Ūkiuose jau baigiamos nuimti pluoštinės kanapės, tačiau jų derlius ir kokybė augintojų nedžiugina. Šių metų pasėlius gerokai praretino piktžolės, neišvengta ligų ir kenkėjų.

Mitas sklaidomas

Ekologinių ūkių šeimininkai šiais metais nukūlė menką kanapių sėklų derlių. Jis siekia per 200 kg iš hektaro. Ankstesniais metais iš vieno hektaro pavykdavo gauti 500 kg, derlinguose dirvožemiuose – vieną toną ir daugiau kanapių sėklų.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis sakė, kad kanapių derlių ima menkinti ligos ir kenkėjai. „Mūsuose sklandė mitai, kad pluoštinės kanapės yra atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau augintojai pastebi, kad stiebuose išgraužiamos skylutės ir jie lūžta. Nežinau, kokie kenkėjai darbuojasi ir ar tai susiję su kenkėjais, mat Lietuvoje jų niekas netiria“, – sakė S.Daniulis.

LEŪA vadovas neatmeta galimybės, kad ateityje, atsėliuojant kultūras, pluoštinių kanapių pasėliuose ims dar aktyviau plisti ne tik kenkėjai, bet ir ligos. Pašnekovas kelerius metus ūkyje taip pat augino pluoštines Finola veislės kanapes. Joms skirdavo 100 ha. Iš hektaro dažniausiai pavykdavo prikulti 500–600 kg kanapių sėklų. Pasak S.Daniulio, jei kanapės yra auginamos po dobilų, žirnių ar pupų, jos atseikėja didesnį kiekį derliaus.

Paslėptos rizikos

Šiais metais LEŪA vadovas savo ūkyje neaugino pluoštinių kanapių, nes laikosi sėjomainos. Kitais metais žada jų sėti.

Pašnekovas tikino, kad auginti šią kultūrą gana rizikinga. Pasak S.Daniulio, jei ekologinių ūkių savininkai pavasarį neatkreipia dėmesio į piktžoles, jos užgožia pluoštines kanapes, todėl gaunamas mažas derlių. LEŪA vadovas patarė prieš sėją lauką kelis kartus iškultivuoti arba sėti kanapes į pūdymą.

„Jei dirvožemis bus skurdus, stokos azoto, pluoštinės kanapės užaugs labai menkos, nesukraus net žiedynų. Šiems augalams reikia ypač daug maistinių medžiagų. Jie gerai auga ir neskursta tik derlingoje ir gerai paruoštoje dirvoje“, – tikino S.Daniulis.

Beje, ekologinio ūkio šeimininkas pabrėžė, kad pluoštinėms kanapėms nepatinka aukšti gruntiniai vandenys, o sėklų kokybei kenkia drėgni orai ir rūkai – dėl jų atsiranda pelėsinių grybų. Pasa LEŪA vadovo, jei pelėsiniai grybai įsimeta į žiedyną, o vėliau į sėklas, jos bus netinkamos maistui.

Saviems poreikiams

Šeimos ūkį puoselėjantys Zinkevičiai, įsikūrę Ukmergės rajone, pluoštines kanapes augina pagal VšĮ „Ekoagros“ taisykles ir ruošiasi ūkį sertifikuoti kaip ekologinį. Pasak ūkininkų, šie metai kanapių augintojams nebuvo geri, prasti orai labai pakenkė derliui. „Trūko šilumos ir saulės. Tai turėjo įtakos derliui. Kitas dalykas – gamtos stichija. Laukuose iki šiol telkšo balos, susiformavo šlapynės. Kombainas į laukus negalėjo įvažiuoti, klimpo. Todėl dalies derliaus nepavyko nukulti“, – pasakojo Kęstutis Zinkevičius bei pridūrė, kad lietingi orai pakenkė ir kanapių sėklų kokybei – kai kurios sudygo.

Taigi šiais metais šeimos kanapių ūkis neišvengs nuostolių. Zinkevičiai kanapių sėklų neparduos, naudos tik saviems poreikiams. Iš ekologiškai užaugintų sėklų jie žada spausti aliejų, kurio kaina bus aukštesnė nei praėjusiais metais: 500 ml kanapių sėklų aliejus kainuos17,53 euro, 250 ml – 9,69 euro. Taip pat Ukmergės rajono ūkininkai gamina lukštentas kanapių sėklas, kanapių druską, kanapių proteiną ir miltus, kanapių žiedynų ir lapų arbatą, kanapių jauką žuvims.

„Šiais metais auginome per pusę mažesnį plotą Finola veislės kanapių nei pernai. Augalams skyrėme tik 15 ha. Kitąmet kanapes vėl auginsime. Tikiuosi, kad jų derlius bus geresnis nei šiųmetis“, – vylėsi Kęstutis. Zinkevičiai savo ūkyje augina ir aukštaūges Felina 32  veislės pluoštines kanapes, kurias pritaiko edukacinei programai – Kanapių labirintui.

LEŪA vadovas S.Daniulis (kairėje) ir agronomas M.Skruzdys teigė, kad auginti pluoštines kanapes rizikinga. J. Žurauskienės nuotr.

Rūšių įvairovė

Panevėžio ir Anykščių rajonuose ūkininkaujantis Mindaugas Skruzdys pluoštines kanapes augina 4 metus. Agronomo išsilavinimą turinčio vyro ūkyje bujoja net 5 rūšys pluoštinių kanapių. Didžiausi plotai yra skirti veislėms Finola, Uso 31 bei Futura 75 . Šiais metais ūkyje buvo išbandytos dar dvi naujos veislės: itališka ir lenkiška. Beveik visos M.Skruzdžio valdose auginamos kanapių veislės yra skirtos pluošto gamybai, tik viena – sėkloms.

„Latvijoje turime partnerių, kurie perdirba pluoštą (šiaudus). Jei savo šalyje turėtume perdirbimo fabriką, ūkininkams jas auginti būtų rentabiliau“, – sakė pluoštinių kanapių augintojas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu dauguma augintojų nuėmę derlių sprendžia dilemą, kur dėti šiaudus, kaip su jais susidoroti, mat jų lieka nemažai. M.Skruzdys apgailestavo, kad Lietuvoje iki šiol nėra nė vienos pluošto perdirbimo įmonės. Beje, pasak pašnekovo, kanapių derlių nėra lengva nuimti, tam reikalinga patobulinta technika. Šių augalų augintojai iš hektaro gauna 6–11 tonų šiaudų, o pluošto – tris kartus mažiau, priklausomai nuo veislės.

M.Skruzdys teigė, kad šiais metais pluoštinių kanapių pasėlius pažeidė pilkasis ir sklerotinis puvinys, todėl apie derliaus kokybę jis tikino kol kas nedrįstąs kalbėti. Ji bus įvertinta vėliau. „Kanapių sėklas realizuosime Lietuvoje ir užsienyje. Jų kaina priklausys nuo kokybės. Už kilogramą sėklų supirkėjai moka 70 ir daugiau centų“, – sakė vyras.

Netobuli įstatymai

Sudėtingi metai buvo ir Rokiškio rajone pluoštines kanapes auginančiam Sigitui Vėjeliui. Vyras pasakojo, kad pasėlis išaugo retas, vietomis visai sunyko, vietomis – išdžiūvo, kai kur – iššuto. Dalį kanapių užgožė laukuose įsiveisusios piktžolės – tuščiosios avižos. Kadangi kanapės jokiais chemikalais ūkyje nepurškiamos, su jomis susidoroti nepavyko. Iš 20 ha auginamų kanapių ploto keli hektarai derliaus liko laukuose.

S.Vėjelis sakė, kad kanapės ūkyje buvo nukultos visai neseniai, dabar jos valomos ir džiovinamos. Koks bus derlius, sunku pasakyti. Manoma, kad iš hektaro bus nuimta tik 200 kg sėklų. „Kanapės, kaip kultūra, man patinka, tačiau visai nėra išvystyta jų apdirbimo infrastruktūra. Augintojams sunku parduoti ne tik sėklas, bet ir stiebelius“, – pasakojo kanapių augintojas.

Jis teigė, kad ūkininkams būtų lengviau dirbti, jei Vyriausybė ar Žemės ūkio ministerija skirtų daugiau dėmesio šiai kultūrai, remtų augintojus. S.Vėjelis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų katedros profesorius, yra atlikęs daug bandymų su kanapių pluoštu siekdamas išsiaiškinti, kaip būtų galima pritaikyti jį statybos darbams, tačiau, pašnekovo teigimu, dėl netobulų įstatymų pluošto pardavimai stringa. „Pastaraisiais metais kanapių stiebus paliekame laukuose ir apariame“, – sakė augintojas.

Prastas derlius ir jo kokybė

Elvyra Gruzdevienė, mokslų daktarė

Šiemet meteorologinės sąlygos pluoštinėms kanapėms, kaip ir visiems augalams , buvo labai nepalankios. Jei būtų vyravęs vien lietus ir šiluma, šiai kultūrai būtų buvę gerai, tačiau šaltas ir sausokas pavasaris, o vėliau drėgmės perteklius ir šilumos trūkumas, ypač tuose laukuose, kur aukštas gruntinis vanduo, neigiamai paveikė kanapių augimą. Yra laukų, kuriuose pluoštinės kanapės neužaugo arba išretėjo. Šiais metais žalos kanapių pasėliams padarė kenkėjai – kukurūziniai ugniukai. Kitų kenkėjų nebuvo užfiksuota. Drėgmės perteklius lėmė baltojo ir pilkojo bei kitų puvinių atsiradimą. Dėl prastų gamtinių sąlygų šluotelėse susiformavo daugiau vyriškų žiedynų. Šių metų kanapių sėklų derlius bus menkesnis ir prastesnės kokybės. Beje, aliejaus gamybai labai svarbu tinkamai išdžiovinti kanapių sėklas, nelaikyti jų drėgnų, kad nesusigadintų produkcija.