Prieš Kalėdas nutinkančios akimirkos – lyg mažyčiai stebuklai. „O, tikra Snieguolė“, - šovė mintis išvydus dirbančią kirpėją Gabiją. Šviesūs banguoti plaukai dideliame kirpyklos lango fone su pasakišku žiemos vaizdu – įspūdis, lyg regėtum pasakos heroję, kurią taip ir maga prakalbinti.

Pokalbis nutinka – kaip virsmas. Supranti, kad ne visada gražuolės snieguolės ramiai leidžiasi supamos vėjo... Klausaisi apie motinystės stebuklą, suklūsti, išgirdusi neįprastai giliai suvoktą mokytojo esmę ir aikteli sužinojusi visai netikėtą kalėdinį norą. „Šiaurės rytai“ kalbėjosi su Biržuose, grožio namuose „Beautyque“, dirbančia kirpėja 26 metų Gabija Leganavičiūte.

Gabija užaugo Biržuose, kur gyvena vaikų lopšelyje – darželyje „Drugelis“ dirbanti jos mama ir sesė Dovilė. Vilniaus universitete kultūros istorijos ir antropologijos studijas baigusi Dovilė Bekerienė dirba muziejuje „Sėla“. Vilniuje, privačiame mokymo centre „Eliza“ plataus profilio kirpėjos kvalifikaciją ir patirtį įgijusi Gabija – grožio namuose „Beautyque“. Abi seses jungia ne tik kraujo ryšys, bet ir sielų meniškumas. Dovilė lankė Dailės mokyklą, o Gabija tiesiog... visąlaik kažką piešia.

Jos rankos pieštuku ar tušinuku vedžiojamos linijos virsta įspūdingais, neįtikėtinai struktūriškai sudėtingais ornamentais. Taip Gabija sako tarsi išlaisvinanti tai, kas kaupiasi sieloje.

O jaunos moters gyvenimo tėkmėje – potvyniai ir atoslūgiai, ramų čiurlenimą keičiančios stiprių išgyvenimų srovės. Apie tai Gabija kalba ramiai, vos vienu sakiniu ištardama patyrimų esmę.

Patirtyje – ir madų šou užkulisiai

Baigusi „Saulės“ gimnaziją Gabija mokėsi Vilniuje. „Susiradau kursus privačiame mokymo centre „Eliza“, - sako kirpėja. Besimokant įgyta ir įdomios praktinės patirties. Teko padirbėti su tuo metu vykusio projekto „Šok su manimi“ dalyviais. „Gražinome šokėjus. Teko prisiliesti ir prie gerai žinomų žmonių galvų“, - šypsosi pašnekovė. Gabijos patirtyje – ir darbas garsaus dizainerio Roberto Kalinkino madų šou užkulisiuose. Gabija su kolegėms kūrė ir afroamerikietiškas šukuosenas.

„Daug laukimo. Stovi modeliai po kelias valandas laukdami, kada reikės eiti podiumu. Tai yra darbas“, - lakoniškai nusako nematomą madų šou pusę.

Dirbant sostinėje Gabijai teko ir filmuotis, gražinant pokyčių panorusią televizijos laidos „Laikas keistis“ dalyvę. „Keista buvo save matyti, nors tai buvo irgi įdomus išbandymas“, - sako kirpėja.

Gabija kalba apie bręstantį norą toliau mokytis kurti grožį, kurio industrijoje viskas labai greitai keičiasi, todėl negali atsilikti nuo laiko ir madų tėkmės.

„Aš visada sakau, kad aš nedirbu,  nes kas myli darbą, tas nedirba. Šukuosena man nėra paviršutiniškas dalykas. Tai prisilietimas prie žmogaus asmenybės, galimybė padėti jai atsiskleisti. Tikiuosi, kad tuo pačiu žmogui suteikiu džiaugsmą“, - kalba Gabija apie savo darbą. Kone ketverius metus gyvenusi ir dirbusi sostinėje į Biržus ji grįžo, kai ruošėsi tapti mama. Tą laiką Gabija vadina profesiniu sustojimu.

„Dukrytei turi atiduoti tai, ką ji gali gauti tik iš mamos. Ką į vaiką įdėsi – tą turėsi. Iš viso nedirbau gal metus, vėliau į kirpyklą nueidavau šeštadieniais, kai su dukryte pabūdavo močiutė ar tuo metu dar kartu gyvenęs tėtis“, - kalba gyvenimo posūkį išgyvenusi moteris.

Dvi gyvenimo meilės – darbas ir dukra

Šiuo metu Gabija gyvena su ketverių metų dukryte Kamėja. Iki pusės nugaros siekiančius mergaitės plaukus mama pina į vieną kasą. To nori dukra, raginanti plaukučius šukuoti kuo greičiau ir patogiau. „Na, taip yra... Kirpėjos dukra – su viena kasa... Tvirto charakterio, kaip ir aš – maksimalistė, tvarkinguolė“, - šypsodamasi kalba mama apie Kamėjos savybes. Ginčai tarp jų kylantys dažniausiai dėl to, kad reikia eiti miegoti. Ir kad trijų pasakų jai yra mažai. Pasakas mama skaito kiekvieną vakarą ir ramiai niekada nepraeina pro vaikiškas knygas. Pati Gabija skaito ir grožines, ir knygas apie įvairias šalis bei kultūras. „Randu. Reikia atrast“, - sako Gabija apie laiką skaitymui.

„Ne mano žmogus buvo“, - sako apie išsiskyrimą su Kamėjos tėčiu. Liko juodu jungiantis ryšys – dukra. Kamėja turi ir antrąją močiutę – Italijoje gyvenančią tėčio mamą.

Gabija motinystę vadina tikruoju džiaugsmu. Jaunos moters gyvenime dabar esančios tik dvi meilės – dukra ir darbas.

„Tai kol kas yra mano gyvenimas“, - sako jauna moteris.

O jei atsirastų jos širdies ir rankos siekiantis žmogus, pasak Gabijos, rinktis turėtų dukra. Kamėja turėtų spręsti, kas galėtų ateiti į jos ir mamytės gyvenimą.

„Kokios to žmogaus savybės man būtų svarbiausios? Privalėtų turėti humoro jausmą. Tai jau tikrai. O tie kriterijai, kaip ir visų - kad būtų sąžiningas, atsakingas“, - šypsosi Gabija, pasiteiravus, kokias savybes privalėtų turėti mylimas vyras.

„Tik laikui bėgant sužinai, ko reikėtų norėti iš vyro. Ypač tai suvoki, kai tampi mama“, - sako Gabija. Kai gimė Kamėja, ji buvo dvidešimt vienerių.

Ką Gabija patartų sūnus – būsimus šeimų tėvus - auginančioms mamoms?

„Nelepinti“, - aiškiai ir staigiai atsako moteris. Mergaitėms tėčiai turi būti pavyzdžiu, nes jos žiūri į juos ir kaip į būsimo vyro etaloną. Todėl tėčiai turi būti vyriški, savarankiški, atsakingi.

Apie mokytojo pavyzdį

Paklausus, kokį žmogaus pavyzdį atsinešusi iš mokyklos, Gabija atsako, kad tas pavyzdys – iš Vilniaus. Ten besimokydama ji sutiko savo mylimą mokytoją. „Ji skatino kūrybiškumą, mokė išlaisvinti vaizduotę, padėjo atsiskleisti mokiniams, nes pati buvo asmenybė. Kūrybiška, o sykiu griežta, besilaikanti nuostatos, jog darbas turi būti atliktas nepriekaištingai“, - pasakoja apie profesijos mokytoją.

Labiausiai įstrigusi mokytojos frazė yra tai, kad klientas ne visada teisus.

„Todėl, kad jis daug ko nežino ir neturi žinoti. Tą žinoti ir jam paaiškinti turime mes“, - sako kirpėja Gabija.

Jos svajonė - ne tik mokytis toliau ir būti gera kirpėja. „Norėčiau mokyti kitus ir juos įkvėpti. Mokytojo esmė – įkvėpti, o ne išmokyti dirbti pagal save. Mokytojas įkvepia, o tu jau tada pats ieškai ir atrandi savo kelią. Norėčiau mokėti įkvėpti... Gal ir savo mokyklą atidaryti. Reikia svajoti, nes svajonės pildosi“, - šypsosi žavinga pašnekovė, iš kurios sklinda toks tvirtumas, net išblukinęs mintį apie jos lyginimą su pasakų Snieguole.

„Reikia reikalauti ir iš savęs, ir iš kitų“, - tarsi gyvenimo moto nuskamba Gabijos ištarta frazė. Gal todėl, primygtinai prašoma pasakyti apie bent vieną mokykloje sutiktą įsimintiną mokytoją, jos įvardyta pavardė gali nustebinti.

„Gal jis buvo kategoriškas, griežtas, todėl ne visų mėgiamas. Tačiau tas mokytojas mokėjo įkvėpti mokytis to dalyko, kurio netgi nebuvau pasirinkusi mokytis aukštesniu lygiu“, - sako buvusi gimnazistė.

Apie šventės laukimą

„Tas laukimas – visas gruodis. Laikas, kai stengiesi su vaiku kuo daugiau pabūti kartu, tapti geresnis. Juk Kalėdos – gerumas ir artumas. Lekiu namo, kai tuo metu kolegės dar dirba. Abi su Kamėja pasipuošėm eglutę“, - kalba švenčių laukimu gyventi mama. Dažniau pasimatyti stengiasi ir su sese Dovile.

„Tam ir yra Kalėdos, kad dažniau susitiktume, pasimatytume. Ir mūsų dukros nuolat prašosi į svečius – jos myli viena kitą“, - apie vaikuose atkartojamą brangų ryšį kalba Gabija.

Ant Apaščios upės kranto įsikūrusiuose grožio namuose, kur Gabija dirba, taip pat juntamas švenčių artėjimas.

„Šurmulys, jaudulys, skubėjimas... Visos moterys ir kolegės dalijasi receptais, jaučiasi, jog kai kurios klientės ateina tiesiog pailsėti“, - pasakoja kirpėja ir tvirtina dirbanti su nuostabiausiomis kolegėmis. Salono įkūrėją Gražvydą pašnekovė vadina žmogumi, gebančiu burti, apjungti. Todėl kolektyvas esantis darni ir vieninga komanda.

Grožio ir gyvenimo kelio spalvos

„Mama, esi graži“, - dažnai Gabija girdi iš dukrytės, kuriai mama kartoja tą patį. Gabijai pačiai patinka garbanos, smagu kurti ir banguotų plaukų šukuosenas klientėms.

Pati spalvas renkasi pagal nuotaiką, aprangos stilių – irgi.

Anot jos, kartais atskėlus ryte norisi tik džinsų, o kartais – tik suknelės... Aukštakulniai bateliai – tik tam tikromis progomis.

Pasidomėjus, kokiomis dietomis pavyksta saugoti puikią figūrą, Gabija juokiasi, kad pavalgyti jai būtina. Ir pyragus ji kepa.

„Gal padeda tai, jog neturiu teisės vairuoti ir vaikštinėju pėstute?“ – smagiai šypsosi.

Pokalbiui baigiantis būtina paklausti jau nebe apie svajonę, o apie tai, ko norėtų Kalėdų proga.

„Sveikos šeimos. Kad artimieji ir mes abi su Kamėja būtume sveikos“, - atsako.

„Na, gal tikrai Kalėdų proga norėtum ko nors tokio stebuklingai neįtikėtino, tačiau materialaus?“- kamantinėju žaviąją moterį.

„Nieko. Užtenka visko. Norėčiau išlikti nepriklausoma savo pasirinkimais ir keliais jų siekti“, - atsako Gabija.

Telieka palinkėti gerų kelių ir neprarasti teisės juos rinktis.

Alfreda Gudienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"