LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pastaruoju metu vis dažniau skamba klausimas, ką reikia daryti su mažomis mokyklomis. Ar jas reikia uždaryti? O gal saugoti kaip kultūros židinį regionuose? Ekspertai pastebi, kad tokioms mokykloms skirtos lėšos naudojamos neefektyviai. Paradoksalu, bet nedžiugina ir jų moksleivių rezultatai. Portalas LRT.lt kandidatų į prezidentus paklausė, kokį sprendimą dėl mažų mokyklų siūlytų jie.
Nežinote, ką jūsų mėgstamas kandidatas į prezidentus mano vienu ar kitu klausimu? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Kandidato požiūris“, kuriame – kandidatų į prezidentus atsakymai į įvairius klausimus: nuo partnerystės iki universitetų jungimų, nuo užsienio politikos iki to, už ką balsuotų rinkimuose, jei negalėtų balsuoti už save.
Klausimas kandidatams – ar mažai mokinių turinčios mokyklos turėtų būti uždaromos?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai jau anksčiau portalui LRT.lt komentavo, kad iš šiuo metu šalyje veikiančių 1086 mokyklų, daugiau nei 330-yje mokosi iki 120 mokinių. Iš minimų 330 mokyklų apie 70 teturi iki 50 moksleivių. Tiesa, ar tokį mokinių skaičių turinčią mokyklą galima laikyti maža, priklauso ir nuo mokyklos tipo.
Anksčiau portalui LRT.lt situaciją komentavęs ŠMSM Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas kalbėjo, kad paprastai mažiau mokinių turinčiose mokyklose mokytojams nesusidaro pakankamų darbo krūvių, o gana didelę dalį ugdymo kaštų sudaro mokyklos valdymas. Be to, mažai galimybių teikti švietimo pagalbą mokiniui, pasekmės matomos ir stebint moksleivių rezultatus.
Taip pat skaitykite: Tuštėjančios mokyklos reikalauja skausmingų sprendimų, bet kirviu siūlo nekapoti
Kandidatų atsakymai surašyti abėcėlės tvarka.
Vytenis Povilas Andriukaitis
Reikėtų galvoti, ką reikėtų daryti, kad tos mokyklos funkcionuotų, kad būtų pakankamai viešųjų finansų, kad tokios mokyklos būtų. Jeigu jūs neturėsite mažų pradinių mokyklų tinklo aplink Vilniaus miestą, kur gyvena daug jaunų šeimų, tai turėsite grūstis Vilniuje.
Įsivaizduokime: gyveni Bendorėliuose, turi tris vaikučius – ketverių, šešerių ir aštuonerių metų. Vieną reikia vežti į darželį, o kitus du – į pradinę mokyklą. Į darželį vaiką reikia vežti į Žirmūnus, o į mokyklą reikia vežti vaikus į Fabijoniškes, o pats dirbi oro uoste. Įsivaizduokite, kaip ryte reikia išvežioti vaikus, pačiam nuvažiuoti į darbą ir po darbo visus vaikus pasiimti.
Jeigu yra teritorinis planavimas, kuriame numatomos statybos toje teritorijoje, kur bus daug jaunų šeimų, tai kas tame planavime būtinai turi būti? Darželių, mokyklų, sveikatos apsaugos institucijų tinklas. Teritorinis planavimas yra užmirštas, pradinių mokyklų tinklas tampa nepakankamas. Nejaugi negalima spręsti tų klausimų atsižvelgiant į demografinius, socialinius, ekonominius rajono parametrus?
Klausimas apie mažų mokyklų uždarymą yra tuščias. Jeigu ten nebėra vaikų, šeimų, tada kas kita. Bet, jeigu vietovėje nebėra vaikų, šeimų, bet yra galimybė pasistatyti namus ir atsirasti penkioms naujoms jaunoms šeimoms, tada reikia pagalvoti apie tai, kad ten galima pastatyti mokyklėlę.
Arvydas Juozaitis
Pirmiausia, negalima vertinti iš karto tik skaičių – 100 ar 50. Tai ne humanitarinė erdvė. O antra, tai yra kiekvienos savivaldybės reikalas. Be to, jei šiandien yra 50, tai nereiškia, kad rytoj nebus 60 ar 100 mokinių. Toks vertinimas yra statistikos yda, kai žmonės traktuojami kaip bulvės.
Kalbėti apie regionų atgimimą galima tik išsaugant mokyklas. Tai turi būti prerogatyvinis principas, todėl jokie standartizuoti sprendimai čia negalimi. Finansiniai taupymai, kai kalbame apie žmogiškąjį gyvenimą ir resursus, taip pat yra ydingi, nes sunaikinus židinį dingsta ir kiti resursai.
Valentinas Mazuronis
Manau, kad mokyklos nėra tik paslaugos pardavimo vieta. Tai yra žinių suteikimo vieta. Mokyklos visais laikais buvo kultūros centrai. Į tai reikia žiūrėti kompleksiškai, negalima žiūrėti tik per pinigų prizmę. Aišku, viską reikia skaičiuoti, bet mes turime suprasti, kad daugelį dalykų turime dotuoti.
Dažnai duodu pavyzdį, kad bažnyčios niekada neatsiperka. Bet jos yra statomos dėl kitų dalykų. Tas pats ir su mokyklomis. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai. Tikrai yra vietų, kur mes privalome dotuoti už kiekvieną mokinį daugiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Uždarydami tokias mokyklas prisidėtume prie regioninės politikos naikinimo.
Gitanas Nausėda
Tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir nemanau, kad galima įvesti formalų kriterijų, pavyzdžiui, mokinių skaičiaus, ir pasakyti, kad „štai, šitą tašką pasiekus mokykla yra uždaroma“. Reikėtų žiūrėti ir į tendencijas, ar mokykla toliau traukiasi, mažėja, ar prastėja jos mokymo kokybė ir jeigu taip atsitinka, tada tenka imtis radikalių sprendimų.
Man atrodo, kad svarbiausia yra tai, kad žmonės, nesvarbu, kokioje vietoje gyventų, įgytų galimybę gauti tinkamą išsilavinimą, kuris vėliau neužkirstų jiems kelio daryti karjerą, stoti į aukštąsias mokyklas. Turėtume atsižvelgti į kiekvieną konkrečią situaciją ir mokinių skaičius dar nieko nerodo. Galbūt ta mokykla atsigavo ir pradeda stiprėti, galbūt toje vietoje vyksta kažkokie demografiniai pokyčiai ar grįžta migrantai.
Svarbiausia, nepamirškime pagrindinio dalyko – švietimo paslaugų, mokymosi kokybės. Jeigu yra mažytė mokykla, kurioje mokinys gauna gerą paruošimą, tai, matyt, tai yra vertybė pati savaime, bet, deja, šiandien tendencija yra atvirkštinė – mes matome pagal reitingus, pagal mokyklų vertinimus, kad tos mažosios mokyklos dažnai nusileidžia savo švietimo kokybe didžiosioms, koncentruotoms mokykloms, kuriose yra ir mokytojai sutelkti, ir daugiau techninių priemonių yra, mokytojai specializuoti dėstyti tam tikrus dalykus ir gali visiškai pasišvęsti to dalyko dėstymui, jiems nereikia derinti kelių dalykų kartu.
Mindaugas Puidokas
Ne, veikiančios kaimo mokyklos neturi būti uždarinėjamos. Tai tam tikra bendruomenės susibūrimo, kultūrinė vieta. Uždaromos mokyklos dar labiau skatintų nedarbą rajonuose. Tai didelė problema – tuštėjantys regionai, juk emigruoja ištisos šeimos ne tik svetur, bet ir į didmiesčius. Todėl būtina stiprinti regionus, pateisinti regionų gyventojų lūkesčius, tinkamai nukreipti į juos ES paramą bei supaprastinti jos gavimo tvarką smulkiajam regioniniam verslui.
Naglis Puteikis
Ne, nepritariu. Todėl, kad vėl ateina gyventojų demografinis pakilimas, kuris nepriklauso nuo emigracijos. Mokslininkai tuos grafikus turi, politikai nusikalstamai jų nenaudoja. Dėl to buvo parduota daug mokyklų ir darželių didmiesčiuose.
Antra, tokie dalykai, kaip „Brexit“ sumažins emigraciją ir anksčiau ar vėliau vis tiek politikai pakels algas ir pensijas iki kaimynų lygio ir emigracija dar dėl to sumažės. Reikia labai aiškiai prognozuoti, kad dėl demografinio pakilimo ir emigracijos sumažėjimo jų dar prireiks.
Saulius Skvernelis
Mokyklų tinklo konsolidavimui pritarčiau, mokyklų uždarymui – ne. Pritarčiau konsolidavimui, kad mokyklos taptų didžiųjų gimnazijų arba pagrindinių mokyklų filialais arba skyriais.
Ingrida Šimonytė
Visi Lietuvos vaikai turi teisę į vienodą švietimo kokybę. Kaip mes tai galime užtikrinti, tai yra mūsų apsisprendimo dalykas. Jeigu mes galvojame, kad mes galime tai užtikrinti kuo arčiau prie vaikų, net ir kaimuose, tai turime tiesiog žinoti, kad tai labai nepigiai kainuos, o jeigu mes manome, kad nesame pasirengę tokios kainos mokėti, tai tada mes negalėsime kitaip užtikrinti kokybiško švietimo visiems vaikams, kaip tik stiprindami tas mokyklas, kurios galbūt yra toliau nuo vaikų.
Bet viskam yra ribos, tarkime, fiziologinės – kada vaikai turi keltis, kada tu juos turi nuvežti, ar jie gali kažkokiais būreliais naudotis. Man toks klausimas, tiesą sakant, neegzistuoja. Man egzistuoja klausimas – kiek mes esame pasirengę mokėti už tai, kad visi vaikai gautų vienodos kokybės bendrąjį ugdymą.
Valdemaras Tomaševskis
Mes tam nepritariame. Aš manau, kad kaime turi išlikti mokykla, kadangi mokykla yra ne tik švietimas, bet ir kultūros židinys, mokytojų sambūris, inteligentija. Aišku, galima diskutuoti, ar mokykloje turi būti 12, 8 ar 4 klasės, jei kalbame apie pradines mokyklas, bet mokykla turi išlikti.
Dėl mokyklų, kur mokosi vyresnio amžiaus moksleiviai, galima diskutuoti, nes ten reikia daugiau specialistų. Bet mes vienareikšmiškai pasisakome, kad reikia išsaugoti mokyklas, nes mūsų kaime nedaug liko švietimo, kultūros įstaigų. Mes mokyklas turime išlaikyti, nepaisant to, kad tai kainuoja.
