyvendinti padėjo gausus būrys žmonių – jie buvo įtraukti į scenografijos ir dekoracijų kūrimą, kostiumų paiešką bei vaidybą. Žiūrovai stebėjo nuotaikingą spektaklį „Krištolinė kurpaitė“ pagal Tamara Gabbe pjesę „Pelenė“, taip pat lietuviškos klasikos kūrinį „Trys mylimosios“ pagal Žemaitę.

Kapčiamiesčio mokykloje baigiantis mokslo metams puoselėjama padėkos ir gerumo vakarų „Ačiū, kad esate“ tradicija – pasidžiaugti tais, kurie gerais darbais pripildo mokyklos aruodą. Mokyklos bendruomenė jaučia pareigą padėkoti už pagalbą, įkvepiantį žodį, padrąsinimą, didelį ar mažą darbą. Padėkos žodžiai skiriami net ir mokinių tėveliams, išleidžiantiems į mokyklą po 3–4 vaikus.

Metų pabaigoje Kapčiamiesčio mokyklos bendruomenė susirenka į padėkos ir gerumo vakarą „Ačiū, kad esate“.

Veržlūs sportininkai

Kapčiamiestį garsina ne vienas sportininkas, įrodęs, kad talentų galima aptikti ir kaimuose. Vienas iš jų – 70 metų Stasys Šaduikis, gyvenantis Mikališkės kaime. Jis 12 kartų tapo pasaulio imtynių veteranų čempionatų prizininku ir su imtynininko karjera dar nežada atsisveikinti.

Kapčiamiesčio jaunuolis Rokas Burba – jėgos trikovės atstovas, skinantis įspūdingus prizus visoje Europoje. Ne ką mažiau miestelį garsina ir futbolo tradicijas puoselėjančios Kapčiamiesčio mokyklos mergaičių futbolo komanda „Lūšys“, kurią trejus metus treniruoja Teisutis Targauskas.

Kapčiamiestis kuria naujas futbolo tradicijas. Nuotraukoje tik maža dalis mergaičių futbolo komandos „Lūšys“ su treneriu T.Targausku.

20 mergaičių treniruojasi pasiskirsčiusios į dvi skirtingas amžiaus grupes ir jau yra pasiekusios svarių tikslų. Pernai Druskininkuose vykusiose Lietuvos „Hummel“ lygos moterų futbolo finalinėse varžybose Kapčiamiesčio merginų komandai „Lūšys“ pritrūko vos vieno žingsnio iki prizinės vietos ir bronzos medalių. Lietuvos mokyklų žaidynių mergaičių futbolo varžybose jos užėmė IV vietą.

„Komanda pateko į Lietuvos „Lady golas 2020“ superfinalą, todėl intensyviai ruošiamės beveik kiekvieną dieną. Per karantiną nebuvo lengva, bet treniravosi nuotoliniu būdu namuose. Finalas vis tiek vyks ir, pasibaigus karantinui, joms reikės dalyvauti superfinale“, – sakė futbolininkių treneris T.Targauskas, kuris savame krašte garsėja ir kaip fotografas – renginių metraštininkas.

Rekomenduojami video